Suteneriai medžioja ir nepilnametes ("Šiaulių kraštas", 2012-06-27)

Pre­ky­ba žmo­nė­mis, nu­si­kals­ta­mas pro­sti­tu­ci­jos vers­las nė­ra to­li­mas mi­ra­žas. Per sep­ty­ne­rius veiklos me­tus Lie­tu­vos "Ca­ri­tas" Šiau­lių re­gio­ne dir­bo su dau­giau kaip 150 mo­te­rų ir mer­gi­nų, įtrauk­tų į nusikals­ta­mą pro­sti­tu­ci­jos veik­lą. Da­lis au­kų – ne­pil­na­me­tės.

Vie­nos mer­gi­nos is­to­ri­ja

Jo­niš­kie­tė Lau­ra (var­das pa­keis­tas – aut. pa­st.) – vie­na iš au­kų, pa­te­ku­sių į pro­sti­tu­ci­jos pink­les. Vaikys­tė­je bu­vu­si ge­ra mo­ki­nė, jud­ri, gy­vy­bin­ga mer­gai­tė, lai­min­ga au­go iki paaug­lys­tės. Kai ėmė šly­ti tė­vų san­ty­kiai, at­si­ra­do trin­tis tarp ma­mos ir duk­ros. Nors tė­vas už­tar­da­vo, Lau­ra jau­tė­si nepageidauja­ma, ma­mos ne­my­li­ma.
 
Iš na­mų pa­bė­go, kai ga­vu­sią dve­je­tą su­mu­šė mo­ti­na. Kad iš­gy­ven­tų, pra­dė­jo pre­kiau­ti tur­gu­je. Dirbda­ma mer­gi­na ne­lan­kė mo­kyk­los. Pre­ky­ba jai ge­rai se­kė­si, pa­ka­ko pi­ni­gų mais­tui, dra­bu­žiams. Po pus­me­čio Lau­rą su­lai­kė po­li­ci­ja ir nu­ve­žė į lai­ki­nuo­sius vai­kų glo­bos na­mus. Po ku­rio lai­ko ji sugrį­žo na­mo. Lau­rai pra­dė­jo ne­si­sek­ti mo­kyk­lo­je, vai­kai ją lai­kė „ki­to­kia“, šai­pė­si iš šei­mos. Iš moky­to­jų mer­gi­na sa­kė ne­su­lau­ku­si pa­gal­bos.
 
Ne­su­ge­bė­da­ma su­si­tvar­ky­ti su pro­ble­mo­mis paaug­lė pra­leis­da­vo pa­mo­kas, grį­žo dirb­ti į tur­gų, ėmė bend­rau­ti su nar­ko­ma­nais. 16 me­tų, ne­ži­no­da­ma, kaip kvai­ša­lai vei­kia, pir­mą kar­tą su­si­lei­do „širkos“. Per iš­ger­tu­ves bu­vo iš­prie­var­tau­ta. Į po­li­ci­ją ne­si­krei­pė, bi­jo­da­ma kerš­to.
 
Išė­jo į gat­vę
 
Su­lau­ku­si 24-erių sa­ko at­si­dū­ru­si vi­siš­ka­me dug­ne. No­rė­da­ma gau­ti pi­ni­gų nar­ko­ti­kų do­zei, ro­mų tabo­re pri­žiū­rė­jo vai­kus, tvar­kė na­mus. Drau­gių pa­stū­mė­ta išė­jo į gat­vę. Ten, kur nu­si­kal­tė­liai, teisti, te­ko ko­vo­ti už sa­vo vie­tą kaip vil­kui. Lau­rai kas­dien kir­bė­jo min­tis: ar grįš gy­va?
 
Per va­ka­rą, nak­tį tu­rė­da­vo nuo 4 iki 7 klien­tų. Kad už­si­mirš­tų, iš­tver­tų pa­si­šlykš­tė­ji­mą, to­liau leidosi he­roi­ną. Be do­zės jau ne­ga­lė­jo gy­ven­ti. Iš liū­no, į ku­rį pa­puo­lė, Lau­ra iš­si­kaps­tė po ypač žiau­rios egze­ku­ci­jos. Nar­ko­ti­kų do­zę pa­ža­dė­jęs klien­tas, įvai­riais bū­dais ten­ki­no sa­vo po­rei­kius, mu­šė ją, sura­ki­no ant­ran­kiais. Įg­rūs­tą į au­to­mo­bi­lį nu­ve­žė į sa­vo na­mus. Po tri­jų pa­rų iš­nau­do­ji­mo, kan­ki­ni­mų ją nuo­gą pa­li­ko nuo­ša­liuo­se so­duo­se, už­ra­ki­nęs kem­pe­ry­je. At­si­tik­ti­nai užė­ju­si mo­te­ris iš­kvie­tė policiją.
 
Da­bar Lau­ra ban­do at­si­ties­ti, nors pri­si­pa­žįs­ta, kad la­bai sun­ku, dėl nar­ko­ti­kų „ba­do“ pa­ti­ria abstinen­ci­ją, jau­čia­si nua­lin­ta bu­vu­sio gy­ve­ni­mo.
 
Tarp nu­ken­tė­ju­sių­jų ir ne­pil­na­me­tės
 
Pa­na­šių is­to­ri­jų Lie­tu­vos Ca­ri­tas pro­jek­to „Pa­gal­ba pro­sti­tu­ci­jos ir pre­ky­bos žmo­nė­mis au­koms“ koor­di­na­to­rė Šiau­lių re­gio­nui, so­cia­li­nė dar­buo­to­ja Ma­ry­tė Pui­do­kie­nė iš­girs­ta nuo­lat.
 
Kon­fe­ren­ci­jo­je apie pre­ky­bą žmo­nė­mis Jo­niš­kio kraš­te ji at­sa­kė į „Šiau­lių kraš­to“ klau­si­mus.
 
Kiek, jū­sų duo­me­ni­mis, Šiau­lių ap­skri­ty­je yra į pro­sti­tu­ci­jos tink­lą pa­te­ku­sių mer­gi­nų, moterų?

Per sep­ty­ne­rius veik­los me­tus Šiau­lių ap­skri­ty­je te­ko dirb­ti su dau­giau kaip 150 į pro­sti­tu­ci­jos pinkles pa­kliu­vu­sių mo­te­rų ir mer­gi­nų. Dau­giau­sia jų – iš Šiau­lių mies­to, tarp ra­jo­nų pir­mau­ja Joniš­kis. Iš ten tu­rė­jo­me 20 nu­ken­tė­ju­sių­jų. Jos bu­vo įvai­raus am­žiaus, ne­ma­ža da­lis – nepilnamečių.
Ne vi­sos mer­gi­nos iš so­cia­li­nės ri­zi­kos šei­mų. Yra at­ve­jų, kai mer­gi­nų šei­mos pa­si­tu­rin­čios. Pavyzdžiui, mer­gi­na iš­vy­ko stu­di­juo­ti. Su­si­pa­ži­no su vai­ki­nu, ne­ge­rian­čiu, tu­rin­čiu ge­rą au­to­mo­bi­lį. Šis jai pir­ko do­va­nų, pri­si­vi­lio­jo, o pa­skui, kai mer­gi­na įsi­my­lė­jo, pra­dė­jo šan­ta­žuo­ti, ro­dy­ti jos nuo­gos nuo­trau­kas, ku­rias pa­ts da­rė, ža­dė­da­mas pa­vie­šin­ti, jei ne­dirbs pro­sti­tu­te. Pa­bū­gu­si mer­gi­na pasiduoda. Ku­rį lai­ką apie jos pa­dė­tį nie­ko ne­ži­no net tė­vai.
 
Vis dar ne­pa­si­ti­ki tei­sė­sau­ga
 
Ne vi­si at­ve­jai išaiš­ki­na­mi ir skriau­dė­jai nu­bau­džia­mi, mer­gi­nos ne­si­krei­pia į po­li­ci­ją. Ko­dėl?

Au­kos įbau­gi­na­mos. Su­te­ne­riai smur­tau­ja, gra­si­na. Iš­vež­tos ir par­duo­tos mer­gi­nos pir­miau­sia tu­ri atidirb­ti sko­lą už ke­lio­nės iš­lai­das, mais­tą, būs­tą. Pas­kui at­si­ran­da ki­tos sko­los, pa­vyz­džiui, neį­ti­ko klien­tui.
 
Mer­gi­nos taip pa­vei­kia­mos psi­cho­lo­giš­kai, kad kar­tais net apie su­te­ne­rius kal­ba nea­dek­va­čiai: sa­ko, tas bu­vo ne­blo­gas, tik tru­pu­tį ap­dau­žy­da­vo, o ki­tas – smau­gė vir­ve, skan­di­no, da­rė įvai­rius žiau­rius da­ly­kus, ki­toms lie­pė žiū­rė­ti.
 
Nu­si­kal­tė­lius, už­sii­man­čius pre­ky­ba žmo­nė­mis, sun­ku išaiš­kin­ti, su­dė­tin­ga ap­kal­tin­ti. Su­te­ne­riai merginoms pir­miau­sia lie­pia iš­si­nuo­mo­ti bu­tą – tai yra „bor­de­lį“ sa­vo var­du, lie­pia joms dė­ti skelbimus į laik­raš­čius, siųs­ti ži­nu­tes į te­le­vi­zi­ją bė­gan­čia ei­lu­te, kad ieš­ko rė­mė­jų. Pas mus patekusios mer­gi­nos daž­nai iš pra­džių ne­sa­ko, kad tu­rė­jo su­te­ne­rį, „sto­gą“.
 
Pros­ti­tu­ci­ja – la­bai pel­nin­gas vers­las, kaip ir gink­lai, nar­ko­ti­kai. Žmo­gų ga­li­ma par­duo­ti daug kar­tų. Tu­rė­jo­me mer­gi­ną, ku­ri bu­vo par­duo­ta 13 kar­tų į skir­tin­gas už­sie­nio ša­lis. Su­te­ne­ris mer­gi­nas laikydavo so­do na­me­ly­je, už­ra­ki­nęs, sau­go­ma­me šu­nų. Šiuo me­tu jis at­lie­ka baus­mę.
Po­li­ci­jos, tei­sė­sau­gos nu­ken­tė­ju­sio­sios pri­ven­gia, nes dar ne­pa­si­ti­ki pa­rei­gū­nais, ma­no, kad jų parody­mais ne­ti­kės. Tu­rė­jo­me tarp­tau­ti­nę by­lą ir nu­ken­tė­ju­si mer­gi­na liu­di­jo ki­to­je ša­ly­je, bet ne Lietuvo­je.
 
At­si­ties­ti truk­do vi­suo­me­nės abe­jin­gu­mas
 
Mo­te­riai, iš­gy­ve­nu­siai sek­sua­li­nę, fi­zi­nę ir psi­cho­lo­gi­nę prie­var­tą, sun­ku at­si­ties­ti. Tur­būt ypač sudė­tin­ga ma­žuo­se mies­te­liuo­se, kur žmo­nės vie­nas ki­tą pa­žįs­ta?

Vi­suo­me­nė­je ga­jus po­žiū­ris, kad kal­ta mer­gi­na – ji iš ne­tvar­kin­gos šei­mos, ne­ti­ku­sio el­ge­sio, rū­ko, ge­ria, pro­vo­kuo­ja vy­rus. Ta­čiau no­riu pa­brėž­ti – vi­sos į sek­so ver­gi­ją pa­puo­lu­sios mo­te­rys ir merginos yra au­kos. Nė vie­na jų, bū­da­ma vai­kas ar paaug­lė, ne­sva­jo­jo tap­ti pro­sti­tu­te.
 
Mes pra­šo­me ypač disk­re­tiš­kai elg­tis so­cia­li­nius dar­buo­to­jus, so­cia­li­nius pe­da­go­gus, vi­sus, kam ten­ka bend­rau­ti su nu­ken­tė­ju­sio­mis. Bu­vo at­ve­jis, kai so­cia­li­nė dar­buo­to­ja gau­tą in­for­ma­ci­ją apie nukentėjusią, jos as­me­ni­nius duo­me­nis per­da­vė tre­tie­siems as­me­nims ir mer­gi­na, pra­ra­du­si pasitikėjimą, su­py­ku­si pa­si­trau­kė iš rea­bi­li­ta­ci­jos pro­gra­mos. Ge­rai, kad nu­si­vy­lu­si ji ne­grį­žo pas sutene­rius.
 
Kuo pa­de­da Ca­ri­tas, ki­tos ins­ti­tu­ci­jos?

Ban­do­me pa­dė­ti ne tik psi­cho­lo­giš­kai, bet ir įsi­tvir­tin­ti gy­ve­ni­me, pa­ti­kė­ti sa­vi­mi. Rea­bi­li­ta­ci­jos progra­mo­je mer­gi­nos, ne­tu­rin­čios spe­cia­ly­bės, lan­ko ang­lų kal­bos, kom­piu­te­ri­nio raš­tin­gu­mo kursus, vė­liau mo­ko­si spe­cia­ly­bės, pa­de­da­ma įsi­dar­bin­ti.
No­rė­tų­si, kad vi­suo­me­nė su­pras­tų, jog pre­ky­ba mo­te­ri­mis yra mū­sų vi­sų pro­ble­ma. Gė­din­gas reiškinys tu­ri rū­pė­ti vi­siems – ša­lies val­džiai, sa­vi­val­dy­bėms, ne tik skan­di­na­vams, ku­rie at­vyks­ta keis­ti mū­sų ste­reo­ti­pi­nių nuo­sta­tų.

Išar­dy­tas pre­ky­bos žmo­nė­mis ir nar­ko­ti­kais tink­las
 
Pa­ne­vė­žy­je išar­dy­tas jau tre­čia­sis šie­met pre­ky­bos žmo­nė­mis tink­las, iš nu­si­kal­tė­lių ran­kų išlaisvintos dvi mer­gi­nos, vie­na jų ne­pil­na­me­tė. Ope­ra­ci­ją bir­že­lio 18 die­ną įvyk­dė Pa­ne­vė­žio ap­skri­ties vyriausio­jo po­li­ci­jos ko­mi­sa­ria­to pareigūnai. Su­lai­ky­ti ke­tu­ri pa­ne­vė­žie­čiai, tarp jų ne­pil­na­me­tė mergina, ir ku­piš­kė­nas. Iš­lais­vin­tos dvi 23-ejų ir 16-os me­tų mer­gi­nos.
 
Įta­ria­ma, kad, pa­si­nau­do­da­mi 16-me­tės pa­ne­vė­žie­tės ir 23-ejų Ku­piš­kio ra­jo­no gy­ven­to­jos sun­kia ma­te­ria­li­ne pa­dė­ti­mi, įta­ria­mie­ji įti­ki­nė­ji­mais, psi­cho­lo­gi­ne prie­var­ta, nar­ko­ti­kais Pa­ne­vė­žy­je organizavo ir vyk­dė są­va­da­vi­mą, or­ga­ni­za­vo vie­nos mer­gi­nos iš­ve­ži­mą į už­sie­nį dirb­ti pro­sti­tu­te. Parei­gū­nai iš­siaiš­ki­no, kad įta­ria­mie­ji pla­ti­no ir nar­ko­ti­kus. Su­rink­ti duo­me­nys ro­do, kad įta­ria­mie­ji sulai­ky­ti po tri­jų sa­vai­čių nuo veik­los pra­džios.
Šie­met Pa­ne­vė­žy­je jau pra­dė­ti trys iki­teis­mi­niai ty­ri­mai dėl pre­ky­bos žmo­nė­mis, vai­ko par­da­vi­mo ir pir­ki­mo.


Loreta Ripskytė

Publikuota Šiaulių apskrities ir miesto laikraštyje "Šiaulių kraštas" 2012 m. birželio 27 d.

 

Straipsniai

2015 M. VIEŠOS PASKAITOS-DISKUSIJOS „PROSTITUCIJA IŠ ARČIAU“ ŠALIES BIBLIOTEKOSE JAV ambasados iniciatyvos Lietuvoje prieš prekybą žmonėmis
  • I istorija

    Mane, trijų mėnesių kūdikį, paliko mama... užaugau vaikų globos namuose... įstojau mokytis, tačiau studijoms labai trūko pinigų... pažįstamas vaikinas pasiūlė vasarą išvažiuoti į Ispaniją padirbėti, sakė reikės skinti apelsinus, darbas nesunkus ir užsidirbsiu pinigų studijoms...kai atvažiavome, man pasakė, jog pamirščiau apelsinus - turėsiu dirbti prostitute... buvau parduota... verkiau, nesutikau... tada mane mušdavo, daužydavo, pririšdavo prie lovos ir prievartaudavo...
  • II istorija

    Gyvenau kaime su mama, jos sugyventiniu ir broliais... trylikos metų mane išprievartavo patėvis... pasakiau mamai, bet ji manimi netikėjo... man buvo labai skaudu... po trijų metų išvažiavau mokytis siuvėjos specialybės, susiradau draugę... ji pasiūlė važiuoti pailsėti į Vokietiją... apsidžiaugiau, nes niekada nebuvau užsienyje... Vokietijoje mane uždarė į kambarį ir pasakė, jog vakare ateis vyras ir turėsiu viską daryti, ko jis norės... aš verkiau ir galvojau, jog noriu mirti... ašaros nepadėjo, turėjau tapti prostitute...