Šokiruojanti filmo „Pabėgimas iš Saulės miesto“ akcija Vilniuje: dažniausiai parduoda artimi žmonės ("15 min.lt", 2013-05-29)

Sostinės centre praeivių akis traukė plėšytomis pėdkelnėmis ir suveltais plaukais stovinčios merginos, laikančios ryškius plakatus. „Aš galėčiau būti tavo dukra“, „Draugystė parduodama“ ir kiti užrašai bandė atkreipti visuomenės dėmesį į prekybos žmonėmis aukas. Viešą akciją inicijavo būsimo bendro Lietuvos, Danijos ir Vokietijos filmo „Pabėgimas iš Saulės miesto“ („Escaping Sunshine“) kūrėjai, šiuo metu renkantys trūkstamas lėšas filmui „minios finansavimo“ interneto svetainėje.

„Norime mažinti visuomenės abejingumą ir leisti žmonėms geriau suprasti, kaip vyksta prekyba žmonėmis. Lietuvoje įprasta bijoti seno nepažįstamojo, kuris iš už kampo tave pagaus ir išveš parduoti į kitą šalį. Bet iš tiesų viskas vyksta kitaip. Dažniausiai parduoda artimi žmonės – šeimos nariai, draugai, tie, kuriais pasitikime. Todėl filmu kviesime susimąstyti apie draugystę ir žmones, kurie mus supa, – akciją aiškino filmo „Pabėgimas iš Saulės miesto“ režisierius, Lietuvoje gyvenantis danas Allanas Andersenas. – Norėčiau pabrėžti, kad tai nebus niūrus filmas, parodantis Lietuvą kaip nelaimingą šalį. Atvirkščiai. Pasakosime istoriją apie dvi drauges, galvojančias, kad kitoje šalyje žolė bus žalesnė nei namuose. Jos nusprendžia pabėgti į Daniją ir ten supranta, kad vis dėlto Lietuvoje viskas daug gražiau.“
Filmo temą įkvėpė tikri įvykiai – 2011 metais lankydamasis Danijoje, režisierius perskaitė apie Kopenhagoje iš nelaisvės išlaisvintą lietuvaitę. Ši istorija su laiminga pabaiga, anot A.Anderseno, suteikia vilties, kad net patekus į nelaisvę visada yra išeitis.

„Lietuvos Carito duomenimis, nuo 2001 metų į juos pagalbos kreipėsi per 600 parduotų moterų – tačiau tai tik aisbergo viršūnė. O kiek nesikreipė?.. Lietuvoje nepagalvojama, kad dažnai prostitucija užsiimančios moterys yra prekybos žmonėmis aukos, kurios tai daro ne savo noru. Mes norime viešinti šią problemą ir padėti tokioms organizacijoms kaip Lietuvos Caritas, – pabrėžė filmo prodiuserė Rasa Miškinytė. – Kinas yra pati geriausia ir paveikiausia priemonė, todėl mes norime papasakoti emociškai paveikią ir įtraukiančią istoriją, kad jaunimas suprastų, jog ši problema gali paliesti bet ką. Ji egzistuoja visai šalia.“
Filmas „Pabėgimas iš Saulės miesto“ („Escaping Sunshine“) gavo 50 proc. finansavimą iš MEDIA programos su sąlyga, kad kitą tiek surinks patys kūrėjai. Lietuvos kino centras filmui šiemet skyrė 56 tūkst. litų, tačiau, norint neprarasti gautos paramos, lėšų dar trūksta. Šiuo metu filmas finansinį palaikymą bando gauti „minios finansavimo“ interneto portale, kuriame visi norintys gali paremti filmą, skirdami 5, 10 ar daugiau eurų.

„Matome, kad šis finansavimo modelis kol kas Lietuvoje labai sunkiai skinasi kelią, nors filmo tema – svarbi mūsų visuomenei. Žmonės kol kas dar nežino, kad ir jie gali prisidėti prie filmo gimimo, – apgailestavo prodiuserė. – Tačiau mes tikime šiuo projektu ir kursime ne tik filmą, bet ir visą socialinę kampaniją, atkreipiančią dėmesį į prekybą žmonėmis.“



Publikuota 2013 m. gegužės 29 d. www.15min.lt

 

Straipsniai

2015 M. VIEŠOS PASKAITOS-DISKUSIJOS „PROSTITUCIJA IŠ ARČIAU“ ŠALIES BIBLIOTEKOSE JAV ambasados iniciatyvos Lietuvoje prieš prekybą žmonėmis
  • I istorija

    Mane, trijų mėnesių kūdikį, paliko mama... užaugau vaikų globos namuose... įstojau mokytis, tačiau studijoms labai trūko pinigų... pažįstamas vaikinas pasiūlė vasarą išvažiuoti į Ispaniją padirbėti, sakė reikės skinti apelsinus, darbas nesunkus ir užsidirbsiu pinigų studijoms...kai atvažiavome, man pasakė, jog pamirščiau apelsinus - turėsiu dirbti prostitute... buvau parduota... verkiau, nesutikau... tada mane mušdavo, daužydavo, pririšdavo prie lovos ir prievartaudavo...
  • II istorija

    Gyvenau kaime su mama, jos sugyventiniu ir broliais... trylikos metų mane išprievartavo patėvis... pasakiau mamai, bet ji manimi netikėjo... man buvo labai skaudu... po trijų metų išvažiavau mokytis siuvėjos specialybės, susiradau draugę... ji pasiūlė važiuoti pailsėti į Vokietiją... apsidžiaugiau, nes niekada nebuvau užsienyje... Vokietijoje mane uždarė į kambarį ir pasakė, jog vakare ateis vyras ir turėsiu viską daryti, ko jis norės... aš verkiau ir galvojau, jog noriu mirti... ašaros nepadėjo, turėjau tapti prostitute...