Visuomenės požiūrį į prostituciją atskleis tyrimas

Visuomenės požiūrį į prostituciją atskleis tyrimas

 
Sutikti apklausos dalyvius pasiruošusios... savanorė Erika ir projekto koordinatorė Vilkaviškio vyskupijoje Vilija Maršalkienė.

Aldona KALINAUSKIENĖ 
Suvalkietis 2010 m. gegužės 22 d.
Ričardo PASILIAUSKO nuotrauka.

Nors Lietuvoje kartas nuo karto kyla diskusijos prostitucijos tema, tačiau vieningos nuomonės šiuo klausimu vis dar neprieita, taip pat niekada nebuvo vykdytos apklausos, skirtos išsiaiškinti visuomenės požiūrį į prostituciją ir šio reiškinio žalą.
Lietuvos „Caritas“ projektas „Pagalba prostitucijos ir prekybos moterimis aukoms“ pirmą kartą ryžosi atvirai kreiptis į visuomenę ir taip išsiaiškinti įvairių socialinių grupių požiūrį į prostitucijos problemą. Gegužės mėnesį didžiųjų Lietuvos miestų savivaldybėse vykdomos anoniminės apklausos, kurių rezultatai vėliau bus susisteminti ir viešai paskelbti. Šis tyrimas yra viena iš Lietuvos „Caritas“ socialinės akcijos „Aš - už pasaulį be prostitucijos!“ sudedamųjų dalių. Nuo praėjusių metų rugsėjo trunkančios akcijos organizatoriai jau surengė 3 vietos ir respublikines konferencijas, 6 paskaitų ciklus Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Marijampolės bei Panevėžio regionų mokyklose ir vaikų globos namuose.
Gegužės 19 d. Marijampolės savivaldybėje tokia apklausa taip pat įvyko. Organizatoriams talkino savanoriai, tarp kurių ir Marijampolės kolegijos dėstytoja Edita Vosylienė. Buvo užpildyta apie 100 anoniminių anketų, kuriose pateikti 9 klausimai. Tarp akcijos dalyvių daugiau buvo moterų, tačiau ir vyrai neatsisakė anketas užpildyti. Paprašyta pakomentuoti vykusią akciją projekto „Pagalba prostitucijos ir prekybos moterimis aukoms“ Vilkaviškio vyskupijoje koordinatorė Vilija Maršalkienė sakė, jog daugiausia abejonių respondentams sukėlė klausimas apie prostitucijos legalizavimą. Ką daryti: drausti ar legalizuoti? Vyriškoji auditorija dažniausiai atsakė – legalizuoti. Tačiau padiskutavus ir pasiteiravus, ar norėtų, kad jų artimi žmonės verstųsi legalia prostitucija, absoliučiai visi atsakė neigiamai. Taigi pamąstymui apie tai vietos tikrai yra. Prostitucija vienu metu ir egzistuoja, ir neegzistuoja. Tai tarsi vieša paslaptis. Skurdas ir paklausa neleidžia sekso pramonei užgesti, todėl kovoti su ja ir apginti į ją traukiamas moteris bei vaikus yra ir visuomenės, ir valdžios užduotis.

Straipsniai

2015 M. VIEŠOS PASKAITOS-DISKUSIJOS „PROSTITUCIJA IŠ ARČIAU“ ŠALIES BIBLIOTEKOSE JAV ambasados iniciatyvos Lietuvoje prieš prekybą žmonėmis
  • I istorija

    Mane, trijų mėnesių kūdikį, paliko mama... užaugau vaikų globos namuose... įstojau mokytis, tačiau studijoms labai trūko pinigų... pažįstamas vaikinas pasiūlė vasarą išvažiuoti į Ispaniją padirbėti, sakė reikės skinti apelsinus, darbas nesunkus ir užsidirbsiu pinigų studijoms...kai atvažiavome, man pasakė, jog pamirščiau apelsinus - turėsiu dirbti prostitute... buvau parduota... verkiau, nesutikau... tada mane mušdavo, daužydavo, pririšdavo prie lovos ir prievartaudavo...
  • II istorija

    Gyvenau kaime su mama, jos sugyventiniu ir broliais... trylikos metų mane išprievartavo patėvis... pasakiau mamai, bet ji manimi netikėjo... man buvo labai skaudu... po trijų metų išvažiavau mokytis siuvėjos specialybės, susiradau draugę... ji pasiūlė važiuoti pailsėti į Vokietiją... apsidžiaugiau, nes niekada nebuvau užsienyje... Vokietijoje mane uždarė į kambarį ir pasakė, jog vakare ateis vyras ir turėsiu viską daryti, ko jis norės... aš verkiau ir galvojau, jog noriu mirti... ašaros nepadėjo, turėjau tapti prostitute...