Seminaras Raseiniuose "Nepirk vogtos prekės - stabdyk prekybą žmonėmis savo mieste!"
Rugsėjo 25, 2017

 
2017 m. rugsėjo 13 d. surengėme seminarą „Nepirk vogtos prekės – stabdyk prekybą žmonėmis savo mieste!“. Jis vyko Raseinių policijos komisariato patalpose, susirinko gausus savivaldybės, Vaiko teisių   apsaugos, socialinių tarnybų specialistų būrys, pareigūnai, kuriems yra aktuali prekybos žmonėmis tema.
 
Raseinių raj. savivaldybės meras A. Gricius padėkojo visiems į seminarą susirinkusiems dalyviams, pabrėžė tarpžinybinio bendradarbiavimo svarbą. Mero nuomone,  be glaudaus bendradarbiavimo rezultatai negali būti pasiekti. Prekyba žmonėmis yra labai kompleksinė problema, ypač kai Lietuvos piliečiai yra išnaudojami užsienio valstybėse – tuomet tarpžinybinio bendradarbiavimo spragos yra labiausiai jaučiamos. Meras ragino dalyvius nelikti abejingiems problemai ir linkėjo produktyvaus seminaro.
 
Sveikinimo kalbą taip pat pasakė Raseinių raj. policijos komisariato viršininkas M. Macis, kuris paantrino merui dėl tarpinstitucinio bendradarbiavimo svarbos. Jis pabrėžė, kad prekybos žmonėmis aukoms labai svarbūs yra artimiausioje aplinkoje esantys asmenys, t.y. ne tik šeima ir kiti artimieji, bet ir socialiniai darbuotojai bei specialistai, teikiantys saugumą ir paramą. Taip pat svarbu yra neuždelsti pradėti teikti pagalbą nukentėjusiesiems, nes kuo greičiau yra sureaguojama, tuo efektyvesnė pagalba. Komisaro nuomone,  prekyba žmonėmis, kaip ir kiti panašūs nusikaltimai, yra veika, kuri turi baisias pasekmes ir už kurią turi būti griežtai baudžiama.
 
Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro (KOPŽI) teisinės pagalbos koordinatorė M. Puidokienė pasveikino visus susirinkusius į seminarą, pasakojo, kad jau nuo 2001 m. yra padedama nukentėjusiesiems nuo prekybos žmonėmis ir kitokių išnaudojimo formų. Anksčiau buvome žinomi kaip Lietuvos Carito programa „Pagalba prostitucijos ir prekybos žmonėmis aukoms“, o nuo šių metų, po ilgų 15 darbo metų, išaugome į  VšĮ „Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centrą“. Po mūsų centro veiklos pristatymo moderatorė  seminaro dalyviams pabrėžė, kad dirbdami prieš prekybą žmonėmis ir išnaudojimą,  susiduriame su įvairiais iššūkiais,  dažniausiai pasitaikantys yra vis tik ne atkirčio davimas prekeiviams žmonėmis, o bendradarbiavimo problemos su kai kuriomis nacionalinėmis ir vietos institucijomis. Deja,  negalime pasidžiaugti ir geru tarpusavio supratimu su Raseinių rajono tarnybomis. Čia susiduriame su rezervuotu, skeptišku požiūriu į prekybą žmonėmis, į nukentėjusius asmenis (pilnamečius ir nepilnamečius).  Esame įsitikinusios, jog viskas turi būti daroma dėl nukentėjusiųjų, o ne dėl kokių nors kitų priežasčių ar interesų. Esame susidūrę su atveju, kai specialistai nurodė savo pavaldiniams, kad jeigu bendradarbiaus su KOPŽI,  turės problemų. Moderatorė papasakojo taip pat apie atvejį, kai viena savivaldybei pavaldžių institucijų uždraudė klientei bendrauti su mūsų centru, net pagrasino, kad jei ji priims iš centro pagalbą, bus atimti jos vaikai. Reikėtų dirbti kitaip – keistis informacija, siekiant suteikti pagalbą, o ne tausoti jėgas, prisidengiant duomenų apsauga. Centro Teisinės pagalbos koordinatorė taip pat paminėjo, kad institucijos yra neretai linkusios slėpti vidines problemas, vengia jas viešinti. Savivaldybės kasmet gauna rekomendacijas bendradarbiauti su NVO ir kitomis institucijomis, kai susiduriama su prekybos žmonėmis aukomis, tačiau deja, jomis dažnai nėra vadovaujamasi. M. Puidokienė paminėjo, kad nuo Naujųjų metų šios rekomendacijos, tikėtina, taps įstatymais ir tikimasi, kad tai iš esmės pakeis esamą tarpinstitucinio bendradarbiavimo situaciją. Renginio moderatorė pabrėžė, kad yra begalė spręstinų problemų, siekiant užtikrinti įviariapusę pagalbą nukentėjusiesiems, kurių negali išspręsti nei pats nukentėjusysis, nei KOPŽI darbuotojos, todėl tarpžinybinis bendradarbiavimas yra būtinas ir neišvengiamas. Ji baigė savo pranešimą sakydama, kad jos žodžiai gal ir nebuvo džiaugsminga seminaro įžanga, tačiau šie pastebėjimai skatina veikti, bendradarbiauti, siekti, kad šalyje būtų daugiau socialinio teisingumo.
 
Po moderatorės pasisakymo meras pritarė minčiai, kad šis seminaras neturėtų likti tik pasikalbėjimas tarp susirinkusiųjų. Visi, grįžę į savo darbo vietas, turėtų pasikalbėti su savo vadovais, o pats meras užtikrino  savo ruožtu pasikalbėsiantis su  pavaldžių institucijų vadovais. Jis patarė aptarti išsakytus pastebėjimus seminare ir į tai žiūrėti kaip į spręstinas problemas.
 
Pirmąjį pranešimą skaitė Tauragės AVPK Kriminalinės policijos Organizuoto nusikalstamumo tyrimo skyriaus vyr. tyrėja A. Kasmauskytė, kuri su prekybos žmonėmis bylomis dirba jau 3 metus. Pareigūnė pacitavo BK prekybos žmonėmis straipsnius, parodė, kaip per dešimtmetį keitėsi šie BK straipsniai, kaip prisidėjo vis naujos formos: prostitucija, išnaudojimas darbui vergiškomis sąlygomis, elgetavimas, išnaudojimas nusikalstamoms veikoms vykdyti, fiktyvios santuokos ir kitos išnaudojimo formos. Pareigūnė paaiškino, kad kaltininku gali būti laikomas asmuo ne jaunesnis nei 16 metų amžiaus. Ikiteisminis tyrimas yra pradedamas dėl verbavimo, net jeigu neįvyko išnaudojimas. Vyr. tyrėja paminėjo keletą bruožų, kurie teisiškai gali būti traktuojami kaip pažeidžiamumo faktoriai, tokie kaip finansinis nepriteklius, protinė ar fizinė negalia, socialinių įgūdžių stoka ir pan. Papasakojusi apie prekybos žmonėmis formą nusikalstamoms veikoms vykdyti, pareigūnė parodė 2 video ištraukas iš „Lietuvos ryto“ parengtų reportažų. Abu reportažai buvo apie Tauragėje vykusius išnaudojimo nusikalstamoms veikoms vykdyti atvejus, su  prokuroro R.Ušinsko ir nuteistųjų interviu. Pranešėja pasakojo, kad vienu atveju asmenys turėjo vogti rūbus Olandijoje, o kaltinamieji Lietuvoje pardavinėjo šiuos rūbus už pigesnę kainą. Kitu atveju išnaudotojai buvo vyras su žmona, kurie mušdavo ir brutaliai elgdavosi su savo užverbuotomis aukomis, jeigu šios atsisakydavo vogti arba pavogdavo mažiau, nei buvo liepta. Vienai nukentėjusiajai buvo apiplikytos kojos, kai ji norėjo pabėgti. Tyrėja A. Kasmauskytė teigė, kad nukentėjusieji nuolat patiria poveikį iš kaltinamųjų, kurie spaudžia atsiimti pareiškimus ar keisti parodymus, duotus teisėsaugai.
 
Rodytas LNK reportažas apie 2 vaikus, kurie buvo išnaudoti Vokietijoje nusikalstamoms veikoms daryti. Reportažas atspindėjo institucijų abejingumą problemai, šeimų, kuriose augo vaikai pažeidžiamumą bei prekybos žmonėmis problemos mastą, visuomenės nuomonę apie ją.
 
Raseinių raj. savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja R. Klevinskienė pastebėjo, kad Raseiniai neišvengia problemų, susijusių su prekyba žmonėmis. Vedėja prisiminė, kad 2013 m. vyko labai didelis chaosas, nes tais metais regione kaip prekybos žmonėmis aukos buvo identifikuoti 3 vaikai. Visi trys nepilnamečiai buvo išnaudoti daugiau nei vieną kartą. R. Klevinskienė tiki, kad būtent tuo sudėtingu laikotarpiu institucijos buvo priverstos pradėti mokytis bendradarbiavimo įgūdžių. Vedėja taip pat iškėlė klausimą: vaikas – nusikaltėlis ar auka? Atvejai yra dažniausiai  iš rizikos šeimų. Šie vaikai patiria tėvų nepriežiūrą: tėvai dažniausiai net nesureikšmina, kad vaikas neparėjo namo parą, dvi, tris. Neretai tokiais atvejais tėvai arba tiki vaiko melu (vykstu į Klaipėdą pas draugę) ir net netikrina, ar vaikas saugiai nuvyko ten, kur sakėsi vykstąs, arba išvis jų nepasigenda, nes patys būna kelias dienas neblaivūs. R. Klevinskienė ragina plėtoti švietėjišką veiklą, skatinti viešas diskusijas. Poreikis spręsti prekybos vaikais problemą vis dar, deja, neturi aukščiausio prioriteto nacionalinėse institucijose.
 
Seminaro moderatorė M. Puidokienė atkreipė Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėjos dėmesį, kad efektyviam bendradarbiavimui neužtenka vien priimti iš NVO gaunamą informaciją, paminėjo, kad iš Raseinių VTAS mūsų centras negauna naujų atvejų. Raseinių VTAS vedėja atkirto, kad bendradarbiavimas tikrai vyksta, o tarpinstitucinis bendradarbiavimas yra išvystytas ir efektyvus ypač su mokyklomis ir kitomis ugdymo įstaigomis.
 
Toliau pasisakė Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro Šiaulių sk. socialinė darbuotoja E.  Kosmauskienė. Darbuotoja paminėjo, kad Šiaulių skyriuje pagalbą šiuo metu gauna 59 nukentėjusieji asmenys: jiems yra organizuojama psichologinė pagalba, jie yra informuojami teisiniais bei socialiniais klausimais, sprendžiamos jų krizinės situacijos. Be tiesioginės pagalbos nukentėjusiesiems centras vykdo ir prevencinę veiklą. E. Kosmauskienė supažindino seminaro dalyvius su vykdoma „Akcija ant ratų“, kurios metu centro darbuotojos keliauja po Lietuvą treileriu, kuris įrengtas, atspindint prekybos žmonėmis aukų gyvenimo sąlygas. Praeiviai  kviečiami apžiūrėti treilerį bei diskutuoti prekybos žmonėmis tema. KOPŽI darbuotoja taip pat  pristatė mūsų nacionalinę akciją „Nepirk vogtos prekės – stabdyk prekybą žmonėmis savo mieste!“. Tauragėje ji buvo išplėsta ir vykdyta kartu su bendruomenės pareigūnėmis. Tauragės drabužių, avalynės, parfumerijos parduotuvėse buvo tikrinama, iš kur gautos parduodamos prekės. Lankantis šiose parduotuvėlėse ir  teiraujantis, ar yra prekių įsigijimo, pervežimo dokumentai, personalas vengė juos pateikti, painiojosi nurodydami kilmės šalį. Toks neįprastas darbuotojų elgesys tik patvirtino, kad tose parduotuvėse buvo prekiaujama ir galimai vogtomis prekėmis.
 
Laikraščio „Akistata“ žurnalistė A. Žutautienė teigė, kad skaitytojui rūpi nužudymai, o prekybos žmonėmis tema nepatraukia tiek daug dėmesio. Žurnalistė kritikavo visuomenės požiūrį į auką, kuomet yra sakoma, kad nukentėjusysis „pats kaltas“. Juk yra kita medalio pusė: vaikais ir jaunimu iš socialinės rizikos šeimų nėra kam pasirūpinti. Žmogaus požiūris į kitą žmogų yra dažnai nesuvokiamas.. „prasigėrė, tai ir pagalbos jam nereikia...“ A. Žutautienė taip pat pastebėjo, kad per eilę metų pasikeitė nusikaltėlių mentalitetas: jie tapo protingesni, raštingesni, bebaimiai. Ji pasidalino, kad kartą savo straipsnyje apie prekybą žmonėmis ji paminėjo visų nusikaltėlių vardus, pavardes, kitus faktus. Po šio straipsnio ji sulaukė skambučio nuo vieno iš nuteistųjų  bausmės atlikimo vietos, jai buvo pagrasinta, kad jeigu ji dar apie tai rašys – ją pačią išveš. Žurnalistė tuomet į teisėsaugą nesikreipė, nes buvo tikra, kad jos amžius jau per daug garbus, kad iš jos būtų galima pasipelnyti. Žurnalistė A. Žutautienė taip pat pastebėjo, kad mažesniuose miestuose, kaip pavyzdžiui Raseiniai,  aktualios problemos gali būti labiau matomos ir bendradarbiavimas efektyvesnis, tačiau didesniuose miestuose, kaip Vilnius ar Kaunas, tokios problemos „paskęsta bendram dideliam katile“.
 
Bendruomenės pareigūnė G. Deveikienė pateikė pradėtų ikiteisminių tyrimų statistiką apskrityje (nuo 2010 m. Šiaulių AVPK buvo pradėti 18 ikiteisminių tyrimų), nurodė, kad nemažai iš jų buvo nutraukta, ne visi įtariamieji buvo identifikuoti, stebima tendencija, kad yra išnaudojama vis daugiau vyrų. Ji plačiau papasakojo apie Raseiniuose pareigūnų vykdomą prevenciją: bendradarbiavimą tarp institucijų, rengiamus renginius, platinamą literatūrą, pažadėjo, kad į renginius būtinai kvies mūsų centro darbuotojas.
 
Po pranešimų, susirinkusieji buvo skatinami diskutuoti, kelti jiems rūpimus klausimus, pasidalinti praktika, identifikuojant išnaudojimo atvejus. Seminaro dalyviai pakankamai aktyviai įsitraukė į diskusijas, pateikė įvairių klausimų seminaro organizatoriams, KOPŽI, apie prekybos žmonėmis reiškinio atpažinimą, mastus, prevencijos veiksmingumą. Išgirsta rekomendacijų nepamiršti dažniau viešinti sėkmingas istorijas, žmonėms išsigelbėjus nuo išnaudotojų.
 
Autorius Bernadeta Dumskytė

Straipsniai

2015 M. VIEŠOS PASKAITOS-DISKUSIJOS „PROSTITUCIJA IŠ ARČIAU“ ŠALIES BIBLIOTEKOSE JAV ambasados iniciatyvos Lietuvoje prieš prekybą žmonėmis
  • I istorija

    Mane, trijų mėnesių kūdikį, paliko mama... užaugau vaikų globos namuose... įstojau mokytis, tačiau studijoms labai trūko pinigų... pažįstamas vaikinas pasiūlė vasarą išvažiuoti į Ispaniją padirbėti, sakė reikės skinti apelsinus, darbas nesunkus ir užsidirbsiu pinigų studijoms...kai atvažiavome, man pasakė, jog pamirščiau apelsinus - turėsiu dirbti prostitute... buvau parduota... verkiau, nesutikau... tada mane mušdavo, daužydavo, pririšdavo prie lovos ir prievartaudavo...
  • II istorija

    Gyvenau kaime su mama, jos sugyventiniu ir broliais... trylikos metų mane išprievartavo patėvis... pasakiau mamai, bet ji manimi netikėjo... man buvo labai skaudu... po trijų metų išvažiavau mokytis siuvėjos specialybės, susiradau draugę... ji pasiūlė važiuoti pailsėti į Vokietiją... apsidžiaugiau, nes niekada nebuvau užsienyje... Vokietijoje mane uždarė į kambarį ir pasakė, jog vakare ateis vyras ir turėsiu viską daryti, ko jis norės... aš verkiau ir galvojau, jog noriu mirti... ašaros nepadėjo, turėjau tapti prostitute...