To dar nebuvo: vaikų centre tvirkinti paaugliai siekia nubausti savo auklėtojus ("delfi.lt", 2016-11-17)

Vaikų socializacijos centre „Širvėna“ seksualinę prievartą patyrę nepilnamečiai siekia nubausti centro vadovus, kurie nepasirūpino savo auklėtinių saugumu – pirmą kartą Lietuvoje iškelta byla, kurioje tvirkinti vaikai siekia prisiteisti dėl valstybės įstaigos darbuotojų neveiklumo patirtą neturtinę žalą.


Biržų rajone esančiam vaikų socializacijos centrui „Širvėna“ bylą dėl žalos atlyginimo iškėlė dabar jau pilnametystės sulaukę jaunuoliai – devyniolikmečiai iš centro, kuriame patyrė prievartą, prašo priteisti po 15 tūkst. eurų neturtinės žalos atlyginimą.
 
Šią sumą solidariai nukentėjusieji prašo priteisti ne tik iš centro, bet ir iš vieno buvusio auklėtinio – dabar jau devyniolikmečio Modesto B. Beje, iš jo vienas nukentėjusiųjų taip pat papildomai prašo priteisti 8 tūkst. Eur.
 
Ieškovai mano, kad socializacijos centro vadovai jiems neužtikrino saugios aplinkos, neužkirto kelio nusikaltimams, o priešingai – nusikalsti linkusiems paaugliams leido lavinti savo kriminalinius polinkius.

Precedento Lietuvoje neturinčią bylą ketvirtadienį atvertė Vilniaus rajono apylinkės teismas. Tačiau byla bus nagrinėjama neviešuose posėdžiuose, nes to pageidavo socializacijos centras „Širvėna“, jo poziciją palaikė ir nepilnamečius asmenis seksualiai išnaudojusio nuteistojo Modesto B. atstovas.
 
„Širvėnai“ atstovaujanti advokatė Laima Svidrienė aiškino, kad sprendžiant centro atsakomybės klausimą bus kalbama apie buvusių nepilnamečių gyvenimą – bus paviešintos detalės iš baudžiamosios bylos, kurio nuosprendyje yra konstatuota, jog vaikų socializacijos centre vaikai patyrė seksualinę prievartą.
 
Tuo metu ieškinį pareiškusiems nukentėjusiesiems, kurių vardai ir pavardės žiniasklaidoje negali būti skelbiami be jų pačių sutikimo, atstovaujantis advokatas Dalius Povilius nematė kliūčių bylą nagrinėti viešai – buvę nepilnamečiai jau yra suaugę, šioje byloje nebus nagrinėjama, kokie seksualiniai veiksmai buvo atlikti prieš nukentėjusiuosius.
 
Advokatas taip pat pažymėjo, kad daugybę metų tiek civilinėse, tiek baudžiamosiose bylose atstovauja seksualinę prievartą patyrusiems asmenims ir prieš pateikdamas ieškinį teismui su jau pilnamečiais ieškovais kalbėjosi, ar byla turėtų būti nagrinėjama viešuose ar neviešuose posėdžiuose.
 
„Jie nepageidavo, kad būtų vieši posėdžiai, todėl manyčiau, jog yra nepagrįstas prašymas rengti uždarus posėdžius – jaunuoliai jau yra pilnamečiai asmenys, kurių gyvenime nutiko nemalonus dalykas, bet jie patys dabar sprendžia, kaip tokiose situacijose reikia elgtis, – sakė nukentėjusiųjų advokatas. – Keistai atrodo centro išreikštas prašymas ginti nukentėjusiųjų teises, kai jie to neprašo, todėl manau, kad toks prašymas yra pateiktas kitais pagrindais – tikrai ne siekiant apginti nukentėjusiųjų teises.“
 
Vis dėlto bylą nagrinėjantis teisėjas Vilmantas Ambrulevičius nutarė, kad posėdžiai bus nevieši, nes tiek vaikų socializacijos centre seksualinę prievartą patyrusiems, tiek juos išnaudojusiam jaunuoliui esą nebus malonu, kai informacija iš teismo posėdžių bus paviešinta žiniasklaidoje, dėl to esą bus padaryta žala jų reputacijai.


Reikalavo susimokėti „už stogą“, o paskui išsityčiojo

Šioje byloje ieškinį baudžiamojoje byloje nukentėjusiaisiais pripažinti jaunuoliai pareiškė po įvykių, nutikusių dar 2013 m. liepą – vienas šešiolikmečių net vienuolika dienų buvo terorizuojamas kito auklėtinio Modesto B., kuris jį vertė perduoti pinigus „už stogą“.
 
O liepos 25 d. pavakarę Modestas B. terorizuojamą nepilnametį ir kitą centro auklėtinį privertė kitų vaikų akivaizdoje masturbuotis, o paskui tarpusavyje atlikti seksualinius oralinio pobūdžio veiksmus. Ne kartą – duše ir kompiuterių klasėje. Maža to, terorizuojamas vaikas dar tai turėjo ir nufilmuoti. Šį įrašą Modestas B. ketino išplatinti internete. Laimei, nesuspėjo.
 
Apie tai, kad patyrė prievartą, vienas nepilnamečių socializacijos centro auklėtojai išdrįso papasakoti tik kitos dienos rytą – atėjęs į jos kabinetą šešiolikmetis pasakė, kad nori pasikalbėti.
 
„Jis buvo susijaudinęs, jautėsi nepatogiai, o kai papasakojo, kas nutiko, sakė, kad bijojo kreiptis pagalbos, nes jam grasino, sakė, jog bus sudaužytas, bijojo vaikų keršto“, – policijai yra nurodžiusi viena socializacijos centro auklėtoja.
 
Pasak jos, iš dviejų auklėtinių pasityčiojęs Modestas B. tądien buvo uždarytas į vadinamąjį apmąstymų kambarį – čia jis pasiprašė pats. O kai auklėtoja norėjo su juo pasikalbėti apie išvakarėse nutikusius įvykius, jaunuolis sutiko kalbėti tik su sąlyga – kad visada gyvens apmąstymų kambaryje.
 
„Šią sąlygą užtikrinau ir jis tada patvirtino, kad tai yra tiesa, ką sakė vienas nukentėjusiųjų“, – teigė auklėtoja. Apie tai, kas įvyko centre, pedagogė informavo tuo metu atostogaujančią direktorę – buvo priimtas sprendimas apie įvykį pranešti ne tik vaiko teisių tarnyboms, bet ir policijai.
 
Dėl šio įvykio policijoje buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, o vėliau Modestas B. nuteistas.
 
 
Vaikų centro direktorė: turi atsakyti tas, kas padarė nusikaltimą

Vienas vaikų socializacijos centro „Širvėna“ darbuotojų, nagrinėjant baudžiamąją bylą teisme, sakė, kad dėl šio įvykio Švietimo ir mokslo ministerija buvo atlikusi tyrimą, tačiau, kaip pažymėjo centro direktorė Laima Vaičienė, dėl to niekas nebuvo nubaustas.
 
Maža to, vaikų socializacijos centro vadovybė iki šiol mano, kad iš jos nepagrįstai reikalaujama priisiimti atsakomybę už tai, jog vienas auklėtinių seksualiai išnaudojo bendraamžius.
 
„Manau, kad ieškinys centrui, kaip įstaigai, yra visiškai nepagrįstas, – DELFI sakė L. Vaičienė. – Mano nuomone, už tai turi atsakyti tas, kas padarė nusikaltimą, o centras savo funkcijas atliko tinkamai.“
 
Pasak direktorės, baudžiamojoje byloje buvo užfiksuotas „tik vienas epizodas“, kai vaikai patyrė seksualinę prievartą.
 
„Nebuvo nustatyta, kad tai tęsėsi ilgą laiką – tai buvo vienkartinis atvejis, o daugiau nieko nenorėčiau kalbėti, kol nesibaigė šį byla“, – sakė L. Vaičienė.
 
Tiesa, socializacijos centro vadovė pridūrė, kad vaikų ugdymo įstaiga skaudžiai nukentėtų, jeigu teismas patenkintų buvusių auklėtinių ieškinį ir jiems priteistų žalos atlyginimą. „Patikėkite, niekas šioje situacijoje nesijaučia gerai“, – sakė ji.

 
Siūlo pažvelgti į vaikus ir išgirsti jų raudas

Tuo metu nukentėjusiaisiais besirūpinančio Lietuvos Carito programos „Pagalba prostitucijos ir prekybos žmonėmis aukoms“ koordinatorė Kristina Mišinienė sako, šia byla bus formuojama nauja praktika, nes buvę socializacijos centro auklėtiniai reikalauja, kad už jų auklėjimą atsakingi pedagogai prisiimtų asmeninę atsakomybę.
 
„Šiandien vis garsiau kalbame apie gyvenimą vaikų uždarose institucijose, tačiau visuomenės nuomonė dar neturi didelės įtakos, gerinant ten vidinį klimatą, apginant silpniausius, – sakė ji. – Iš vaikų socializacijos centrų nuolat atsklinda ten dirbančio personalo dejonės, jog „kontingentas baisus, o mūsų atlyginimai tokie maži“, „jūs niekas nenorėtumėte mūsų problemų“ ir pan. Tačiau kas išgirs raudas vaikų, kurie dėl to pačio personalo nesugebėjimo atlikti savo tiesiogines pareigas – apginti juos – buvo sumušti, išprievartauti, apvogti, kitaip pažeminti? Aš nežinau, kas šiose situacijose yra baisiau – bendraamžių vykdomas smurtas ar suaugusių, turinčių aukštųjų mokyklų diplomus darbuotojų, veidmainiškas teisinimasis „aš nieko nemačiau, nieko neįtariau“? Retai bylos kaip ši, pasiekia teismą, dar rečiau išgirstame apkaltinamąjį nuosprendį dėl blogo pareigų atlikimo, aplaidumo, abejingumo.“
 
Pasak jos, į socializacijos centrus uždaryti vaikai niekam nerūpi, o valstybė tik imituoja, jog socialiai pažeidžiamais vaikais rūpinasi.
 
„Noriu paklausti savivaldybių Vaiko gerovės komisijų atstovų, kurių sprendimu vaikai patenka į socializacijos centrus – o kaip dažnai jūs tuos išsiųstus vaikus aplankote, pakalbinate, sudarote jiems galimybę atvirai pasipasakoti apie problemas? – kalbėjo K. Mišinienė. – Gal bijote, kad išgirdęs šių vaikų nerimą ir skausmą, ne vienas jūsų ilgam praras ramybę? Vėl ir vėl iškyla tas pats neišpręstas klausimas – mums reikia tarnybų, specialistų, kurie atsidavusiai gintų vaikų interesus, kad ši liepsna sušildytų vienišas, sutryptas pasiklydusių vaikų širdis, kviestų juos gyventi, o ne merdėti.“
 
 
 
Autorius Dainius Sinkevičius
 





 

Straipsniai

2015 M. VIEŠOS PASKAITOS-DISKUSIJOS „PROSTITUCIJA IŠ ARČIAU“ ŠALIES BIBLIOTEKOSE JAV ambasados iniciatyvos Lietuvoje prieš prekybą žmonėmis
  • I istorija

    Mane, trijų mėnesių kūdikį, paliko mama... užaugau vaikų globos namuose... įstojau mokytis, tačiau studijoms labai trūko pinigų... pažįstamas vaikinas pasiūlė vasarą išvažiuoti į Ispaniją padirbėti, sakė reikės skinti apelsinus, darbas nesunkus ir užsidirbsiu pinigų studijoms...kai atvažiavome, man pasakė, jog pamirščiau apelsinus - turėsiu dirbti prostitute... buvau parduota... verkiau, nesutikau... tada mane mušdavo, daužydavo, pririšdavo prie lovos ir prievartaudavo...
  • II istorija

    Gyvenau kaime su mama, jos sugyventiniu ir broliais... trylikos metų mane išprievartavo patėvis... pasakiau mamai, bet ji manimi netikėjo... man buvo labai skaudu... po trijų metų išvažiavau mokytis siuvėjos specialybės, susiradau draugę... ji pasiūlė važiuoti pailsėti į Vokietiją... apsidžiaugiau, nes niekada nebuvau užsienyje... Vokietijoje mane uždarė į kambarį ir pasakė, jog vakare ateis vyras ir turėsiu viską daryti, ko jis norės... aš verkiau ir galvojau, jog noriu mirti... ašaros nepadėjo, turėjau tapti prostitute...