Svarstoma galimybė kurti seksualinių nusikaltėlių registrą ("delfi.lt", 2017-11-10)

Siekiant apsaugoti vaikus Seime svarstoma galimybė kurti seksualinių nusikaltėlių registrą ar juos išskirti į atskirą dalį šiuo metu veikiančiame įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registre.
 
Socialdemokratų darbo partijos frakcijos narė Rimantė Šalaševičiūtė teigia, kad seksualinių nusikaltimų registras galėtų būti plačiau prieinamas, nes dabartinio nusikaltimus padarusių asmenų registro informacija sunkiai pasiekiama.
 
„Šiandien mes turime bendrą registrą, kuriame registruojami įtariamieji ir padarę nusikaltimus asmenys. Čia patenka ir tie asmenys, kurių nusikaltimai susiję su seksualiniu išnaudojimu. Nesant atskiro registro, yra sunku gauti informaciją įvairioms įstaigoms, nevyriausybinėms organizacijoms, kurios dirba su vaikais ir įdarbina asmenis“, – penktadienį žurnalistams Seime sakė R. Šalaševičiūtė.
 
„Reikia grįžti prie atskiro seksualinio nusikaltėlių registro idėjos ar bent išskirti bendrame registre atskirą dalį, kuri būtų prieinama didesnei daliai darbdavių“, – pažymėjo Seimo narė.
 
Parlamentarės iniciatyva penktadienį Seime klausimą aptarė ministerijų, valstybės įstaigų, vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigos, nevyriausybinių organizacijų atstovai.
 
Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro vadovė Kristina Mišinienė sakė, kad esamas įtariamųjų ir nusikaltėlių registras yra per daug bendras, siūloma, kad seksualinių nusikaltėlių registras būtų atviresnis visuomenei. Anot jos, diskusijos klausimas, kam ir kiek toks registras būtų prieinamas.
 
„Mes matytume registrą labiau prieinamą visuomenei, ne tik specialistų grupėms, kurie turi pereiti daugybę biurokratinių barjerų, kad pasiektų tą informaciją. Galima diskutuoti, kokios būtų prieinamumo pakopos, kokie asmenys galėtų prieiti, kokia nuasmeninta informacija galėtų būti plačiai teikiama, bet registras turėtų tarnauti, būti ne kažkur popieriuje ar neprieinamoje svetainėj, bet padėti apsisaugoti“, – kalbėjo nevyriausybinio sektoriaus atstovė.
 
Anot jos, nevyriausybininkai pasisako už tai, kad tokia nuasmeninta informacija būtų prieinama plačiai – pavyzdžiui, bendruomenė matytų, kiek jos regione yra seksualinius nusikaltimus padariusių ar įtariamų asmenų.
 
„Mes galvotume, kad nereikia vardo, pavardės, tikslaus adreso, bet kad bendruomenė žinotų, kad jų teritorijoj yra penki–dešimt–dvidešimt asmenų, kurie buvo apkaltinti dėl tokio nusikaltimo“, – sakė K. Mišinienė.
 
Anot jos, tokia informacija bendruomenę paskatintų būtų atidesne, nes šiuo metu regionuose kartais susiduriama su požiūriu, kad seksualiniai nusikaltėliai gyvena tik didmiesčiuose ir t. t.
 
„Mes, nevyriausybininkai, – ne už persekiojimą nusikaltimus padariusių asmenų, mes tikrai ne apie tai, registras yra prevencinė priemonė“, – pabrėžė centro vadovė.
 
Vaiko teisių kontrolierės Editos Žiobienės vyriausioji patarėja Audronė Bedorf teigė, kad nėra teisinių kliūčių kurti tokį registrą.
 
„Galimybes tokias valstybė turi, teisės aktai, tarptautiniai dokumentai to neriboja, ir tai yra visiškai valstybės apsisprendimas, ar turėti tokį registrą, ar ne. Praktikų yra įvairių, kiek man teko susipažinti su tyrimais, linkstama prie to, kad valstybės turi tokius registrus“, – sakė A. Bedorf.
 
Kartu ji sakė, kad sunku komentuoti, kokią naudą duotų toks registras, kol nėra aišku, kokiu principu jis veiktų, kokia informacija ir kam būtų prieinama.
 
„Registras galėtų turėti naudą, tai būtų didesnė vaikų apsauga nuo galimo seksualinio išnaudojimo, bet viskas priklausytų, kokie būtų priimti sprendimai, kiek jis būtų viešai prieinamas, kaip būtų kontroliuojami tie žmonės, kurie teisti, atlikę bausmę, išėję, kiek mes sektumėme jų gyvenimą, gyvenamosios vietos keitimą“, – sakė patarėja.
 
Seimo kanceliarijos Tyrimų skyriaus surinkta medžiaga rodo, kad atskiri seksualinių nusikaltėlių registrai sukurti JAV, Kanadoje, Kroatijoje, Portugalijoje, Prancūzijoje, tokį registrą planuojama sukurti Lenkijoje. Daugelyje kitų Europos šalių seksualiniai nusikaltimai registruojami kartu su kitais kriminaliniais nusikaltimais arba jų registravimas sudaro neformalų „registrą“.
 
Daugelyje šalių seksualiniams nusikaltėliams, atlikusiems bausmę, taikomos papildomos ribojimo priemonės, ypač darbo su vaikais srityje.
 
Užsienyje atliktų tyrimų duomenimis, maždaug vienas iš penkių vaikų tampa vienokio ar kitokio seksualinio smurto auka. Lietuvos policijos duomenimis, 2015 metais 5,1 proc. vaikų, tapusių nusikaltimų aukomis, patyrė seksualinę prievartą.
 

Straipsniai

2015 M. VIEŠOS PASKAITOS-DISKUSIJOS „PROSTITUCIJA IŠ ARČIAU“ ŠALIES BIBLIOTEKOSE JAV ambasados iniciatyvos Lietuvoje prieš prekybą žmonėmis
  • I istorija

    Mane, trijų mėnesių kūdikį, paliko mama... užaugau vaikų globos namuose... įstojau mokytis, tačiau studijoms labai trūko pinigų... pažįstamas vaikinas pasiūlė vasarą išvažiuoti į Ispaniją padirbėti, sakė reikės skinti apelsinus, darbas nesunkus ir užsidirbsiu pinigų studijoms...kai atvažiavome, man pasakė, jog pamirščiau apelsinus - turėsiu dirbti prostitute... buvau parduota... verkiau, nesutikau... tada mane mušdavo, daužydavo, pririšdavo prie lovos ir prievartaudavo...
  • II istorija

    Gyvenau kaime su mama, jos sugyventiniu ir broliais... trylikos metų mane išprievartavo patėvis... pasakiau mamai, bet ji manimi netikėjo... man buvo labai skaudu... po trijų metų išvažiavau mokytis siuvėjos specialybės, susiradau draugę... ji pasiūlė važiuoti pailsėti į Vokietiją... apsidžiaugiau, nes niekada nebuvau užsienyje... Vokietijoje mane uždarė į kambarį ir pasakė, jog vakare ateis vyras ir turėsiu viską daryti, ko jis norės... aš verkiau ir galvojau, jog noriu mirti... ašaros nepadėjo, turėjau tapti prostitute...