Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimo centro specialistai atskleidžia, kad vis dažniau išaiškėja atvejai, kai seksualinę prievartą ir išnaudojimą patiria ne moterys, bet vyrai ir vaikai. Deja, šią delikačią temą Lietuvoje vis dar varžo tabu.
Praskleisti tylos uždangą ir sugriauti mitus apie seksualinę prievartą Klaipėdoje surengtoje viešoje paskaitoje ryžosi Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimo centro programos „Prieš seksualinę prievartą“ koordinatorė Bernadeta Dumskytė.
Kam skirtos viešos paskaitos apie seksualinę prievartą, koks jų tikslas?
Iki šiol daugiausiai dėmesio skyrėme prekybos žmonėmis problemai, tačiau pamatėme, jog daugėja seksualinės prievartos atvejų ir jaučiamas socialinės pagalbos trūkumas šioje srityje. Todėl pradėjome naują programą „Prieš seksualinę prievartą„. Surinkę informaciją parengėme viešų paskaitų ciklą, skirtą šiai problemai viešinti. Pirmoji paskaita įvyko Šiauliuose, antroji – Klaipėdoje, kita bus Nemenčinėje.
Mes teikiame įvairiapusišką pagalbą nukentėjusiesiems, tačiau švietimas ir prevencija – mums nauja veikla. Beje, tai vienas pirmųjų žingsnių Lietuvoje. Stengiamės, kad visuomenė suprastų, kad patyrusieji seksualinę prievartą negali savarankiškai atsistoti ant kojų, jiems reikalinga mūsų pagalba. Norime informuoti žmones ir paraginti kreiptis į teisėsaugą, jeigu patys patyrė seksualinę prievartą.
Seksualinė prievarta Lietuvoje iki šiol yra tabu ir yra daug mitų, ypač apie vaikų seksualinę prievartą. Mūsų tikslas – pakalbėti apie tuos mitus, panagrinėti, iš kur jie kyla, ir paneigti juos faktais. Panagrinėsime skirtingas seksualinės prievartos prieš moteris, vyrus ir vaikus aspektus. Skirtingi yra prievartautojų bruožai ir pasekmės.
Kokie yra seksualinės prievartos ir išnaudojimo problemos mastai Lietuvoje?
Didžioji problema yra tai, jog mes nežinome tikrųjų šios problemos mastų, nes nukentėjusieji dažniausiai nesikreipia į teisėsaugą ir apskritai nesikreipia pagalbos.
Kodėl?
Faktas yra tai, jog Lietuvoje daugiau kaip pusė bylų, pradėtų dėl seksualinės prievartos, yra nutraukiamos. Su Lietuvos teisės institutu pradėsime tyrimą ir bandysime aiškintis, kodėl taip yra, ieškoti spragų teisėsaugos sistemoje ir aiškintis, kokie iš tiesų yra šios problemos mastai.
Papasakokite plačiau apie Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimo centro veiklą. Kuo padedate nukentėjusiesiems? Kur dar jie gali kreiptis?
Pradėjome veiklą 2001 metais kaip „Carito“ programa „Pagalba prostitucijos ir prekybos žmonėmis aukoms“. Iš pradžių daugiausia dirbome su moterimis, tačiau vėliau ėmė kreiptis ir vyrai, vaikai. Dabar vadinamės Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centru. Esame įsikūrę Šiauliuose, tačiau visoje Lietuvoje teikiame visapusišką pagalbą visiems patyrusiems bet kokios formos išnaudojimą: tiek moterims, tiek vyrams ar vaikams. Pagalbą teikiame pagal konkrečius nukentėjusiojo poreikius. Jeigu žmogus pateko į sudėtingą situaciją dėl finansinio pažeidžiamumo – padedame surasti darbą, konsultuojame socialiniais klausimais. Organizuojame psichologinę pagalbą, tarpininkaujame teikiant teisinę pagalbą, sekame tyrimą, rašome skundus, siekiame, kad auka būtų apginta, jos teisės atstovaujamos.
Seksualinės prievartos atvejais suteikti nukentėjusiajam pagalbą nėra paprasta, nes aukos niekuo nepasitiki, nenori nieko matyti, sunkiai atsiveria. Jiems pagalba teikiama keletą mėnesių ir net keletą metų.
Nukentėjusiesiems taip pat pagalbą teikia moterų krizių centrai, „Carito“ atstovybės.
Kiek žmonių per metus kreipiasi į jūsų organizaciją?
2016 metais į mus kreipėsi 273 asmenys iš visos Lietuvos, patyrusieji vienokio ar kitokio pobūdžio išnaudojimą ir prievartą. Anksčiau pagalbos ieškodavo daugiausiai moterys, dabar yra ir vyrų, nemažas skaičius – nepilnamečių. Daugumą patyrusiųjų seksualinę prievartą sudaro moterys.
Ypač jautri tema yra vaikų seksualinė prievarta. Ar tiesa, jog daugiausiai jos atvejų nutinka artimoje aplinkoje?
Deja, taip, ir Lietuva nėra tuo išskirtinė. Tai vyksta visame pasaulyje. Labai gilus klausimas, kodėl taip nutinka, kodėl artimi žmonės – tėvai, broliai nuskriaudžia vaikus. Tai nėra normalu ir dažniausiai taip pasireiškia pačių prievartautojų patirtos traumos, ligos. Neįtikėtina, tačiau net teisiamųjų suole nusikaltusieji nepripažįsta savo kaltės dėl sugriauto vaiko gyvenimo ir nejaučia kaltės.
Ar galima išskirti socialinės rizikos grupes, kuriose gali pasireikšti seksualinė prievarta?
Visi galvojame, kad tai gali nutikti kam nors kitam, tik ne man. Deja, nuo šios nelaimės niekas nėra apsaugotas. Nėra socialinės rizikos grupės, seksualinė prievarta gali kilti net iš šalies visiškai normalioje šeimoje. Ją identifikuoti būna ypač sudėtinga, nes vaikai niekur nesikreipia pagalbos, būna įbauginti, turi didelių psichologinių problemų. Paprastai ši problema išaiškėja tada, kai vaikas nuvedamas pas psichologus dėl kitų problemų. Tada psichologai praneša mums ar Vaikų teisių tarnyboms apie tokius atvejus ar įtarimus. Jeigu pavyksta įkalbėti tėvus – tada kreipiamės į teisėsaugą, į medikus.
Jeigu vaikas, jaunuolis išnaudojamas artimoje aplinkoje, kaip galite kreiptis į tėvus dėl bendradarbiavimo?
Tokiais atvejais vaikai atskiriami nuo šeimos ir jų interesams atstovauja globos namai.
Kaip atskirą segmentą išskiriate seksualinę prievartą prieš vyrus. Kodėl?
Man asmeniškai neteko susidurti su seksualinio suaugusio vyro išnaudojimo atvejais, tačiau tokią prievartą patyrusių jaunuolių, berniukų yra nemažai ir taip pat dauguma atvejų įvyko artimoje aplinkoje.
Kokias pasekmes palieka tokios vaikystės traumos?
Išnaudojimą, seksualinę prievartą artimoje aplinkoje patyrusį asmenį lydi nuolatinis nerimas, nepasitikėjimas žmonėmis. Tai natūralu, jeigu nuskriaudė artimas – ko laukti ir tikėtis iš svetimo? Berniukai jaunuoliai išgyvena ne tik traumą, bet ir kaltę, nevyriškumo kompleksą, patyčias.
Auka gali keistai elgtis, šalintis žmonių, painiotis duodama parodymus. Taip yra todėl, kad nukentėjusiajam yra daug sunkiau nei gali pasirodyti iš šalies. Pasekmės dažniausiai būna ilgalaikės. Baisu ir tai, jog visuomenė dažnai linkusi kaltinti auką, neva ji pati flirtavo, buvo provokuojamai apsirengusi ir panašiai. Tokie kaltinimai dar labiau apsunkina aukos dalią ir gyvenimą su šia skaudžia patirtimi.
Problema, kad visuomenė primeta nuostatą, kas yra tikras ar netikras vyras. Todėl nukentėjęs asmuo nesikreipia pagalbos, nes tai pažeidžia jo, kaip tikro vyro, įvaizdį.
„Klaipėdoje išnaudojami vyrai“
Žavinta ŠIRVYDAITĖ, socialinė darbuotoja Klaipėdos regione