Straipsniai - 2023

Rusijos karių žiaurumai: seksualiniai nusikaltimai – vieši, dažnai matant šeimos nariams, prievartą Ukrainoje naudoja kaip ginklą („www.lrt.lt”, 2023-01-15)

Rusijai užpuolus Ukrainą, pasaulį pasiekė ukrainiečių moterų liudijimai apie žiaurius rusų karių seksualinius nusikaltimus. Seksualinė prievarta – karo ginklas, pasitelkiamas siekiant pažeminti, traumuoti ir žlugdyti tiek asmenį, tiek visą valstybę. Neretai kariai prievartauja viešai, matant šeimos nariams, o patyrus prievartą trauma išlieka visam gyvenimui.

Apie tai ekspertės kalbėjo labdaros ir paramos fondo FRIDA kartu su Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centru (KOPŽI) organizuotoje diskusijoje „Seksualinė prievarta kaip karo ginklas“.

Siekiama dominuoti, pažeminti ir traumuoti

Iniciatyvos „Rape is a war crime“ įkūrėja, teisės mokslų daktarė Inga Martinkutė pažymėjo, kad net taikos metu seksualinės prievartos bylos yra sudėtingos, tačiau visa situacija dar labiau komplikuojasi, kai prievarta vyksta ten, kur matome aktyvius karo veiksmus.

O karo metu seksualinė prievarta yra labai paplitusi, pridūrė I. Martinkutė: „Gal tai susiję su tuo, kad tiesiog nėra normaliai veikiančios policijos, neužtikrinama minimali tvarka gatvėse, o tie asmenys, kurie stengiasi užkariauti tam tikrą teritoriją ir visuomenės dalį, savo dominavimą išreiškia ir seksualine agresija prieš vietinius gyventojus arba tuos, kurie negali pasipriešinti“.

Pasak iniciatyvos įkūrėjos, paprastai tokiose situacijose negali pasipriešinti moterys, vyresni žmonės ar jaunuoliai – seksualinė prievarta nėra nukreipta tik į moteris, nors dažniausiai nukenčia būtent jos.

„Yra labai skaudžių seksualinės prievartos pavyzdžių prieš vyrus. Seksualinė prievarta asocijuojama su pažeminimu, noru dominuoti ir pažeminti, traumuoti, juolab kad kai kurios seksualinės prievartos aukos išgyvena, joms su trauma tenka gyventi visą likusį gyvenimą, taip pat su pažeminimu, nesaugumo jausmu, potrauminiu streso sindromu, psichologinėmis, sveikatos problemomis“, – pabrėžė I. Martinkutė.

Jos teigimu, tokia trauma paprastai tęsiasi ilgą laiką. Kaip kalbėjo I. Martinkutė, tuometinės Jugoslavijos karo metu buvo fiksuojami seksualinės prievartos atvejai, vykdomi su Vyriausybės ir kariuomenės vadovybės palaiminimu, per aplaidumą arba leidžiant seksualinei prievartai vykti.

Anot teisės mokslų daktarės, buvo siekiama rasti priemonių, kaip pažaboti tokią seksualinę prievartą, formavosi tarptautinės teisės praktika, o seksualinė prievarta buvo įtraukta kaip vienas karo nusikaltimų.

Prievarta žlugdo individą ir žaloja visą valstybę

Asociacijos „Lygiai“ vadovė, iniciatyvos „Ribologija“ bendraįkūrėja Reda Jureliavičiūtė atkreipė dėmesį, kad seksualinė prievarta karo metu nėra naujas dalykas. Visgi, kalbėjo ji, Lietuvoje seksualinės prievartos temą žmonės priima supratingai ir bene visiems suprantama, kad tai yra nusikaltimas, Ukrainoje ši tema priimama kiek kitaip.

„Aukų kaltinimas niekur nedingo. Tai, kas buvo prieš karą, liko, sistema nesikeitė, moterys ir vaikai nenoriai kreipiasi pagalbos, nes stigma yra didelė. (…) Ta problema niekur nedingo“, – sakė R. Jureliavičiūtė.

Pasak asociacijos „Lygiai“ vadovės, partneriai Ukrainoje pasakoja, kad nors registruotų seksualinių nusikaltimų nėra daug, realybė yra kitokia – organizacijos sulaukia kur kas daugiau skambučių ir psichologinės pagalbos prašymų.

„Nukentėjusiuosius reikėtų skaičiuoti tūkstančiais, ne dešimtimis. (…) Kaip karo ginklas, seksualinis smurtas ir seksualinė prievarta žlugdo individą, skaldo bendruomenes ir žaloja visą valstybę“, – apgailestavo R. Jureliavičiūtė.

Asociacija taip pat teikia pagalbą Ukrainoje esančioms moterims, siunčia joms paramos, tačiau siekiama ne tik dalinti higienos priemones, bet ir suteikti saugią erdvę, kurioje moterys galėtų pasikalbėti, gauti reikalingą pagalbą. Ukrainai iniciatyva taip pat padovanojo dvi mobiliąsias ginekologijos klinikas.

„Supratome, kad svarbu priartinti paslaugas prie moterų, todėl mums buvo labai didelis prioritetas nupirkti ir padovanoti dvi mobilias ginekologijos klinikas, kad Ukrainos viduje migruojančios moterys gautų pagalbą – atsikrausčius į naują vietą, joms tikrai nėra prioritetas ieškoti pagalbos. Mums buvo labai svarbu tą pagalbą joms priartinti“, – komentavo R. Jureliavičiūtė.

Šiuo metu vienoje savivaldybėje tokia klinika jau aptarnavo daugiau nei 600 moterų, o tai – didžiulė sėkmė, priduria asociacijos vadovė.

Smurtaujama viešai, matant ir šeimos nariams

Kalbėdama apie tai, kodėl seksualinį smurtą patyrę žmonės dažnai nenori apie tai kalbėti, teisės mokslų daktarė, kriminologė, Vilniaus universiteto docentė Ilona Michailovič tvirtino, kad veikia gėda, baimė ir stereotipai.

I. Michailovič taip pat citavo vieno JAV sociologo mintį, kad „Visa pasaulio istorija yra smurto prieš moteris istorija“.

„Seksualinis smurtas ne šiaip pažeidžia žmogaus orumą. Jei kalbame apie seksualinį smurtą prieš moteris, visų pirma, tai pažeidžia moters garbę. (…) Seksualinis smurtas vyksta viešai, matant visiems, dažnai šeimos nariams“, – teigė kriminologė.

Anot jos, po Antrojo pasaulinio karo tarptautinėje bendruomenėje atsirado suvokimas, kad seksualinė prievarta karo metu yra karo ginklas.

„Šiandien žinome, kad buvusioje Jugoslavijoje karo metu daugiau nei 60 tūkst. moterų buvo išprievartautos, bet mes tikslių skaičių niekada nesužinosime. Matyt, ir šiandien vykstančio karo Ukrainoje metu būtų sudėtinga kalbėti apie tikslius skaičius“, – sakė I. Michailovič.

Kaip pabrėžė ji, daugelyje šalių, gal net visose, jaučiamas tabu kalbėti apie seksualinę prievartą, o tyrimai rodo, kad pagalbos nesulaukia dauguma moterų, todėl reikalingi įvairių sričių specialistų mokymai.

Tikslingas manipuliacijos įrankis

Humanitarinių mokslų daktarė, docentė, Lietuvos literatūros ir tautosakos instituto Šiuolaikinės literatūros skyriaus vyresnioji mokslo darbuotoja Loreta Mačianskaitė diskusijos metu pastebėjo: nors paprastai kalbėdami apie seksualinius nusikaltimus kalbame gamtos ir gyvūnijos metaforomis – žvėriški nusikaltimai, gyvuliški instinktai, – taip įžeidžiame gamtą.

„Gyvūnai taip nesielgia. Gyvūnai gali kovoti dėl patelės, bet jie nenorės sužaloti patelės taip, kad suplyštų jos lytiniai organai, nenorės patelės privesti iki mirties. Taip elgiasi tik žmonės. Tai yra mūsų kultūra. (…) Ginklas jau nėra gamtos dalykas, tai tam tikra strategija, taktika, karyba“, – kritikavo L. Mačianskaitė.

Pasak jos, jei kariaujant į karybos strategiją įtraukiama seksualinė prievarta, kaip tam tikras būdas įbauginti, palaužti ir psichologiškai manipuliuoti visuomene, tai yra tos kultūros ir kariaujančios kultūros išraiška.

L. Mačianskaitė pridūrė, kad tai aiškiai matosi Rusijos kare Ukrainoje, taip pat matėsi tuometinės Jugoslavijos kare, iš dalies – Antrojo pasaulinio karo pabaigoje, kai „Sovietai pradėjo siautėti rytinėje Vokietijoje, ypač Berlyne“.

„Tam juos ruošė propaganda. (…) Būdavo mėtomi atsišaukimai, kuriuose rašoma: „Užmušk vokietį jo paties irštvoje, germanų moteris yra tavo moteris, palaužk germanų moters išdidumą“. (…) Jie ne šiaip tenkino savo gyvuliškus instinktus, jie tokiu būdu kariavo, jie keršijo, jie vykdė tą programą, politinę programą, kurios norėjo jų valstybė“, – teigė L. Mačianskaitė.

Jos vertinimu, seksualinė prievarta kare yra manipuliacijos būdas, o rusų kariai Ukrainoje tai daro labai tikslingai, norėdami palaužti tautą, manipuliuoti, gąsdinti.

„Humanitarinė kultūra, kaip prevencijos būdas, yra bejėgė. Turi veikti teisė (…), valstybė turi būti demontuota. Jos kultūrinis kodas turi būti atšauktas“, – pabrėžė L. Mačianskaitė.

Humanitarinių mokslų daktarė priminė atvejus, kuomet rusės savo vyrus ragino prievartauti Ukrainos moteris: „Tai reiškia, kad tai yra visiškai toje kultūroje normalus dalykas, vadinkime ją prievartos ar smurto kultūra“.

Pasak L. Mačianskaitės, seksualinė prievarta Antrojo pasaulinio karo metu taip pat nebuvo reflektuota, dėl to „Istorinė atmintis yra kreiva“.

„Rusijoje labai puikiai plėtojasi pergalės naratyvas, šauniosios nenugalimosios kariuomenės, nes jie niekada nebuvo pastatyti akistaton. Literatūra, apie tai kalbėdama, tą istorinę atmintį plečia ir keičia, kartu iš lėto keičia ir mentalitetą, kultūrinį kodą, bet labai pamažu“, – įvardijo L. Mačianskaitė.

 

Dėmesio!

Visą parą veikia Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro SOS numeris +370 679 61617, skirtas konsultuoti, patarti ir informuoti nukentėjusius nuo įvairių prekybos žmonėmis formų, prostitucijos, seksualinės prievartos, pabėgusius nepilnamečius.

Šiuo numeriu skambinti kviečiami ir šeimų nariai, bet kokių tarnybų atstovai, įtariantis apie galimą išnaudojimo, smurto ar apgavystės atveją. Kovos su prekyba žmonėmis centro specialistų komanda – socialinė darbuotoja, psichologė ir teisininkas – pasiruošę padėti tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų.

Publikuota: 2023-01-15, https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/1850564/rusijos-kariu-ziaurumai-seksualiniai-nusikaltimai-viesi-daznai-matant-seimos-nariams-prievarta-ukrainoje-naudoja-kaip-ginkla