Skaudi realybė: 16-metė su dviem vaikais ir be pastogės ("balsas.lt", 2012-07-14)

Šešiolikmetė mergina laiko už mažos rankutės kelių mėnesių kūdikį. Jau ūgtelėjęs dvimetis – mažylio brolis. Pagal Lietuvos teisę visa trijulė būtų laikoma vaikais, mat nei vienas dar nesulaukė pilnametystės. Tačiau paauglė – šių dviejų berniukų mama, todėl jau porą metų teismo sprendimu ji visiškai atsako už save, dabar ir už savo vaikus.

Kontroliuoja motinystę

Emancipacijos (nepilnamečio pripažinimo veiksniu) mergina nesureikšmina, nes, pasak jos, gyvenimo sąlygos ją dar prieš pastojant ir ištekant privertė suaugti kur kas anksčiau nei brendo vienmečiai. Patėvis neišleisdavo jos, dar visai mažos, į mokyklą, kad vyresnėlė rūpintųsi mažesniais broliais ir seserimis, nes mama išvažiuodavo į darbą. Paauglė, nuo pat vaikystės globojusi kitus vaikus, nebaigė vidurinės, nes būdama penkiolikos pastojo, o dabar jau turi du vaikus.

Visi jie yra Lietuvos ateitis. Ar ta ateitis šviesi, priklausys ir nuo jauną šeimą supančios bendruomenės, valstybės tarnautojų ir kitų darbuotojų supratingumo ir pagalbos. Dabartis to supratingumo stokoja – nepilnametę motiną linkę greitai nuteisti ne tik gydytojai, seniūnijos specialistai, bet ir jos pačios artimieji.

Gydytojai jauną mamytę vertina su atsarga – trumpalaikes raudonas nuospaudas ant kūdikio odos, atsiradusias nuo laikymo rankose, jie linkę palaikyti smurto žymėmis, o ankstesnį išsirašymą iš ligoninės gydymuisi namuose – vaiko nepriežiūra. Šie ir panašūs atvejai netrunka būti pranešti vaikų teisių specialistėms, kurios dabar saugo jos sūnus, nors nesugebėjo apsaugoti jos pačios prieš kelis metus, kai ji artimoje aplinkoje patirdavo nuolatinę seksualinę prievartą.

Trūksta mamos palaikymo

Valstybės tarnautojos tapo grasinimo įrankiu pačios merginos šeimoje – kaltindama dukrą nepakankamu rūpinimusi anūkais, barnio įkarštyje vaikų atėmimu merginai graso ir jos motina.

„Mama grasino, kad iš manęs paims vaikus. Socialinės darbuotojos buvo atėjusios ir jai sakė, bet aš jau nebenoriu tikėt, nes motina čia gali būti viską sugalvojusi. Labai stipriai susipykau su mama, net nenoriu bendraut su ja. Dėl to konflikto pas tetą prisiglaudžiau laikinai. Kur man eit? Tai stengiuosi, ieškausi darbo, kartu ir buto ieškausi. Žinau, vaikus reikia žiūrėti, bet iš dviejų šimtų neišsilaikysiu“, – guodėsi mergina.

Įpratę teisti pasakytų, kad ji pati kalta dėl susidariusios situacijos. Bet įvertinus šio trumpo gyvenimo istoriją dabartinis scenarijus neatrodo blogiausias. Mergaitė augo su seneliais iki pradėjo eiti į mokyklą. Prisijungimas prie gimdytojos šeimos prasidėjo motinos ir patėvio apsilankymu pas senelius, kuomet prisiėjo naujam vyrui jau šešerių sulaukusią dukrą parodyti. Tąkart mergaičiukė slėpėsi po stalu, bet persikrausčius gyventi su jais, tai nebegelbėjo... Nuolat vyrą aukščiau vaikų stačiusi motina taip pat elgiasi ir su naujai parsivestu vyru, anam sėdus į kalėjimą.

„Mama draugą gina išvien. Buvau aštuntą mėnesį nėščia su antruoju sūnum, aš gindama mamą dar pati gavau nuo jo. Šitoj vietoj ryte man guzas buvo. Dar šešiolika metų man nebuvo, aš negalėjau pati rašyt, parašė motina pareiškimą. Vėliau motina atsiėmė tą pareiškimą, nutarė atleisti, nei manęs klausė... Na, paklausė – ar tu jam atleidai? Na ką man daugiau reikėjo sakyt? Atleidžiu... Na tai ką. Jis tuo pasinaudojo, motina juo labiau tiki“, – pasakoja savo kailiu mamos prioritetus patyrusi mergina.

Vaiko globa tik emancipavus

Kai mergina sutiko savo būsimą vyrą, jie greitai tapo artimi. Abiem gyvenime trūko meilės, o prievartos ir smurto sužalotos sielos alko supratimo ir rūpesčio. Ankstyvi lytiniai santykiai dažni prievartą patyrusių mergaičių gyvenime, nes trumpą ir skurdžią gyvenimišką patirtį turinčios mergaitės tiesiogiai sieja meilę su seksu. Nepaisant to, jauniesiems įsimylėjėliams keturiolikmetės nėštumas buvo netikėtas, nes prievartautai mergaitei buvo suplėšyta gimda ir specialistai sakė, kad ji negalės turėti vaikų.

Pagal Civilinį kodeksą tik šešiolikos sulaukę nepilnamečiai tėvų, globos institucijų ar jo paties pareiškimu gali būti teismo tvarka pripažinti visiškai veiksniais. Aptariamu atveju teismas su Vaikų teisių skyriaus palaiminimu savarankiškai įgyvendinti visas civilines teises ir pareigas leido penkiolikmetei.

Anot Kazlų Rūdos Vaikų teisių skyriaus vedėjos, egzistuoja keli emancipacijos būdai: kuomet kreipiasi pats asmuo ir įrodo galintis išgyventi ir turintis kur gyventi arba kitas kelias – vedybos. Išskirtiniais atvejais veiksniais pripažįstami vaikai nuo keturiolikos metų. Šią situaciją išskirtine darė nėštumas.

„Viską sprendžia teismas. Pas mus tik tėvai turi ateiti ir pateikti prašymą. Mes jam prieštaraujam arba ne. O visa kita sprendžia teismas“, – savo indėlio teisiniame virsme nesureikšmino specialistė.

Ji gerai pažįsta socialinės rizikos šeimoje augusią paauglę ir pripažįsta, jog ji nebuvo pasirengusi suaugusių gyvenimui. „Jinai pati yra vaikas, bet tai čia jų pasirinkimas, mes negalime uždrausti jiems tuoktis“, – sako savivaldybės darbuotoja. Jei paauglė nebūtų buvusi emancipuota, ji negalėtų auginti savo kūdikio, globa turėtų būti suteikta kažkam kitam.

Vyras ne visad ramstis

Merginos vertybės persidėliojo pagal suaugusios, šeimoje gyvenančios moters realybę. Svarbiausi jai vaikai ir vyras. Ji susigraudinusi pasakoja, kad per pastaruosius keturis metus pirmą kartą nusipirko sau naujus batus – lig šiol asmeninius poreikius mergina aukojo dėl vyro ir vaikų gerovės.

Toks scenarijus giliai įaugęs į motinų pasąmonę, ir skurdžiose šeimose ne vien Lietuvoje moterys valgo prasčiau, puošiasi kukliau ir leidžia sau mažiau tam, kad riebesnis kąsnelis tektų kitiems šeimos nariams. Deja, šioje jaunuolių šeimoje merginai už nuolatinį aukojimąsi nedėkojama. Vaikų namuose išaugusiam vyrui net ir savo rankomis ėmus uždirbti duoną ne iki galo suprantama, kad jo patogesnė buitis nėra savaime susikurianti.

Viešnagės pas merginą metu jos jauną šeimą purtė krizė: vyrą pagal etatų mažinimą atleido iš darbo, jis dingo iš namų ir savaitei pasinėrė į išgertuves, nors anksčiau problemų su alkoholiu neturėjo.

„O vyras savaitę laiko geria. Jam atžalos nerūpi. Vyras nesupranta, kad vaikams reikia ir mamos, ir tėčio... Anksčiau taip negerdavo, kai su manim buvo, negerdavo beveik iš viso. Būdavo išgeria savaitgaliais buteliuką, bet aš žinau, kad jis geria su manim“, – naujų rūpesčių užklupta pasakoja mergina. Nors ir kamuojama tokio vyro elgesio, skaudinama įžeidimų, mergina tikina jį mylinti ir bendrą gyvenimą su vyru matanti lengvesnį
Neturi savo kampo

Gerai, kad jaunajai motinai nuolat padeda seneliai, ji gauna Europos Sąjungos paramą maistu, neseniai į pasaulį atėjusiam mažyliui padeda Vilkaviškio vyskupijos Caritas projekto darbuotojai.

Savo kampo, o dabar ir pajamų beveik neturinčiai šeimai neteko sulaukti pagalbos iš savivaldybės. Pas tetą laikinai prisiglaudusi mergina tikėjosi gauti socialinį būstą, tačiau miestelyje laisvų būstų nėra, o jei ir atsilaisvintų koks vienas, tai šeima su mažamečiais vaikais negalėtų ten kraustytis, nes kažkas sąraše laukia ilgiau.

Tiesa, yra laisvas butas avariniams atvejams, kuriame sudarytos galimybės priglausti padegėlius ar kitokių nelaimių ištiktus žmones. Čia ir kyla klausimas, ar šeimos situacija pakankamai apverktina, kad ji galėtų laikinai gyventi tuščiame savivaldybės bute? Valstybės tarnautojos to nepasiūlė, ir mergina ketina pasinaudoti vienintele alternatyva – šešiems mėnesiams prisiglausti senelių namuose, kur turėtų savo kambarėlį.

Išgyventi būtina parama

Valstybės, nevyriausybinių organizacijų ir žmonių parama – tai būdai šiai dviejų berniukų motinai pasirūpinti savo šeima. Akivaizdu, ji visomis savybėmis atitinka pašalpų gavėjo, mokesčių mokėtojų išlaikytinio paveikslą, bet kaltų ieškoti vėlu, šeimai gyventi reikia.

Jei ji išgyvens šiuos sunkius laikus bent pusėtinai, yra viltis, kad tie du mažyliai išaugs mylinčioje aplinkoje, kur motinai nereikėtų nuolat grumtis dėl išgyvenimo tiek, kad neliktų jėgų šypsenai, apkabinimui ir geram žodžiui. Tie du berniukai gali išaugti į vaikinus, kurie mokės gerbti moterį ir šeimos vertybes, supras savo atsakomybes, ir užbaigs skurdo, smurto, alkoholizmo, asocialumo, priklausomybės nuo pašalpų ratą.

 

Lina Rumbutytė

Publikuota 2012 m. liepos 14 d. www.balsas.lt

 

Straipsniai

2015 M. VIEŠOS PASKAITOS-DISKUSIJOS „PROSTITUCIJA IŠ ARČIAU“ ŠALIES BIBLIOTEKOSE JAV ambasados iniciatyvos Lietuvoje prieš prekybą žmonėmis
  • I istorija

    Mane, trijų mėnesių kūdikį, paliko mama... užaugau vaikų globos namuose... įstojau mokytis, tačiau studijoms labai trūko pinigų... pažįstamas vaikinas pasiūlė vasarą išvažiuoti į Ispaniją padirbėti, sakė reikės skinti apelsinus, darbas nesunkus ir užsidirbsiu pinigų studijoms...kai atvažiavome, man pasakė, jog pamirščiau apelsinus - turėsiu dirbti prostitute... buvau parduota... verkiau, nesutikau... tada mane mušdavo, daužydavo, pririšdavo prie lovos ir prievartaudavo...
  • II istorija

    Gyvenau kaime su mama, jos sugyventiniu ir broliais... trylikos metų mane išprievartavo patėvis... pasakiau mamai, bet ji manimi netikėjo... man buvo labai skaudu... po trijų metų išvažiavau mokytis siuvėjos specialybės, susiradau draugę... ji pasiūlė važiuoti pailsėti į Vokietiją... apsidžiaugiau, nes niekada nebuvau užsienyje... Vokietijoje mane uždarė į kambarį ir pasakė, jog vakare ateis vyras ir turėsiu viską daryti, ko jis norės... aš verkiau ir galvojau, jog noriu mirti... ašaros nepadėjo, turėjau tapti prostitute...