SOS- prekyba žmonėmis (Laikraštis „Suvalkietis“, 2019-03-23)

Istorija  –  pamokanti,  tik  ar  mokomės  iš  svetimų  klaidų?..
Praėjusių metų pabaigoje Kauno apygardos prokuratūra nutraukė ikiteisminį tyrimą, kuriame buvo nagrinėjamas galimai prekybos žmonėmis atvejis. Dviejų Marijampolės apskrities globos namuose augusių jaunuolių nesėkmingai susiklosčiusią istoriją papasakojusios Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu (KOPŽI) centro vadovė Kristina Mišinienė ir Marijampolės skyriaus soc. darbuotoja Dana Grimalauskienė neslėpė apmaudo dėl neįveiktų kliūčių, teisėsaugai renkant nusikaltimo įrodymus.
 
Sudaužyti likimai
 
Kilusi iš asocialios šeimos S. P. (g. 1996 m.) ir panašaus likimo jos draugas R. K. (g. 1998 m.) vaikystę ir paauglystę praleido Marijampolės apskrities globos namuose. Prieš kelis metus mergina, sulaukusi pilnametystės gavo iš valstybės pašalpą savarankiško gyvenimo pradžiai. Už tuos pinigus viename Marijampolės bendrabutyje nusipirko kambarį ir įsikūrusi kartu gyventi pasikvietė ir savo draugą.
Abiem jaunuoliams, kuriems dabar oficialiai jau yra nustatytas neįgalumas, savarankiško gyvenimo pradžioje sunkiai sekėsi ne tik finansiškai. Socialinių įgūdžių stoka, nedarbas ir negalia juos žlugdė, todėl kai S. draugė K. Z., tuo metu jau dirbusi Jungtinėje Karalystėje, pasiūlė jiems išmėginti laimę Londone, jaunuoliai nedvejodami sutiko.
Už 75 svarų per savaitę atlygį marijampoliečiai pagal žemėlapį privalėjo išnešioti tam tikrą kiekį skrajučių.
Nors darbas ir nebuvo labai sunkus, tačiau kad jį atliktum reikėdavo nueiti ne vieną dešimtį kilometrų. Pirmai savaitei pasibaigus darbdaviai atseikėjo kur kas mažesnę sumą, atskaitydami už būsto nuomą. Dar porą savaičių jaunuoliai gaudavo po 35 svarus, o paskui – nieko. Vaikinas bandė aiškintis, kodėl negauna atlyginimo, tačiau vietoje atsakymo buvo sumuštas ir išgirdo grasinimą, kad „jeigu nedirbs ir dar šakosis, abu bus parduoti kitiems savininkams arba numesti nuo tilto“.
Pabėgę nuo savo darbdavių S. ir R. kurį laiką slapstėsi, tačiau išsekus maisto atsargoms ir jėgoms pasidavė Londono policijai, o pareigūnai, supratę, kad bėgliai yra lietuviai, juos pristatė į Lietuvos ambasadą Londone.
Atlikus tam tikrus formalumus, jaunuoliai buvo parskraidinti į Lietuvą, kur juos 2016 m. gruodžio 29 d. Karmėlavos oro uoste perėmė KOPŽI centro darbuotojai. Pasirūpino jų saugumu, pamaitino, suteikė socialinę ir psichologinę pagalbą.
Pradėję gilintis į jaunuolius ištikusią nelaimę, KOPŽI centro specialistai akivaizdžiai įžvelgė prekybą žmonėmis. Tada ir kreipėsi į teisėsaugos pareigūnus, kad būtų pradėtas šio įvykio tyrimas.
 
Tyrimas buvo pradėtas
 
„Manau, kad šiandien mūsų šalies teisėsauga principingai vertina galimus prekybos žmonėmis atvejus, matome vis daugiau bylų, pasiekiančių teismus, – paprašyta papasakoti, kaip sekėsi bendrauti su pareigūnais, sakė Kristina Mišinienė. – Vis dėlto mes ir mūsų centro klientai jautriai išgyvename situacijas, kai nepavykus surinkti įrodymų, galimoms aukoms yra pasakoma, kad ikiteisminis tyrimas yra nutraukiamas.
Pustrečių metų minėti jaunuoliai buvo apklausinėjami, jie bendradarbiavo, tikėjosi pasiekti teisingumą. Neretai matome, kad prekybos žmonėmis aukų socialinė integracija yra savotiškai priklausoma nuo pasiekto juridinio teisingumo: kodėl manimi niekas netiki? kodėl nusikaltėlių žodžiu labiau tikima negu mano?“
Esant tokioms tyrimo baigtims, pasak pašnekovės, socialinėms darbuotojoms tenka labai pasistengti, kad išaiškintų aukoms ir jų artimiesiems tyrimo galimybių ribotumą. Juk dažnai prekyba žmonėmis vyksta užsienio šalyje, kuri turi norėti padėti mūsų tyrėjams.
 
Geriausiai mokytis iš svetimų klaidų
 
Kad ir kokie nepalankūs sprendimai kartais būtų nukentėjusiems asmenims, KOPŽI centro darbuotojai kviečia visuomenę netylėti, pranešti, domėtis. Ir nepamiršti, kad šimtus kartų yra lengviau nepakliūti į sutenerių pinkles, nei pakliuvus ištrūkti, sulaukti pagalbos ir teisingumo.
Prekyba žmonėmis prevencines priemones siūlo ne viena valstybinė ir nevyriausybinė organizacija. Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) prie LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos interneto svetainėje šia tema taip pat gausu naudingos informacijos. Jei esate nukentėjęs nuo prekybos žmonėmis (priverstiniam darbui), susisiekite su artimiausiu teritoriniu VDI skyriumi arba VDI administracija tel. (8 5) 2139768 arba el. paštu priverstinisdarbas@vdi.lt.
 
Visą parą veikia KOPŽI centro SOS numeris +370 679 61617, skirtas konsultuoti, patarti ir informuoti nukentėjusius nuo įvairių prekybos žmonėmis formų, prostitucijos, seksualinės prievartos, pabėgusius nepilnamečius. Šiuo numeriu skambinti kviečiami ir nukentėjusiųjų šeimų nariai, bet kokių tarnybų atstovai, įtariantys apie galimą išnaudojimo, smurto ar apgavystės atveją.
 
Autorius: Aldona Kalinauskienė 
Publikuota:  2019m. kovo 23d., laikraštis „Suvalkietis“, Nr.34.

Straipsniai

2015 M. VIEŠOS PASKAITOS-DISKUSIJOS „PROSTITUCIJA IŠ ARČIAU“ ŠALIES BIBLIOTEKOSE JAV ambasados iniciatyvos Lietuvoje prieš prekybą žmonėmis
  • I istorija

    Mane, trijų mėnesių kūdikį, paliko mama... užaugau vaikų globos namuose... įstojau mokytis, tačiau studijoms labai trūko pinigų... pažįstamas vaikinas pasiūlė vasarą išvažiuoti į Ispaniją padirbėti, sakė reikės skinti apelsinus, darbas nesunkus ir užsidirbsiu pinigų studijoms...kai atvažiavome, man pasakė, jog pamirščiau apelsinus - turėsiu dirbti prostitute... buvau parduota... verkiau, nesutikau... tada mane mušdavo, daužydavo, pririšdavo prie lovos ir prievartaudavo...
  • II istorija

    Gyvenau kaime su mama, jos sugyventiniu ir broliais... trylikos metų mane išprievartavo patėvis... pasakiau mamai, bet ji manimi netikėjo... man buvo labai skaudu... po trijų metų išvažiavau mokytis siuvėjos specialybės, susiradau draugę... ji pasiūlė važiuoti pailsėti į Vokietiją... apsidžiaugiau, nes niekada nebuvau užsienyje... Vokietijoje mane uždarė į kambarį ir pasakė, jog vakare ateis vyras ir turėsiu viską daryti, ko jis norės... aš verkiau ir galvojau, jog noriu mirti... ašaros nepadėjo, turėjau tapti prostitute...