Sumuštas globos namų auklėtinis pėsčiomis beveik 30 kilometrų ėjo pas neįgalią mamą ("lietuvosdiena.lrytas.lt", 2017-06-16)

Trylikametis Rokas du kartus pėsčiomis įveikė daugiau nei 20 kilometrų. Vaikas bėgo iš vaikų globos namų – ten gyvendamas buvo sumuštas, kai pasiskundė apie patirtą smurtą. Vaikų teisių specialistai ir pareigūnai bejėgiai – vaikas nuo jų slapstosi motinos namuose. Nevyriausybininkai siūlo baigti šias slėpynes ir padėti proto negalią turinčiai moteriai, kad pagerėjus buičiai vaikas galėtų legaliai gyventi savo namuose.
 
Trylikametis Rokas (vardas pakeistas) gyvena Vilkaviškio rajone. Gegužės pradžioje jis buvo paimtas iš proto negalią turinčios mamos ir apgyvendintas Kybartų vaikų globos namuose. Tačiau ištvėrė ten labai trumpai – po dvidešimties dienų pabėgo pirmą kartą, o po savaitės grąžintas tą pačią dieną spruko darsyk. 
 
Antrą savaitę berniukas slepiasi kaime pas savo motiną. 
 
„Kai pirmą kartą pabėgo iš vaikų globos namų, sūnus grįžo sumuštas. Buvo mėlynių ant rankų, ant smilkinio. Jo paprašė rūkyti, jis nedavė, tai septyniese jį sumušė. Dabar reketuoja duoti 30 eurų“, - „Lietuvos ryto“ televizijai pasakojo trylikamečio motina.
 
Ji pranešė apie tai policijai, pareigūnai pradėjo ikiteisminį tyrimą. 
 
Vaikas bijo grįžti į globos namus ir vėl būti sumuštas, todėl motina leidžia berniukui slėptis namuose. Vos išvydęs nepažįstamą automobilį, Rokas skuodžia laukais, kad tik pareigūnai jo nepastebėtų ir negrąžintų į vaikų namus. 
 
„Policija skambina, liepia vežti sūnų į vaikų namus – nevešiu, tegu baudos eina. Jis bijo ten būti“, - graudinosi motina.
 
Berniukas taip pat labai padeda savo gimdytojai: „Ir koją perriša, ir tabletę atneša, darže padėjo, žolę nupjovė.“
 
Šeimą gina ir kaimynai. „Vaikas iš vaikų globos namų grįžo mėlyna ranka, lūpa, galva buvo sužalota. Nesąmonė, kad jį išvežė. Ten pavers didesniu banditu. Čia jis dirba, žvejoja, parduoda žuvį.
 
Namie jo nei muša, nei ką – jis čia pavalgęs. Jie turi daržą, šiltnamį. Motina negeria, tėvas išgeria kaip visi normalūs vyrai,“ - pasakojo netoliese gyvenanti moteris.
 
Berniuką paėmė iš mokyklos
 
Rokas buvo paimtas gegužės 5 dieną. Vaikų teisių gynėjai trylikametį išsivežė iš mokyklos suolo.
 
„Dėl blogų gyvenimo sąlygų, pajamų netinkamo panaudojimo, vaiko nepriežiūros, namuose gyvenančio vyro – galimai vaiko tėvo – girtavimo, dėl mokyklos nelankymo“, - priežastis vardijo Vilkaviškio socialinės pagalbos centro socialinė darbuotoja darbui su socialinės rizikos šeimomis Karolina Štaraitienė. 
 
„Dėl blogų gyvenimo sąlygų, pajamų netinkamo panaudojimo, vaiko nepriežiūros, namuose gyvenančio vyro – galimai vaiko tėvo – girtavimo, dėl mokyklos nelankymo“, - priežastis vardijo Vilkaviškio socialinės pagalbos centro socialinė darbuotoja darbui su socialinės rizikos šeimomis Karolina Štaraitienė. 
 
Ji tikino, kad vaikui namuose buvo nesaugu. „Berniukas praktiškai pats turėjo save išlaikyti – mama nemokėjo paskirstyti pajamų. Vaikas eidavo uždarbiauti – žvejodavo, parduodavo sugautą žuvį, rinkdavo ir parduodavo metalą.
 
 Vyresnis sūnus buvo pradėjęs naudotis motinos el.bankininkyste, buvo prasidėję sukčiavimai. Nesakome, kad mama bloga, tiesiog dėl negalios ji daug ko negeba, jai reikia visur pagalbos. Ir ne visada ji pagalbą priimdavo“, - tikino K.Štaraitienė. 
 
Likus kelioms dienoms iki Roko paėmimo socialinė darbuotoja pastebėjo išraižytą berniuko plaštakos išorę. „Mama neįžvelgė tame problemos. Be to, namuose visiškai nebuvo maisto“, - prisiminė darbuotoja. 
 
Tačiau neaišku, ar globos namuose vaikui tapo saugiau. „Tarp vaikų visko pasitaiko, bet mes labai stengiamės užtikrinti rimtį globos namuose,“ - paklausta, ar globos namai Rokui saugi vieta, sakė Kybartų vaikų globos namų laikinoji direktorė Nijolė Paleckienė.
 
Vadovė tikino, kad policija dėl berniuko sumušimo pradėjo ikiteisminį tyrimą, tačiau kol vaiko neranda, negali jo apklausti. 
 
Paskelbta ir berniuko paieška. „Įtariame, kad jis grįžo namo ir gali būti pas kaimynus. Įstatymų numatyta tvarka darome viską, kad jis būtų grąžintas į globos namus“, - tikino Kybartų vaikų globos namų laikinoji vadovė.
 
Vaiko reikalaus per teismą?
 
Vienintelis legalus kelias iš motinos išplėšti besislapstantį sūnų – kreiptis į teismą. Be to, ar galima vežti vaiką į globos namus, kuriuose jis galimai buvo sumuštas? 
 
„Vaiko teisių apsaugos skyrius turi nustatyti, kodėl vaikas bėga, turi pabendrauti, išsiaiškinti priežastis. Gal ta priežastis – netinkama globa, globėjo pareigų atlikimas? O gal – vaiko elgesio problemos?“ - svarstė Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Teisinės pagalbos ir tarptautinio bendradarbiavimo skyriaus vedėjas Janas Maciejevski.
 
Vilkaviškio vaikų teisių apsaugos skyriaus vedėja Rasa Blažaitienė teigė, jog apie šį konkretų atvejį informacijos teikti negali.  
 
Paklausta apie galimybę Roką apgyvendinti kituose globos namuose, tarnautoja aiškino, kad įstaigos perpildytos, o norinčių tapti laikinais ar budinčiais globėjais Vilkaviškio rajone norinčių nėra.
 
Ragina padėti motinai
 
Nevyriausybininkai ragino tarnautojus nutraukti slėpynes ir suteikti šeimai pagalbą. 
 
 „Sprendimas, kurį padarė vaikų teisės, labai stebinantis nes vietoj to, kad organizuoti pagalbą vietoje socialinių tarnybų didesnio rūpesčio šiai šeimai, trylikametis paimamas ir patalpinamas vaikų namuose. 
 
is bėga iš globos įstaigos ir šiuo metu slapstosi, ar šito siekia tarnybos – paversti vaiką savotišku nelegalu savo namuose?“ - klausė Kovos su prekybos žmonėmis ir išnaudojimu centro (KOPŽI) direktorė Kristina Mišinienė. 
 
Kad Rokas nelanko mokyklos, socialinei darbuotojai pranešė būtent KOPŽI darbuotojai. Jie padeda vyresniam Roko broliui, todėl ėmė domėtis visa jo šeima.
 
„Tikėjomės, kad su visais, kas padeda šeimai, sėsime aptarti atvejo, galėsime siūlyti sprendimus. Nenorėjome, kad vaikas būtų paimtas iš šeimos ir patalpintas į globos namus. Šeimoje padėtis nėra tokia tragiška, kad reikėtų taip elgtis“, - aiškino KOPŽI socialinių darbuotojų skyriaus koordinatorė Justina Stakaitytė.
 
Ji įsitikinusi, kad neįgaliai moteriai reikia pagalbos apsipirkti, susitvarkyti buitį, pasigaminti valgyti. Tuomet nebeliktų priežasčių vaiką iš šeimos paimti. 
 
„Mama kiek gali, rūpinasi vaiku, bet jai reikia pagalbos, ji savarankiškai sunkiai verčiasi. Ketinome siūlyti, kad šeimą dažniau lankytų seniūnijos socialinis darbuotojas, kuris galėtų mamai padėti buityje, apsipirkti.
 
Mūsų žiniomis, berniukas paskutinį mėnesį nėjo į mokyklą, nes padėjo mamai. Jei atsirastų darbuotojas, kuris padėtų mamai atlikti šiuos darbus, vaikas ramia sąžine galėtų eiti į mokyklą.
 
Be to, svarbu klausti vaiko, kodėl jis bėga iš vaikų globos namų, virš 20 kilometrų eina pėsčiomis. Ten gyvenant vaiką kažkas sumušė, o vaikų teisių specialistai net nežino, ar dėl to pradėtas ikiteisminis tyrimas“ - tarnautojų darbą kritikavo nevyriausybininkė. 
 
Šis jai pasirodė popierinis: „Jie surado, dėl ko paimti vaiką, tačiau nepasiūlė, kaip spręsti tas problemas, kad vaiko nereikėtų vežti į globos namus. 
 
O juk galiausiai jis dabar ir vėl pas mamą. Nors policija namuose jo neranda, visiems tai – vieša paslaptis.“
 
Bėdos po močiutės mirties
 
Šeimos problemos išryškėjo prieš pusantrų metų, kai mirė Roko močiutė, neįgaliosios mama. 
 
Kol ji buvo gyva, rūpinosi ir berniuku, ir vyresniu jo broliu, ir neįgalia dukra – vaikų motina. Namuose taip pat gyveno ir močiutės sugyventinis. Tarnautojams vyras prisistato Roko tėčiu. 
 
Močiutė sumaniai leisdavo dukters neįgalumo pinigus ir socialines pašalpas. Kai pritrūkdavo maisto, nesigėdydavo ir kaimynus apibėgti – ko nors valgomo paprašyti.
 
Tuomet šeima į save neatkreipė socialinių darbuotojų dėmesio. Moterys neišgėrinėjo, o kartais neblaivus vyras kaime nekėlė aplinkinių nuostabos.
 
Po moters mirties neįgali dviejų sūnų motina susidūrė su problemomis. Šeima buvo įtraukta į socialinės rizikos šeimų sąrašą. Ją ėmė lankyti seniūnijos socialinė darbuotoja. 
 
Vyresnysis šeimos sūnus jau pilnametis. Vaikinas turi problemų su teisėsauga. Kartą yra bėgęs į užsienį, kad Lietuvoje išvengtų reketavimo, galbūt skolų išmušinėjimo.  
 
Negalia – ne kliūtis auginti vaikus
 
Viena galimų šios sitaucijos išeičių – močiutės sugyventiniui tapti Roko globėju. „Prašėme, kad jis tvarkytųsi su alkoholiu, nusistatytų berniuko tėvystę ir imtųsi globoti jį bei jo mamą, tačiau kol kas vyras atsisako kreiptis pagalbos dėl blaivumo. 
 
Jis užsiregistravo į Darbo biržą ir, kiek žinau, mėgins pas notarą nustatyti vaiko tėvystę“, - aiškino socialinė darbuotoja K.Štaraitienė.  
 
Specialistė tikino, kad jos žiniomis Lietuvoje neteikiama pagalba proto negalią turintiems žmonėms, auginantiems vaikus. „Nėra Lietuvoje tokio dalyko kaip „slauga“ į namus proto negalią turinčiam žmogui. To nėra. 
 
Be to, nežinau, kiek pati klientė priimtų pagalbą, jei kas nors kasdien atvažiuotų jai padėti buityje. Bet pabandyti būtų verta“, - tikino darbuotoja.
 
 Rokas – ne pirmas vaikas Lietuvoje, kuris paimamas iš negalią turinčios motinos. Panaši istorija nuskambėjo prieš metus Utenoje. 
 
Iš Jurgitos Derliūnienės buvo paimti du jos sūnūs. Vaikų teisių gynėjai tuomet nutarė, kad motinai stinga įgūdžių pasirūpinti vaikais. Istorija pradėjus domėtis vienam Seimo nariui ir neįgaliųjų šeimas remiančiam „Algojimo“ fondui, vaikai motinai buvo grąžinti.  
 
„Algojimo“ direktorė Aušra Stančikienė tąkart kalbėjo: „Tokiems žmonėms reikalinga pagalba, o jie vertinami ir baudžiami, pagalba neateina jokia.
 
Tokių istorijų yra ne viena. Šita situacija labai aiškiai parodo, kaip svarbus ir reikalingas atvejo vadybininkas, kuris turėtų žinių, kompetencijų ir būtų orientuotas į konkrečią situaciją.“
 
Autorius Sigita Lanauskienė, Kristina Karlonė
 
 

Straipsniai

2015 M. VIEŠOS PASKAITOS-DISKUSIJOS „PROSTITUCIJA IŠ ARČIAU“ ŠALIES BIBLIOTEKOSE JAV ambasados iniciatyvos Lietuvoje prieš prekybą žmonėmis
  • I istorija

    Mane, trijų mėnesių kūdikį, paliko mama... užaugau vaikų globos namuose... įstojau mokytis, tačiau studijoms labai trūko pinigų... pažįstamas vaikinas pasiūlė vasarą išvažiuoti į Ispaniją padirbėti, sakė reikės skinti apelsinus, darbas nesunkus ir užsidirbsiu pinigų studijoms...kai atvažiavome, man pasakė, jog pamirščiau apelsinus - turėsiu dirbti prostitute... buvau parduota... verkiau, nesutikau... tada mane mušdavo, daužydavo, pririšdavo prie lovos ir prievartaudavo...
  • II istorija

    Gyvenau kaime su mama, jos sugyventiniu ir broliais... trylikos metų mane išprievartavo patėvis... pasakiau mamai, bet ji manimi netikėjo... man buvo labai skaudu... po trijų metų išvažiavau mokytis siuvėjos specialybės, susiradau draugę... ji pasiūlė važiuoti pailsėti į Vokietiją... apsidžiaugiau, nes niekada nebuvau užsienyje... Vokietijoje mane uždarė į kambarį ir pasakė, jog vakare ateis vyras ir turėsiu viską daryti, ko jis norės... aš verkiau ir galvojau, jog noriu mirti... ašaros nepadėjo, turėjau tapti prostitute...