Teisėsauga patyrė visišką fiasko: iš pradžių liepė užpuolikus susirasti pačiam, o po to apkaltino net ne tuos (www.delfi.lt, 2019-08-05)

Teisėsauga patyrė visišką fiasko – iš pradžių liepė užpuolikus pačiam susirasti, o kai kilo skandalas, sulaikė ir nusikaltimu apkaltino net ne tuos. Ir tai paaiškėjo tik praėjus pusmečiui po užpuolimo, kai prokuratūra nutarė sustabdyti ikiteisminį tyrimą, kurio metu buvo aiškinamasi, kas užpuolė ir sumušė apie patirtą pragarą Pravieniškių pataisos namuose viešai prabilusį buvusį kalinį Joną – jo gyvenimo įkalinimo įstaigoje istoriją pasakoja „Pravieniškių mafija“.
 
„Ikiteisminio tyrimo metu atlikti visi veiksmai ir išnaudotos visos galimybės nustatyti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, tačiau toks asmuo nenustatytas“, – nutarime sustabdyti policijoje vykdytą tyrimą dėl Jono užpuolimo nurodė prokuroras Renaldas Žalys.
 
Tuo pačiu jis priėmė ir dar vieną sprendimą – panaikino įtarimus dviem Rokiškio rajono gyventojams, kurie beveik pusę metų buvo įtariami Jonui nežymiai sutrikdę sveikatą: „Byloje nėra surinkta duomenų, patvirtinančių, kad įtariamieji panaudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį ir jam nežymiai sutrikdė sveikatą“.
 
Pasak prokuroro, įtariamieji tyrimo metu nepripažino jiems pateiktų įtarimų ir teigė, kad tą vakarą, kai Jonas buvo užpultas, jie net nebuvo susitikę. Be to, ant Jono drabužių, kurie jau buvo išskalbti, ekspertai neaptiko mikrodalelių, patvirtinančių, kad tarp įtariamųjų ir nukentėjusiojo būtų buvęs koks nors kontaktas.
 
Nenustačius, kad įtariamieji smurtavo prieš Joną, tyrimas buvo nutrauktas, įtariamiesiems panaikintos kardomosios priemonės – dokumentų paėmimas, rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir neieškoti ryšių su nukentėjusiuoju. Tačiau, anot prokuroro, jeigu paaiškėtų naujos aplinkybės, tyrimą bet kada būtų galima atnaujinti.
 
Tiesa, tyrimo pradžioje įtariamieji buvo prisipažinę įvykdę nusikaltimą, bet vėliau poziciją pakeitė ir savo žodžių išsižadėjo – o juk įtariamieji gali kalbėti bet ką, jiems nėra taikoma atsakomybė už melagingų parodymų davimą. Be to, tyrimo metu nebuvo surinkta jokių kitų duomenų, kurie patvirtintų, kad įtariamieji Rokiškio rajono gyventojai būtų smurtavę prieš Joną – atsirado liudytojų, kurie teigė, kad tą vakarą, kai nusikaltimas buvo įvykdytas, jie buvo ne kartu ir visai kitose vietose.
 
„Susidaro įspūdis, kad nusikaltimo niekas ir nenorėjo ištirti, o buvę įtariamieji nepagrįstai beveik pusę metų buvo persekiojami – jeigu jie iš tikrųjų yra nekalti, tai jiems dėl neteisėto persekiojimo buvo padaryta didelė žala“, – sakė Jonas.
 
Jis neslėpė, kad nuo pat tyrimo pradžios ne kartą pareigūnams nurodė, jog buvo užpultas netikėtai ir tamsiu paros metu, todėl užpuolikų veidų neįsidėmėjo.
 
„Manęs klausė, ar tie asmenys, kurie buvo įtariamieji, mane užpuolė, bet aš ne kartą sakiau, kad nežinau, nes jų nespėjau pamatyti, todėl apkaltinti žmogaus negaliu, jeigu nesu įsitikinęs, kad jis yra kaltas“, – kalbėjo nukentėjusysis.
 
Jonas buvo užpultas dar sausio 23 d. vakarą netoli savo namų Rokiškio rajone, kai grįžo iš išvakarėse Vilniuje vykusio knygos ir dokumentinio filmo „Pravieniškių mafija“ pristatymo – šiame renginyje, DELFI ir LNK televizijoje pirmą kartą buvo paviešinta istorija apie Jono gyvenimą Pravieniškių pataisos namuose.
 
Būtent Jono pasakojimas ir užkliuvo jį užpuolusiems asmenims. Jau važiuodamas autobusu iš Vilniaus į Rokiškio rajoną Jonas sulaukė kaimynės skambučio – pamačiusi reportažus moteris kvietė užeiti pasikalbėti, kai tik jis grįš į namus.
 
„Iš karto nuėjau, išgėrėme arbatos, ji nuoširdžiai man patarė pasisaugoti, nes žmonės yra negailestingi, ne visi supranta ir pritaria mano žingsniui“, – sakė Jonas.
 
Tą patį antradienio vakarą vyras buvo užpultas mažai apšviestoje kaimo gatvėje, kai ėjo į namus. Jonas sako, kad jį užpuolė du maždaug 25-30 metų vyrai – vienas buvo su kepure, kitas – be. Būtent šį Jonas ir galėtų atpažinti, jeigu pamatytų, nors nei vardo, nei pavardės nežino.
 
„Jie mane daužė ir sakė, kam čia viešiniesi, kam kalbi apie Pravieniškes, nežinau, gal jie buvo išgėrę, kad taip elgėsi“, – sakė Jonas.
 
Apie tai, kad buvo užpultas ir sumuštas, vyras net neketino niekam skųstis – galvojo, žaizdos užgis, skausmas praeis. Bet nepraėjo, o tik stiprėjo, todėl po šešias valandas trukusių kančių naktį išsikvietė greitąją pagalbą. O atvykus medikams net nenorėjo prisipažinti, jog yra nusikaltimo auka – guodėsi, jog pats pargriuvo ir susižalojo. Bet medikų tai neįtikino – Jonas buvo išvežtas į Rokiškio rajono ligoninę.
 
„Man nuo skausmo ir tų sužalojimų net temperatūra sukilo, nors prieš tai buvau sveikas – buvau paguldytas ir visą dieną pragulėjau“, – sakė jis.
 
Apie tai, kad į ligoninę pristatytas sumuštas vyras, medikai informavo policijos pareigūnus – tokios taisyklės. Jonas sako, kad pareigūnams prisipažino, jog buvo užpultas ir tik dėl to, kad viešai pasakojo apie savo patirtas kančias Pravieniškėse.
 
„Ligoninėje buvo pareigūnas ir pareigūnė, jie patikrino, ar esu blaivus, bet aš alkoholio jau visiškai nevartoju nuo tada, kai patekau už grotų, taip pat užsirašė visus mano duomenis, – sakė Jonas. – Jie stebėjosi, kad tik dabar kreipiausi į medikus ir tiek laiko kentėjau namuose. Aš viską jiems papasakojau, tačiau užpuolikų negalėjau nurodyti, nes jų asmeniškai nepažįstu ir nenoriu meluoti ar apkaltinti žmogaus, kuris nepadarė kokio nors nusikaltimo. Todėl pareigūnai man pasakė, kad atvažiuočiau parašyti pareiškimą, kai išsiaiškinsiu, kas mane užpuolė, nes kas iš to, jeigu jie priims pareiškimą, o nežinos, ką sulaikyti.“
 
Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Komunikacijos poskyrio specialistus Tadas Martinaitis po šio įvykio DELFI sakė: „Buvo gautas pranešimas iš ligoninės priimamojo, kad atvežtas vyras, kuris įtariamai yra sumuštas. Pareigūnai, nuvažiavo į vietą ir jį apklausė – vyras paaiškino, kad nepažįstami vyrai užpuolė tamsiu paros metu.“
 
Anot policijos atstovo, „medikai tą pilietį paguldė dėl temperatūros, o ne dėl sumušimo“.
 
DELFI paviešinus šią istoriją, policija iš karto sureagavo – atvažiavo į Jono namus, kur jis parašė pareiškimą dėl užpuolimo. Tada pareigūnai teigė, kad padarys viską, kad nusikaltimą padarę asmenys būtų nustatyti ir patraukti baudžiamojon atsakomybėn.
 
Jono istorija apie gyvenimą Pravieniškių pataisos namuose sujaudino daugelį žmonių – vyras atvirai kalbėjo apie tai, kaip jį pataisos namuose reketavo Kauno nusikaltėliai, vėliau, taip ir negavę pinigų, nuteistąjį net penkis mėnesius (nuo gruodžio iki balandžio) vertė nuo 6 iki 23 val. būti tik lauke. Ir tai matė nuteistuosius prižiūrintys pareigūnai, bet, kaip sakė Jonas, jie nieko nedarė – „juk žinai, kur papuolei“. O po to Jonas buvo pažemintas iki žemiausios kastos ir nuolat prievartaujamas. Tai irgi pareigūnai žinojo, kartais net tyčiodavosi klausdami: „Ar jau pasidažei lūpytes, ar užsidėjai sijoną?“
 
Pagalbos iš pataisos namų vadovybės kalinys nesulaukė, todėl kreipėsi net į Kalėjimų departamentą, prašydamas jį perkelti bausmę atlikti į Lukiškių kalėjimą – sutiko kalėti vienutėje griežčiausiomis sąlygomis. Bet tokie jo prašymai nebuvo patenkinti, o į skundus, kad patiria seksualinę prievartą iš sužvėrėjusių kalinių, niekas net nereagavo.
 
Prieš dvejus metus į laisvę išėjęs Jonas iki šiol negali pamiršti, kokį pragarą patyrė Pravieniškėse, zonoje gyvuliškas aistras tenkinę kaliniai jį persekiojo net laisvėje, todėl psichologė ir Ligonių kasų darbuotoja, su kuriomis jis nuolat bendrauja, pasiūlė viso to nelaikyti savyje – kalbėti viešai. Prabilti Jonas ryžosi ne iš karto, tačiau išdrįso – jo istorija prasideda ir baigiasi dokumentinis filmas „Pravieniškių mafija“.
 
Jono papasakota istorija sujaudino ir politikus – reaguodama į DELFI paviešintą informaciją apie sumuštą buvusį kalinį, viešai išdrįsusį paliudyti apie Pravieniškių pataisos namuose klestėjusius nusikaltimus ir nebaudžiamumą, Seimo narė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė kreipėsi į teisingumo ministrą Elviną Jankevičių bei Lietuvos policijos generalinį komisarą Liną Pernavą dėl šokiruojančio valstybės institucijų abejingumo.
 
Seimo narė piktinosi, kad ne tik nėra užtikrinama tinkama kalinių reintegracija, bet net ir nereaguojama į akivaizdžius smurtinius nusikaltimus, greičiausiai įvykdytus dėl žmogaus viešo liudijimo.
 
„Vyriausybės garsiai deklaruojama kova už skaidrumą ir didesnę tvarką kalėjimų sistemoje bus nieko verta, jei valstybė nesugeba užtikrinti net elementaraus žmonių, išdrįsusių viešai paliudyti apie kalėjimų sistemoje klestinčius nebaudžiamumą ir nusikaltimus, saugumą. Šokiruoja ir policijos pareigūnų abejingumas ir nenoras tirti akivaizdžių smurtinių nusikaltimų. Todėl kreipiuosi į teisingumo ministrą ir policijos generalinį komisarą, prašydama išsamiai ištirti šį atvejį bei atsakyti, kodėl akivaizdžiai neveikia nei liudytojų apsaugos, nei kalinių reintegracijos programos bei policija ignoruoja akivaizdžius nusikaltimus“, – teigė R. Morkūnaitė-Mikulėnienė.
 
Savo kreipimęsi ji teisingumo ministro ir generalinio komisaro paprašė atsakyti, kokių priemonių imamasi, kad būtų apsaugoti viešai apie kalėjimų sistemoje daromus nusikaltimus liudijančius žmones, kodėl nebuvo pritaikyta liudytojų apsaugos programa, kodėl policija iš karto nereagavo į nusikaltimą bei kokių konkrečių priemonių ketina imtis šios institucijos, kad būtų apsaugotas tiek šis konkretus viešai liudyti išdrįsęs žmogus, tiek būsimi liudytojai.
 
Taip pat Seimo narė klausė, ar Teisingumo ministerija, Kalėjimų departamentas bei policija ketina inicijuoti tyrimus dėl prieš Joną vykdytų nusikaltimų jo kalinimo metu, apie kuriuos viešai išdrįso papasakoti visuomenei.
 
Policijos generalinio komisaro pavaduotojas Edvardas Šileris nurodė, kad buvo atliktas tyrimas, kurio metu „duomenų, patvirtinančių, kad policijos pareigūnai netinkamai atliko funkcijas, nereagavo į pranešimą apie nusikalstamą veiką ar vilkino tyrimą, negauta“.
 
E. Šilerio teigimu, „nukentėjusiajam atsisakius rašyti pareiškimą“, policijoje buvo pradėtas įvykio aplinkybių patikslinimas, o vėliau šiam parašius pareiškimą – ikiteisminis tyrimas.
 
Generalinio komisaro pavaduotojas taip pat pažymėjo, kad nėra nustatyta teisės aktuose apibrėžtų pagrindų taikyti apsaugos priemones Jonui.
 
Tuo metu teisingumo ministras Elvinas Jankevičius Seimo narei nurodė, kad „remiantis visuomenės informavimo priemonėse viešai skelbiama informacija, Jūsų paklausime nurodyto asmens užpuolimu įtariami asmenys jau yra nustatyti.“
 
„Atsižvelgiant į tai, Kalėjimų departamento kriminalinės žvalgybos pareigūnai yra pasirengę visokeriopai bendradarbiauti su atitinkamą ikiteisminį tyrimą atliekančiais policijos pareigūnais, jei ikiteisminio tyrimo metu paaiškėtų, kad su šiuo nusikaltimu galimai yra susiję ir kiti asmenys, kurie laikomi laisvės atėmimo vietų įstaigose“, – teigė ministras.
 
Šiuo metu teisėsauga taip pat atlieka ikiteisminį tyrimą dėl prieš Joną Pravieniškių pataisos namuose panaudotos prievartos – šį tyrimą inicijavo ir buvusiam nuteistajam pagalbą teikia Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centras (KOPŽI).
 
Pareigūnai taip pat atlieka dar vieną ikiteisminį tyrimą dėl Jono užpuolimo, kai dėl liudijimo apie prievartavimus Pravieniškėse du vyrai jį užpuolė ir į kūną prigrūdo svetimkūnių ir juos užklijavo klijais. Įtariamųjų pareigūnai dar nenustatė.
 
 
Autorius: Dainius Sinkevičius
 

Straipsniai

2015 M. VIEŠOS PASKAITOS-DISKUSIJOS „PROSTITUCIJA IŠ ARČIAU“ ŠALIES BIBLIOTEKOSE JAV ambasados iniciatyvos Lietuvoje prieš prekybą žmonėmis
  • I istorija

    Mane, trijų mėnesių kūdikį, paliko mama... užaugau vaikų globos namuose... įstojau mokytis, tačiau studijoms labai trūko pinigų... pažįstamas vaikinas pasiūlė vasarą išvažiuoti į Ispaniją padirbėti, sakė reikės skinti apelsinus, darbas nesunkus ir užsidirbsiu pinigų studijoms...kai atvažiavome, man pasakė, jog pamirščiau apelsinus - turėsiu dirbti prostitute... buvau parduota... verkiau, nesutikau... tada mane mušdavo, daužydavo, pririšdavo prie lovos ir prievartaudavo...
  • II istorija

    Gyvenau kaime su mama, jos sugyventiniu ir broliais... trylikos metų mane išprievartavo patėvis... pasakiau mamai, bet ji manimi netikėjo... man buvo labai skaudu... po trijų metų išvažiavau mokytis siuvėjos specialybės, susiradau draugę... ji pasiūlė važiuoti pailsėti į Vokietiją... apsidžiaugiau, nes niekada nebuvau užsienyje... Vokietijoje mane uždarė į kambarį ir pasakė, jog vakare ateis vyras ir turėsiu viską daryti, ko jis norės... aš verkiau ir galvojau, jog noriu mirti... ašaros nepadėjo, turėjau tapti prostitute...