Smurto aukoms - Šiaulių valdžios abejingumas ("siauliu.diena.lt", 2011-09-29)

Šiaulių miesto valdžia iš kailio nėrėsi kaip prastumti mažai žinomai religinei bendruomenei priklausančiam labdaros fondui J. Laužiko mokyklos pastatą. Pastatą norėta skirti teistiesiems. Tačiau valdininkai nei patalpų, nei ES lėšų neranda smurto aukoms.

Pareigūnai dirbs su nevyriausybininkais

Kituose miestuose duris atveriant vyrų ar moterių krizių centrams Šiauliai lieka užribyje, nors policijos statistika liudija, kad smurtas šeimoje – neslopstanti problema. Iš policijos suvestinių nenykstant pranešimams apie smurto proveržius šeimose pareigūnai griebėsi talkininkų pagalbos. Šiaulių apskrities vyriausiasis policijos komisariatas neseniai pradėjo bendradarbiauti su Šiaulių vyskupijos Caritas atstovais, vykdančiais projektą „Pagalba moterims, patyrusioms smurtą privačioje erdvėje”.

Viena iš minėtos nevyriausybinės organizacijos socialinių darbuotojų Marytė Puidokienė „Šiaulių naujienoms” pasakojo apie smurto atvejus šeimose, kai kenčia ne tik žmonos, bet ir mažamečiai vaikai, suaugusios dukros.

Neseniai paramą iš Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos gavęs ir minėtą projektą nuo šių metų liepos mėnesio pradėjęs vykdyti Šiaulių vyskupijos Caritas jau turi devynias klientes: septynios smurto aukos - Šiaulių miesto ir rajono gyventojos, viena moteris - iš Radviliškio rajono ir trylikos metų mergaitė - iš atokesnio Šiaulių apskrities rajono. Pastaroji nukentėjusioji, M. Puidokienės žodžiais, išgyveno tėvo smurtą. Šiaulių Caritas atstovai (dvi socialinės darbuotojos bei nevyriausybinėje organizacijoje talkinantys savanoriai, – aut. past.) pasirūpino mergaitės saugumu: bendradarbiaujant su vaiko teisių specialistais mergaitė apgyvendinta Vaikų globos namuose.

M. Puidokienės žodžiais, dar viena Šiaulių Caritas klientė, išgyvenusi sutuoktinio smurtą praeityje, dabar perkopusi keturiasdešimtmetį kenčia tėvų psichologinį smurtą. Kita kiek vyresnė šiaulietė taikstėsi ne vienerius metus su smurtaujančio sutuoktinio veiksmais. „Moteris bandė gyventi dėl vaikų”, - teigė socialinė darbuotoja. Anot jos, po moteriai suteiktos psichologinės pagalbos  atstovaujantis advokatas jau rengia skyrybų dokumentus.

Redakcijos žiniomis, Šiauliuose dėl patiriamo smurto šeimoje nevyriausybininkų pagalbos seniau šaukėsi ir vieno politiko žmona.

Smurtautojai – ir smurto aukos

M. Puidokienės nuomone, smurtą reikėtų suvaldyti ne tik įvairiapuse koordinuota pagalba smurto aukoms, bet ir psichologinė pagalba smurtautojams. Čia socialinė darbuotoja pasigenda valdžios atstovų iniciatyvos.

„Šiauliuose nėra jokio projekto, kuris  psichologinę pagalbą teiktų smurtautojams”, - pastebėjo M. Puidokienė. Socialinės darbuotojos nuomone, smurtautojas – ne tik nusikaltėlis. Jis gali būti ir auka: smurtautojai dažniausiai dar vaikystėje gali būti patyrę patys smurtą šeimoje arba matę smurto proveržius joje.

M. Puidokienė pastebi, kad smurtą šeimoje patyrę berniukai ir mergaitės reaguoja skirtingai. „Tokią vaikystės patirtį turinčios moterys labiau linkusios toleruoti smurtą nesiskųsdamos, neieškodamos pagalbos, o vyrai dažnai patys tampa smurtautojais”, - teigia socialinė darbuotoja.

Šeimos centrui valdžia pinigų neras

Realūs smurto atvejų skaičiai Šiauliuose dar nežinomi. Policijos pareigūnai pastebi, kad dažnai skriaudžiamos moterys vengia ieškoti pagalbos, baiminasi viešumo ir nepalankios aplinkinių nuomonės arba tiesiog nežino, kas ir kaip joms gali padėti.

Vyrų krizių centro, kuriame psichologinės pagalbos galėtų sulaukti ne tik smurto aukos, bet ir patys smurtautojai, dar nėra. Moterų veiklos inovacijų centras, kaip ir Šiaulių vyskupijos „Caritas“, teikiantis pagalbą smurto aukoms, buvo užsimojęs steigti Moterų krizių centrą, bet Šiaulių miesto savivaldybės atstovai taip ir nedavė patalpų. Šio centro vadovės Salomėjos Jasudienės teigimu, viešai vieno komiteto posėdyje kažkas išdėstė nuomonę, kad esą šiuo metu būtų per didelė prabanga skirti patalpas Moterų krizių centrui.

Šiuo metu S. Jasudienė turi idėją Šiauliuose įsteigti Šeimos namus, kurie užsiimtų bene analogiška Moterų ar Vyrų krizių centrams veikla bei rūpintųsi vaikais. Šie Moterų veiklos inovacijų centro atstovų planai jau žinomi miesto politikams bei valdininkams.

Visgi gražiems Moterų veiklos inovacijų centro atstovų užmojams, panašu, gali būti nelemta virsti tikrove – Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktorius Vladas Damulevičius, mėgindamas įtikinėti, kad socialinė sritis – vienas iš Savivaldybės prioritetų, pareiškė, kad Savivaldybė Šeimos centrui steigti dabar neįstengtų rasti lėšų. Nepasirodė, kad smurtas šeimoje V. Damulevičiui atrodytų labai opi problema.

„Nežinau nė vienos moters mieste, kuri su vaikais gyventų gatvėje“, - mestelėjo V. Damulevičius, pridurdamas, kad Šiauliuose veikia ir Nakvynės namai. V. Damulevičius turbūt buvo akimirką pamiršęs, kad Pakruojo gatvėje veikiančiuose globos namuose smurtą patyrusios moterys ir vyrai nemokamai gali glaustis tik septynias dienas.

Valdininkė dūmė akis?

Susidaro įspūdis, kad miesto valdžia rūpestį smurto aukomis mėgina užkrauti ant sunkiai besiverčiančių nevyriausybinių organizacijų pečių. Šiaulių miesto savivaldybės Investicijų ir plėtros skyriaus vedėja Aistė Žalevičienė „Šiaulių naujienoms” teigė, kad projektų, kuriais būtų galima padėti perauklėti smurtautoją ar kitų panašių su smurtu susijusių projektų, nevykdo. Esą tai ne šio skyriaus specialistų darbas.

„Yra nevyriausybinės organizacijos, socialinės įstaigos galbūt tą rengia, kurios vykdo tokius projektus. Pati savivaldybė apskritai tokiuose projektuose negali būti pareiškėja, todėl, kad paprastai tokio pobūdžio projektus finansuoja programų vykdytojai...“ - įtikinėjo valdininkė. V. Damulevičius paneigė A. Žalevičienės pateiktą informaciją apie Savivaldybės vadovų bejėgiškumą minėtų projektų atžvilgiu.

2011 metų pirmojo pusmečio duomenys

Užregistruota iškvietimų į konfliktus šeimoje - 809.

Išnagrinėta prašymų, skundų dėl smurto šeimoje - 300, iš jų - 248 dėl smurto prieš moteris.

Smurtautojams taikyta atsakomybė:

Pradėta 31 ikiteisminio tyrimo byla ( 23 - dėl grasinimo nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą arba žmogaus terorizavimo, 6 - dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo, 2 - dėl fizinio skausmo sukėlimo ar nežymaus sveikatos sutrikdymo);

administracinė atsakomybė taikyta 72 žmonėms;

ikiteisminį tyrimą atsisakyta pradėti 175 atvejais.


Publikuota 2011 m. rugsėjo 29 d. www.siauliu.diena.lt

Asta Volkovaitė

 

Straipsniai

2015 M. VIEŠOS PASKAITOS-DISKUSIJOS „PROSTITUCIJA IŠ ARČIAU“ ŠALIES BIBLIOTEKOSE JAV ambasados iniciatyvos Lietuvoje prieš prekybą žmonėmis
  • I istorija

    Mane, trijų mėnesių kūdikį, paliko mama... užaugau vaikų globos namuose... įstojau mokytis, tačiau studijoms labai trūko pinigų... pažįstamas vaikinas pasiūlė vasarą išvažiuoti į Ispaniją padirbėti, sakė reikės skinti apelsinus, darbas nesunkus ir užsidirbsiu pinigų studijoms...kai atvažiavome, man pasakė, jog pamirščiau apelsinus - turėsiu dirbti prostitute... buvau parduota... verkiau, nesutikau... tada mane mušdavo, daužydavo, pririšdavo prie lovos ir prievartaudavo...
  • II istorija

    Gyvenau kaime su mama, jos sugyventiniu ir broliais... trylikos metų mane išprievartavo patėvis... pasakiau mamai, bet ji manimi netikėjo... man buvo labai skaudu... po trijų metų išvažiavau mokytis siuvėjos specialybės, susiradau draugę... ji pasiūlė važiuoti pailsėti į Vokietiją... apsidžiaugiau, nes niekada nebuvau užsienyje... Vokietijoje mane uždarė į kambarį ir pasakė, jog vakare ateis vyras ir turėsiu viską daryti, ko jis norės... aš verkiau ir galvojau, jog noriu mirti... ašaros nepadėjo, turėjau tapti prostitute...