Teismas leido motinai susitaikyti su dukters žagintoju: penkiolikmetė liko pati kalta ("15min.lt:, 2017-11-04)

Metus trukęs seksualinis išnaudojimas, penkiolikmetės ryžtas apie tai prabilti viešai, dvejus metus trukęs sekinantis teisinis procesas, lydimas nuolatinio spaudimo tiek iš 40 metų už ją vyresnio vyro, tiek iš artimųjų pusės, baigėsi visišku paauglės pralaimėjimu prieš sistemą. Nors pagal Lietuvos įstatymus lytinis santykiavimas su jaunesniu nei 16 metų asmeniu yra nusikaltimas net nesant prievartos, teisme paauglės prievartautojas atsipirko bauda.
 
Mergaitė pati atėjo į policiją
 
Kaip pasakojo su šia istorija gerai susipažinusi Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro (KOPŽI) darbuotoja Monika Murnikaitė, nedidelį raidos atsilikimą turinti mergaitė užaugo šeimoje, kurioje skurdas, alkoholis bei smurtas buvo kasdienybė. Keista, bet ši šeima taip ir nebuvo įtraukta į socialinės rizikos grupę, taigi jokia pagalba jai nebuvo teikiama.
 
Mergaitės vyriausioji sesuo gana anksti sukūrė šeimą ir išsikraustė į kitą kaimą, vėliau nusprendė perimti jaunesnio brolio globą. Galiausiai pati susilaukė trijų vaikų. Tėvas niekada nebuvo pavyzdingas ir tėviškas – jam butelis būdavo svarbesnis nei vaikų gerovė. Mama, pavargusi nuo skurdo ir problemų, nusprendė išvykti į Angliją ieškoti geresnio gyvenimo.
 
Tuomet Ieva (vardas pakeistas) ir atsidūrė sesers atsakomybėje. Kai jos mama grįžo atgal į Lietuvą, ji kartais vykdavo pagyventi pas mamą. Panašu, kad ji nesijautė gerai nei pas seserį, nei pas motiną. Beje, sesuo ir pati kreipėsi į vaiko teisių apsaugos specialistus, sakydama, kad nesusitvarko su Ieva, tačiau pagalbos šeima negavo.
 
Kai 15 metų mergaitė prakalbo apie tai, kad ją seksualiai prievartauja 40 metų už ją vyresnis kaimynas, namiškiai nepatikėjo. Mergaitė apie tai pirmiausia prasitarė socialinei pedagogei, o ši paragino ją kreiptis į policiją. Ieva taip ir padarė. Ji paaiškino, kad vyras kelis kartus ją išžagino, taip pat vertė užsiimti oraliniu seksu, tikindamas ją mylintis ir vesiantis.
 
Motiną įtikino vyriškio SMS žinutė
 
„Šeimos nariai nepalaikė Ievos ir spaudė ją atsiimti parodymus, nes prievartautojas ir jo žmona siūlė už tai pinigus. Svarbu paminėti, kad Ievos sesuo buvo skolinga pinigų prievartautojui, o tėvas buvo jo bendradarbis.
 
Motina, iš pradžių taip pat netikėdama, nes tas vyras kaime buvo visų gerbiamas verslininkas, dukrą nuvedė pas ginekologę, o ši patvirtino, kad mergaitė turėjusi lytinių santykių. Tuomet motina parašė jam SMS žinutę, teigdama, kad Ieva pastojo. Vyro atsakymas galutinai patvirtino kaltę: „Ievai ir vaikui nupirksiu butą ir juos išlaikysiu – tik niekam nesakykite.“
 
Prievartautojas viso teisminio proceso metu rasdavo galimybę susisiekti su auka ir ją kalbinti pakeisti parodymus, nors mergaitė, stengdamasi jo išvengti, ne kartą keitė telefono numerį.
 
Svarbu paminėti, kad Lietuvos Respublikoje galiojantys teisės aktai nurodo, kad nusikaltimai, padaryti prieš nepilnametį asmenį, turi būti išnagrinėti per kuo trumpesnį laiką, o nepilnametė apklausiama tik vieną kartą siekiant išvengti pakartotino traumavimo. Ievai nepasisekė, nes vien ikiteisminis tyrimas truko 2 metus, o pati mergaitė buvo apklausta 4 kartus ir dar 2 kartus prievartos istoriją reikėjo papasakoti teismo psichiatrijos, psichologijos ekspertams“, – pasakojo M.Murnikaitė.
 
Paauglė neatlaikė spaudimo – pakeitė parodymus
 
Ketvirtos apklausos metu Ieva pakeitė savo parodymus ir ėmė sakyti, kad santykių su minėtu vyru neturėjo. Teiginius, kad mergaitė patiria spaudimą iš kaltinamojo (net jai pakeitus telefono numerį, jis sugebėdavo jį sužinoti ir siuntinėjo įvairaus pobūdžio SMS, skambindavo), teismas atmetė: esą neįmanoma įrodyti, kad iš nežinomo numerio atėjusią žinutę parašė kaltinamasis.
 
Galiausiai bylai patekus į teismą, motinai, kuri atstovavo savo nepilnametei dukrai, buvo nuolat tvirtinama, kad ši byla bus pralaimėta, nes Ieva keičia parodymus. Negana to, vieno iš posėdžių metu išgirdo, kad bylą nagrinėti perims kitas teisėjas, ir tuomet jau jos nagrinėjimas užtruks dar mažiausiai dvejus metus. Tai reiškia, kad ir vėl darbdaviui reikės aiškinti, kodėl jos nebus darbe, ieškotis žmogaus, kuris galės ją nuvežti iki už daugiau nei 90 km esančio teismo. Viso to motinai pasirodė per daug, ir byla baigėsi susitaikymu.
 
Teismas leido susitaikyti
 
„Ievos byloje nuostabą kelia faktas, kad Šiaulių apygardos prokurorė neapskundė Pakruojo rajono apylinkės teismo pirmos instancijos nuosprendžio, pasibaigusio susitaikymu. Prokuroro pareiga ginti viešąjį interesą, šioje situacijoje – pasimetusią, spaudžiamą mergaitę, kuri nebuvo sulaukusi 16 metų amžiaus ribos, nuo kurios gali duoti sutikimą lytiškai santykiauti. Apskritai kyla klausimas, kaip galima susitaikyti seksualinio nusikaltimo byloje, kai Baudžiamojo kodekso 1511 straipsnis nurodo:
 
„Pilnametis asmuo, lytiškai santykiavęs ar kitaip tenkinęs lytinę aistrą su jaunesniu negu šešiolikos metų asmeniu, jeigu nebuvo išžaginimo, seksualinio prievartavimo ar privertimo lytiškai santykiauti požymių, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki penkerių metų.“ Juolab kad pats brandaus amžiaus kaltinamasis prisipažįsta, kad turėjo lytinių santykiu su Ieva ir žinojo, kad jai vos 15 metų. Deja, jis atsipirko nedidele įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą ir išvengė baudžiamosios atsakomybės“, – teigė specialistė.
 
Pasak jos, ši byla akivaizdžiai parodo, kad Lietuvoje neturime kvalifikuotų vaikų advokatų, kurie atsidavę gintų tik vaiko interesus.
 
Po teismo nuosprendžio paauglė bandė žudytis
 
Specialistės teigimu, po teismo verdikto mergaitei pablogėjo sveikata, ji ne kartą bandė žudytis ir galiausiai pateko į psichiatrinę ligoninę.
 
„Mergaitė nebenorėjo eiti į mokyklą ir išvis eiti iš namų. Mokykloje ji patyrė patyčias, kaime pasklido kalbos, kad ji laisvai santykiauja su bet kuo. Neatlaikiusi aplinkos pasmerkimo Ieva nusprendė mesti mokyklą, tačiau niekas nebandė jos perkalbėti.
 
Tiesa, mokyklos darbuotojai stengėsi įkalbėti merginą mokytis namuose, kad bent jau baigtų mokyklą, tačiau jau buvo per vėlu – Ieva jau nebeturėjo tokio noro, netikėjo nei savo jėgomis, nei kitų žmonių pagalbos siūlymais.
 
Kadangi Ieva kelis kartus kraustėsi - gyveno tai pas mamą, po to pas sesę, po to vėl pas mamą, po to vėl pas sesę, - už ją atsakomybės neprisiėmė nei viena regioninė Vaiko teisių apsaugos tarnyba. Kuomet buvo prašyta atsakingų tarnybų imtis veiksmų, reaguoti į traumuotos mergaitės poreikius, tarnybos ją siuntinėjo nuo vienų pas kitas.
 
Pabrėžiant, kad mergaitė yra itin pažeidžiama, kad jai būtina kvalifikuotų specialistų pagalba ir konkretūs priimami veiksmai, jie teigė, kad viskas yra tik įtarimų lygmenyje, o realių faktų nėra. O kol jų nėra – nėra ir problemos. Žiūrint į popierius, viskas teisėta. O žiūrint į vaiko gyvenimą?“ – klausė pašnekovė.
 
Ekspertai siūlė remtis pirminėmis apklausomis
 
„Vaikai, nukentėję nuo seksualinės prievartos, labai sunkiai gyja po patirtų traumų ir dažnai turi gyventi su giliomis žaizdomis, kurias gydytis turi patys. Mes, visuomenė, nebegalime nereaguoti į tam tikrų tarnybų abejingumą, į šių pažeistų vaikų poreikius ir negalime tylėti, kai laisvėje vaikšto pedofilai vien todėl, kad nukentėjusioji „susitaikė“ su kaltinamuoju. Ievos istorija liudija, kaip lengvai atsipirko prievartautojas ir kokias pasekmes toliau patiria auka: patyčios, spaudimas, gėda...
 
Vaiko teisių apsaugos specialistai ne tik niekaip nereagavo į tokį keistą teismo sprendimą, bet ir dabar nemato poreikio dirbti su mergaite, kuriai būtina psichologinė pagalba, kad ji nesijaustų pati kalta, nes aukos, jeigu nuosprendis išteisina skriaudėją, jaučia didžiulį nusivylimą ir gailisi, kad apskritai apie tai prabilo. Nuskamba net tokie pasakymai – esą neapsimoka, nes jai tuoj sukaks aštuoniolika metų.
 
Ši istorija yra visomis prasmėmis ciniška. Suaugusio, turinčio šeimą kaimyno išprievartauta penkiolikmetė, turinti specialiųjų poreikių, visą laiką po padidinamuoju stiklu: „gal tau patiko?“, „gal pati tą vyrą ir suviliojai“, „rado dėl ko čia teistis“ ir pan. Nors dvi ekspertizės nurodė, kad mergaitės liudijimu galima pasitikėti, ji nelinkusi fantazuoti, kad reikia nekreipti dėmesio į jos painiojimąsi paskutiniuose parodymuose, o remtis pirminiais, tai nesutrukdė Pakruojo apylinkės teismui paskelbti apie... šalių susitaikymą ir kaltinimų panaikinimą.
 
Mergaitės tėvai noriai priėmė pasiturinčio kaimyno „kompensaciją“, amžiams palikdami savo vaiką su patirtos neteisybės jausmu“, – įsitikinusi M.Murnikaitė.
 
Pasak jos, nonsensas, kad asmuo už lytinį nusikaltimą atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės. Juk tai ne tvorą išlaužti ir atlyginti nuostolius. Juolab, kad yra įstatymas, kuris nurodo, kad net nesant prievartos akto lytinis santykiavimas su jaunesniu nei šešiolikos metų asmeniu yra nusikaltimas ir už jį baudžiama.
Baisu ir tai, kad Ieva ir toliau gyvena netoli to vyro. Jeigu jis toliau ją žagins, vargu ar mergina dar kartą kreipsis pagalbos į policiją, nes jeigu teismas jį išteisino, vadinasi, jis nepadarė nieko bloga.
 
Susitaikymo galimybė tokiose bylose turėtų būti negalima
 
Vaiko teisių apsaugos kontrolierė Edita Žiobienė taip pat patvirtino, kad įstatymu nustatytas sutikimo turėti lyrinių santykių amžius – šešiolika metų. Pasak pašnekovės, deja, bylų, kai seksualinės prievartos ar fizinio smurto atveju susitaikoma ne vaiko naudai, iš tiesų būna.
 
„Susitaikymo institutas teisme turi savo funkciją, tačiau jeigu mes kalbame apie lytinį nusikaltimą ir yra akivaizdu, kad jis yra buvęs, bet kuriuo atveju turi būti taikoma atsakomybė, nes vaikui toks susitaikymas nėra naudingas.
 
Jeigu teismas mato, kad tėvai netinkamai atstovauja vaiko interesams, ieško sau naudos, prokuratūroje turi būti sprendžiamas klausimas dėl įstatyminio atstovo pakeitimo. Tokia galimybė yra.
 
Be to, turime jau dvejus metus galiojančią baudžiamojo proceso normą, kad nukentėjęs vaikas turi gauti gynėją – valstybės advokatą.
 
Mat jei susitaikymą pasirašo tėvai, atstovaujantys vaiką, vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistai, net norėdami negali šio sprendimo apskųsti, nes teisme jie nebuvo vaiko atstovai. Būtent todėl tam tikrais atvejais būtina pakeisti vaiko atstovą.
 
Jau pernai prokurorams ir teisėjams kėlėme klausimą, ar susitaikymas yra pagrįstas, kai vaikas nukenčia nuo savo artimiausios aplinkos. Susitaikymas turi turėti akivaizdžios naudos vaikui. Buvo atvejų, kai globėjas muša vaiką, ir galiausiai sutuoktiniai susitaiko dėl vaiko mušimo. Kaip šioje situacijoje apgintas vaiko interesas?“ – svarstė E.Žiobienė.
 
Turi būti sprendžiamas klausimas dėl vaiko atstovavimo teisme
 
Pasak jos, šiuo metu atstovo pakeitimo klausimas paliktas spręsti patiems prokurorams ir teisėjams, t. y. priklauso nuo jų geros valios ir aktyvumo. Kaip ir gynėjo vaikui priskyrimas, kas ypač aktualu aktualu seksualinės prievartos bylose.
 
„Tokia galimybė yra, bet dažnai ja nepasinaudojama. Deja, kai mergaitės nukenčia, visuomenės požiūris į jas vis dar toks: esą jos pačios kaltos. Tačiau koks gali būti sutikimas santykiauti, kai mergaitei penkiolika metų?
 
Šiuo metu pas generalinį prokurorą sudaryta darbo grupė, kurioje bandoma parengti rekomendacijas dėl vaiko advokato skyrimo, kurias teiks pats generalinis prokuroras. Tai gali tapti akstinu prokurorams labiau į jas įsiklausyti, tačiau šios rekomendacijos vargiai paveiks teisėjus.
 
Buvo siūlymas šią normą padaryti privalomą, tačiau teisėsaugininkai tikina, kad tikrai ne visada tokios atstovo reikia. Tačiau jeigu vaikas jaučiasi nesaugus, pradeda mėtytis parodymuose, akivaizdu, kad jam reikia stipraus jo interesams atstovaujančio gynėjo“, – įsitikinusi vaiko teisių apsaugos kontrolierė.
 
Autorius Inga Saukienė

Straipsniai

2015 M. VIEŠOS PASKAITOS-DISKUSIJOS „PROSTITUCIJA IŠ ARČIAU“ ŠALIES BIBLIOTEKOSE JAV ambasados iniciatyvos Lietuvoje prieš prekybą žmonėmis
  • I istorija

    Mane, trijų mėnesių kūdikį, paliko mama... užaugau vaikų globos namuose... įstojau mokytis, tačiau studijoms labai trūko pinigų... pažįstamas vaikinas pasiūlė vasarą išvažiuoti į Ispaniją padirbėti, sakė reikės skinti apelsinus, darbas nesunkus ir užsidirbsiu pinigų studijoms...kai atvažiavome, man pasakė, jog pamirščiau apelsinus - turėsiu dirbti prostitute... buvau parduota... verkiau, nesutikau... tada mane mušdavo, daužydavo, pririšdavo prie lovos ir prievartaudavo...
  • II istorija

    Gyvenau kaime su mama, jos sugyventiniu ir broliais... trylikos metų mane išprievartavo patėvis... pasakiau mamai, bet ji manimi netikėjo... man buvo labai skaudu... po trijų metų išvažiavau mokytis siuvėjos specialybės, susiradau draugę... ji pasiūlė važiuoti pailsėti į Vokietiją... apsidžiaugiau, nes niekada nebuvau užsienyje... Vokietijoje mane uždarė į kambarį ir pasakė, jog vakare ateis vyras ir turėsiu viską daryti, ko jis norės... aš verkiau ir galvojau, jog noriu mirti... ašaros nepadėjo, turėjau tapti prostitute...