Tikrai ne kartą esame girdėję sąvoką „prekyba žmonėmis“. Ir, ko gero, daugumai mums ji asocijuojasi su moterų, merginų išnaudojimu prostitucijai. Iš dalies esame teisūs, tačiau prekyba žmonėmis neapsiriboja vien tik pardavinėjamu moters kūnu. Pirmiausia tai – latentinis reiškinys, sunkiai išaiškinamas ir apibrėžiantis labai platų išnaudojimo spektrą: išnaudojimas nusikalstamai veikai daryti (vagystėms, sukčiavimui), vyrų, moterų ir vaikų seksualinis išnaudojimas (seksualinėms paslaugoms teikti, pornografijai), išnaudojimas elgetavimui, nelegalioms kovoms ir kt.
Dažnai mums atrodo, kad tai, ką paskaitome žinių portaluose, laikraščiuose, pamatome per televiziją, yra kažkur labai toli. Žmonės išnaudoti apgaulės būdu gabenami į Angliją, Vokietiją, kitas šalis. Ir net jei išnaudojami mūsų šalies piliečiai, mes to labai nesureikšminame. Kadangi viskas vyksta ne mūsų „kieme“, dėl to mums ir neskauda. Bet tik pabandykime įsivaizduoti, kaip turi skaudėti tam, kuris papuolė į prekeivių žmonėmis pinkles, pasitikėjo asmenimis, kurie žadėjo gerai apmokamą darbą, padorias gyvenimo sąlygas ir galimybę pagerinti savo gyvenimo kokybę.
Taip nutiko ir Telšių gyventojui Viliui (vardas pakeistas). Patikėjęs pažįstamo pažadais, kad įdarbins gerai apmokamoje darbo vietoje, ilgai nesvarstęs sutiko. Geradarys suokė, kad Viliui už kelionę bus apmokėta, o išlaidas jis galės padengti tuomet, kai jau tvirtai stovės ant kojų. Nuvykus į Angliją, gana greit paaiškėjo, kad viskas čia ne taip, kaip buvo žadėta. Noras turėti šviesesnę ateitį ne tik sau, bet ir šeimai virto košmaru. Pirmiausia iš jų buvo atimti asmens dokumentai ir mobilieji telefonai, kad nebūtų galimybės susisiekti su artimaisiais.
Vilius ir kiti jo likimo draugai buvo verčiami iš parduotuvių vogti brangius kvepalus, kosmetiką. Kad išgyventų, teko vogti maisto produktus ne tik sau, bet ir verbuotojams. Vilius ne kartą bandė priešintis, tačiau sulaukdavo grasinimų, neva jis jiems įsiskolinęs už pastogę, atvykimą, maistą ir toli gražu nėra „atidirbęs“. Nukentėjusieji savęs klausdavo, už kokį maistą skolingi, jei patys jo turėdavo pasivogti. Jei kildavo „darbuotojų“ nepasitenkinimas, būdavo grasinama, kad „baigsis blogai“ šeimos nariams, baugindavo, kad bus sumušti ir išmesti į gatvę. Tuomet nepasitenkinimai nurimdavo, kadangi buvo baiminamasi ne tik dėl artimųjų, bet ir savo sveikatos. O ką reikės daryti sumuštam ir paliktam gatvėje? Šalyje, kurioje svetima kalba ir nežinomi įstatymai, kur eiti?
Nebeiškentęs nuolatinio psichologinio spaudimo, Vilius kartu su dar vienu vaikinu nusprendė pabėgti. Kurį laiką jiems teko klaidžioti svetimomis Anglijos gatvėmis, prašyti žmonių išmaldos, kad sugraibytų kelis pinigėlius, už kuriuos būtų galima pasiskambinti artimiesiems į Lietuvą. Tokiu būdu jis ir grįžo į tėvynę. Niekur nesikreipė pagalbos, nes norėjo užmiršti tuos baisius išgyvenimus ir toliau gyventi savo paprastą, ramų gyvenimą, auginti vaikučius.
Reikia pabrėžti, kad ši istorija nesibaigė vyriškio nesėkme. Pilietis, ilgą laiką verbavęs jaunus lietuvius, pakliuvo į pareigūnų akiratį, pradėtas ikiteisminis tyrimas. Nukentėję asmenys buvo identifikuoti, jiems pasiūlyta Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro darbuotojų visapusė psichosocialinė pagalba. Viliui pagalba teikiama iki šiol ir bendromis jėgomis bandoma padėti atsitiesti jaunam vyriškiui, išlaikančiam šeimą.
Šia istorija norėjome pasidalinti tam, kad pabandytume išjudinti Jūsų socialinį jautrumą, padėti suprasti, kad prekyba žmonėmis yra sunkus žmogaus teisių pažeidimas ir nei vienas nenusipelnė būti kažkieno vergu. Vykdyti šiuos nusikaltimus verbuotojai pradeda čia, Lietuvoje, šalia mūsų. Skatiname nelikti abejingus svetimam skausmui, empatiškai vertinti situacijas, į kurias papuola tautiečiai, Jūsų miesto gyventojai. Ir neskubėti teisti, neva jie patys to norėjo, nes nei vienas iš mūsų nenorime, kad pamintų mūsų orumą, varžytų laisvę ar išnaudotų.
VšĮ Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centras SOS skambutis (visą parą) 8 679 61617, www.anti-trafficking.lt
Vilius ir kiti jo likimo draugai buvo verčiami iš parduotuvių vogti brangius kvepalus, kosmetiką. Kad išgyventų, teko vogti maisto produktus ne tik sau, bet ir verbuotojams. Vilius ne kartą bandė priešintis, tačiau sulaukdavo grasinimų, neva jis jiems įsiskolinęs už pastogę, atvykimą, maistą ir toli gražu nėra „atidirbęs“. Nukentėjusieji savęs klausdavo, už kokį maistą skolingi, jei patys jo turėdavo pasivogti. Jei kildavo „darbuotojų“ nepasitenkinimas, būdavo grasinama, kad „baigsis blogai“ šeimos nariams, baugindavo, kad bus sumušti ir išmesti į gatvę. Tuomet nepasitenkinimai nurimdavo, kadangi buvo baiminamasi ne tik dėl artimųjų, bet ir savo sveikatos. O ką reikės daryti sumuštam ir paliktam gatvėje? Šalyje, kurioje svetima kalba ir nežinomi įstatymai, kur eiti?
Nebeiškentęs nuolatinio psichologinio spaudimo, Vilius kartu su dar vienu vaikinu nusprendė pabėgti. Kurį laiką jiems teko klaidžioti svetimomis Anglijos gatvėmis, prašyti žmonių išmaldos, kad sugraibytų kelis pinigėlius, už kuriuos būtų galima pasiskambinti artimiesiems į Lietuvą. Tokiu būdu jis ir grįžo į tėvynę. Niekur nesikreipė pagalbos, nes norėjo užmiršti tuos baisius išgyvenimus ir toliau gyventi savo paprastą, ramų gyvenimą, auginti vaikučius.
Reikia pabrėžti, kad ši istorija nesibaigė vyriškio nesėkme. Pilietis, ilgą laiką verbavęs jaunus lietuvius, pakliuvo į pareigūnų akiratį, pradėtas ikiteisminis tyrimas. Nukentėję asmenys buvo identifikuoti, jiems pasiūlyta Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro darbuotojų visapusė psichosocialinė pagalba. Viliui pagalba teikiama iki šiol ir bendromis jėgomis bandoma padėti atsitiesti jaunam vyriškiui, išlaikančiam šeimą.
Šia istorija norėjome pasidalinti tam, kad pabandytume išjudinti Jūsų socialinį jautrumą, padėti suprasti, kad prekyba žmonėmis yra sunkus žmogaus teisių pažeidimas ir nei vienas nenusipelnė būti kažkieno vergu. Vykdyti šiuos nusikaltimus verbuotojai pradeda čia, Lietuvoje, šalia mūsų. Skatiname nelikti abejingus svetimam skausmui, empatiškai vertinti situacijas, į kurias papuola tautiečiai, Jūsų miesto gyventojai. Ir neskubėti teisti, neva jie patys to norėjo, nes nei vienas iš mūsų nenorime, kad pamintų mūsų orumą, varžytų laisvę ar išnaudotų.
VšĮ Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centras SOS skambutis (visą parą) 8 679 61617, www.anti-trafficking.lt
Dėmesio!
Visą parą veikia Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro SOS numeris +370 679 61617, skirtas konsultuoti, patarti ir informuoti nukentėjusius nuo įvairių prekybos žmonėmis formų, prostitucijos, seksualinės prievartos, pabėgusius nepilnamečius.
Šiuo numeriu skambinti kviečiami ir šeimų nariai, bet kokių tarnybų atstovai, įtariantis apie galimą išnaudojimo, smurto ar apgavystės atveją.
Kovos su prekyba žmonėmis centro specialistų komanda – socialinė darbuotoja, psichologė ir teisininkas – pasiruošę padėti tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų.
Publikuota: 2017m. liepos 4d., http://tzinios.lt/viliaus-istorija-telsiskis-papuole-i-prekeiviu-zmonemis-pinkles/