Turbūt dauguma sutiktų, jog Jungtinės Amerikos Valstijos tebėra galingiausia ir ekonomiškai stipriausia valstybė pasaulyje. Deja, naujasis žemynas ne visiems tampa vieta atverianti duris į svajonių išsipildymo pasaulį. Tūkstančiai žmonių apakinti mito, kad Amerika – tai galimybių šalis, atvyksta į Naująjį Žemyną ieškoti materialinės laimės.
Apmaudu, kad ne visų lūkesčiai būna patenkinti. Tiesą sakant yra daug atvejų, kurie byloja apie gerokai liūdnesnį gyvenimo Amerikoje siužetą – vargingą gyvenimą toli nuo artimųjų, o kartais dar blogiau – brutalų ekonominį ir seksualinį išnaudojimą.
JAV federaliniai įstatymai iškiria dvi prekybos žmonėmis formas – prekybą žmonėmis priverstiniam darbui ir komerciniam seksui. Tarptautinės sienos kirtimas nėra būtinas prekybos žmonėmis požymis, daugelis prekybos žmonėmis aukų, ypač komerciniam seksui, yra Amerikos piliečiai, tačiau šiame straipsnyje akcentuosiu prekybos žmonėmis atvejus, kai aukos buvo imigrantai.
Pradėkime nuo sekso vergijos. Amerikoje prekyba žmonėmis, ypač moterimis, siekiant įtraukti jas į komercinio sekso liūną yra tokia pat paplitusi kaip prekyba narkotikais. Amerikos juodojoje rinkoje priklausomai nuo valstijos ir narkotiko kokybės vienas gramas kokaino apytiksliai gali kainuoti nuo 50 iki 150 dolerių. Moteris seksualiniam aktui gali būti parduota už panašią kainą.
Skirtumas tik tas, kad tą pačia moterį priešingai nei kokainą galima parduoti dešimtis, šimtus ar net tūkstančius kartų. Prekyba žmonėmis yra labai didelį pelną generuojantis nusikaltimas. JAV labai populiarūs masažo, spa, akupunktūros ar grožio salonai, nemažai jų tėra tik priedanga komercinio sekso verslui maskuoti. Šie salonai įrengti ne tik prastos reputacijos rajonuose bet tvarkingų bei pasiturinčių bendruomenių kaimynystėse, prekybos moluose, miesto centre ir pan.
Yra buvę daug atvejų, kai moterys juose buvo laikomos prievarta, verčiamos seksualiai patenkinti 6 -10 vyrų per dieną, septynias dienas per savaitę. Pavyzdžiui, Čikagoje vienas JAV pilietis sėkmingai užverbavo tris ukrainietes ir vieną baltarusę tariamai legaliam darbui jo masažo salonų tinkle. Visos buvo įtrauktos pasitelkiant vienodą taktiką. Pirmiausia masažo salonų savininkas bandydavo pelnyti merginų pasitikėjimą. Tapdavo jų draugu, po to – vaikinu. Visos merginos Amerikoje buvo nelegaliai. Jis pasiūlydavo labai gerai apmokamą darbą masažo salone, žadėjo „sutvarkyti žalią kortą”“ Iš pradžių jos dirbo asistentėmis arba masažo terapeutėmis. Savininkas įtikindavo atiduoti uždarbį jam bei prisijungti prie jo vadinamosios „šeimos“, kurioje jos neva bus saugios ir aprūpintos.
Arklio pasaga buvo ištatuiruota ant visų merginų, kaip priėmimo į šeimą ceremonija, o iš tiesų tai būta būdo pažymėti šias moteris kaip nuosavybės objektus. Neilgai trukus po oficialaus įstojimo į vadinamąją šeimą, prieš kiekvieną iš merginų buvo pradėtas naudoti psichologinis ir fizinis smurtas. Kiekviena iš jų buvo priversta masažo salonų klientams teikti seksualines paslaugas. Masažo salonuose kiekvienas jų judesys buvo stebimas vaizdo kamerų, merginoms buvo grasinama, kad jei jos atsisakys „dirbti“ jos bus įduotos policijai ir migracijai bei deportuotos, arba kad bus susidorota su jų šeimomis. Kiekviena moteris patyrė žiaurų fizinį smurtą ir kankinimus, pavyzdžiui, vienai buvo liepta savo analinėje angoje užgesinti degančią cigaretę.
Amerikoje yra itin paplitusi ir kita prekybos žmonėmis forma – žmogaus išnaudojimas priverstiniam darbui ar paslaugoms teikti. Tūkstančiai imigrantų yra išnaudojami pramonės įmonėse, žemės ūkyje, viešbučiuose, restoranuose, statybose, aplinkos tvarkymo darbams, valymo paslaugoms, vaikams ar senyvo amžiaus žmonėms prižiūrėti. Itin paplitusi prekybos žmonėmis forma yra žmogaus išnaudojimas privačių namų ūkyje. Viena labai pasiturinti Amerikos piliečių šeima savo milžiniškame trijų aukštų name laikė nelegalią imigrantę iš Indonezijos.
Moteris turėjo dirbti septynias dienas per savaitę ir buvo atsakinga už visus namų ruošos darbus, ji turėjo valyti, plauti, siurbti, prižiūrėti vaikus, gaminti valgyti. Jai žadėtas dviejų šimtų dolerių per mėnesį atlyginimas (gerokai mažesnis nei oficialus minimalus atlyginimas) nebuvo mokamas. Išnaudojimas tęsėsi penkerius metus. Auka buvo marinama badu, dažnai jai tekdavo maistą „vogti“ iš šiukšlių dėžės, o pagauta dar ir už tai buvo baudžiama. Ne kartą ji specialiai buvo apipilta verdančiu vandeniu, versta valgyti itin aštrius čili pipirus tol kol imdavo vemti. Panašių prekybos žmonėmis bylų šimtai, o kiek dar neišaiškintų atvejų.
Prezidento B. Obamos vyriausybė šiai opiai problemai skyrė pakankamai daug dėmesio. Buvo įkurta prezidento tarpžinybinė grupė kovai su prekyba žmonėmis koordinuoti. Šiam bendram tikslui buvo suvienyti JAV departamentai, nevyriausybinės organizacijos, teisėsauga, religinės bendruomenės ir pilietinė visuomenė. Daugelio valstijų policijos departamentuose buvo formuojamos tikslinės prekybos žmonėmis nusikaltimui tirti skirtos grupės, daug nevyriausybinių organizacijų gavo valstybinę parama tam, kad teiktų įvairias paslaugas prekybos žmonėmis aukoms.
Atitinkamų pareigūnų (teisėjų, prokurorų, policininkų bei kitų) mokymai ir visuomenės švietimas nuvilnijo per visą Ameriką. Paskutiniais metais itin koncentruotasi į mokymus skirtus medikams, avialinijų personalui, žemės ūkio bendrovėms, mokyklų darbuotojams. Keliose JAV mokyklose į programą yra įtrauktos pamokos apie prekybą žmonėmis. Daug nevyriausybinių organizacijų organizuoja išvykas į vidurines mokyklas, formalius pristatymus dažnai iliustruoja prekybos žmonėmis aukos, kurios bendradarbiaudamos su nevyriausybinėmis organizacijomis atvyksta pasidalinti skaudžiomis asmeninėmis istorijomis.
Be visuomenės švietimo su prekyba žmonėmis kovojama baudžiamosios teisės priemonėmis. Atsižvelgiant į JAV federalinius įstatymus tam tikrais atvejais, pavyzdžiui jei auka nebuvo sulaukusi 14 metų arba jei prieš auką buvo panaudota fizinė jėga, grasinimai ar kita prievarta gresia kalėjimas iki gyvos galvos.
2016 m. JAV valstybės departamento pranešime apie prekybą žmonėmis nurodoma, kad Jungtinių Valstijų nacionalinio saugumo departamentas 2015 metais pradėjo 1,034 tyrimų potencialiai susijusių su prekyba žmonėmis. JAV darbo departamentas oficialiai inicijavo 802 tyrimus dėl prekybos žmonėmis. Tiesa, ši statistika neatspindi realaus prekybos žmonėmis masto. Vien nacionalinės prekybos žmonėmis karštosios linijos duomenimis 2015 metais buvo sulaukta 21, 946 skambučių, o 2016 metais – 20,424. Dėl itin latentinio šio nusikaltimo pobūdžio realus nuo prekybos žmonėmis nusikaltimo nukentėjusių asmenų skaičius nežinomas.
Amerikoje puikiai suvokiama elementari ekonomikos formulė – kol bus paklausa, tol egzistuos ir pasiūla. Kol vyrai pirks seksualines paslaugas, tol bus ir moterys siūlančios šias paslaugas, deja, ne visuomet laisva valia. Dvidešimt pirmajame amžiuje dauguma verslų persikėlė į elektroninę erdvę. Jei nori nusipirkti knygą, nebūtina eiti į knygyną, gali užsisakyti „online.“ Jei nori nusipirkti moterį, nebūtina eiti į viešnamį, gali ją rasti internete. Ypač populiarūs tinklalapiai yra „Craiglist“ ir „Backpage“, kurių saugusiems skirtose skiltyse dar visai neseniai galėjai rasti merginas siūlančias eskorto paslaugas. Šių metų sausį JAV senatas apkaltino Backpage propaguojant prekybą vaikais siekiant išnaudoti juos komerciniam seksui. Iš karto po šio pareiškimo Backpage uždarė suaugusiems skirtas skiltis.
Visgi dėl moralinių, religinių, ideologinių ir politinių kontraversijų prostitucijos klausimu nėra vieningo judėjimo, kuris smerktų seksualinių paslaugų paklausą . Vieni sako, kad prostitucija tai ir yra prekyba žmonėmis, kiti kalba apie prostituciją kaip seniausią pasaulyje profesiją, kuri turi būti legalizuota. Šia tema prirašyta tūkstančiai mokslinių straipsnių ir knygų. Kol kas prostitucija yra kriminalizuota visoje Amerikoje išskyrus dalinį legalizavimą vienuolikoje apygardų Nevados valstijoje.
Paklausa pigiam ar neapmokamam darbui? Vargu, ar tai įmanoma eliminuoti. Šis pasaulis sukasi apie pinigus ir vis atsiranda individų, šeimų, mažų įmonių ar milžiniškų korporacijų, kurios pelnosi išnaudodamos kitus asmenis. Tiesa, tam tikros JAV kompanijos, pavyzdžiui, „Macy’s“ ir „Starbucks“, siekdamos užsitikrinti klientų pasitikėjimą ir išlaikyti prestižą tikrina skaidrumą tiekimo grandyse. Tam tikros organizacijos įvertina tiekimo grandyse dirbančių asmenų darbo sąlygas, ar nėra prekybos žmonėmis ar vergijos požymių. Kadangi pagal prekybos žmonėmis apibrėžimą asmens ekonominis išnaudojimas nereikalauja fizinės prievartos elemento yra labai daug ginčytinų atvejų, kurie potencialiai galėtų būti kvalifikuojami kaip prekyba žmonėmis.
Dėmesio!
Visą parą veikia Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro SOS numeris +370 679 61617, skirtas konsultuoti, patarti ir informuoti nukentėjusius nuo įvairių prekybos žmonėmis formų, prostitucijos, seksualinės prievartos, pabėgusius nepilnamečius.
Šiuo numeriu skambinti kviečiami ir šeimų nariai, bet kokių tarnybų atstovai, įtariantis apie galimą išnaudojimo, smurto ar apgavystės atveją.
Kovos su prekyba žmonėmis centro specialistų komanda – socialinė darbuotoja, psichologė ir teisininkas – pasiruošę padėti tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų.
Autorius: Karolina Kiškytė
