Sekso vergių pečius slegia ir baudos("Sekundė.lt" 2015-12-02)


 

Nors Lietuvoje verstis prostitucija ir naudotis prostitučių paslaugomis draudžia įstatymas, prostitucijos mastai nė kiek nemažėja. Visuomenės nuomonė apie parsiduodančias moteris yra labai prasta. Retas bando jas pateisinti ar užjausti. Mitai apie lengvai uždirbamus didelius pinigus bei lengvabūdišką pačių pasirinkimą greitai išsisklaido, kai pasidomima tų moterų gyvenimu, susipažįstama su nepavydėtina daugelio jų dalia.

 

Nevyriausybinės organizacijos, padedančios prostitucijos ir prekybos žmonėmis aukoms, jau seniai skambina pavojaus varpais, bandydamos atkreipti visuomenės bei valdžios dėmesį ir rasti išeitį.

Šį kartą apie prostitutes prabilta Seime. Parlamentarės Marija Aušrinė Pavilionienė, Giedrė Purvaneckienė ir Vincė Vaidevutė Margevičienė įregistravo Administracinių nusižengimų kodekso straipsnio pakeitimo projektą, kuriuo numatoma naikinti administracines baudas už vertimąsi prostitucija.

Dabar vertimasis prostitucija užtraukia baudą nuo 86 iki 144 eurų. Tokie pat veiksmai, padaryti asmens, jau bausto už tai, – nuo 144 iki 289 eurų arba administraciniu areštu iki trisdešimties parų.

 

Klientai nuo baudų išsisuka

 

Duomenų, kiek Lietuvos moterų dirba prostitutėmis, nėra. Nežinoma ir kiek jų prievarta ar savo valia išvežtos tokio darbo dirbti į užsienį. Tik numanomas galėtų būti ir prostitučių klientų skaičius.

Bene vieninteliai duomenys, galintys suteikti šiek tiek informacijos – baudų, skiriamų už vertimąsi prostituciją, statistika. Ji byloja, kad kasmet šalyje už vertimąsi prostitucija nubaudžiama po kelis šimtus moterų ir … po keliolika vyrų.

Praėjusiais metais už prostitucijos paslaugų teikimą buvo nubaustos 299 moterys. O už naudojimąsi tomis paslaugomis buvo nubausti tik 22 vyrai.

Ankstesniais metais situacija irgi buvo panaši: bausta 250 prostitučių ir 20 jų klientų, 346 prostitutės ir 11 klientų, 415 prostitučių ir 17 klientų. Neproporcingai mažai baudų skiriama seksualinių paslaugų pirkėjams.

Pataisos iniciatorės teigia, kad baudos tik didina prostitucija besiverčiančių asmenų pažeidžiamumą.

Pasak G. Purvaneckienės, šioms moterims tiesiog užkertamas kelias kreiptis į policiją tapus smurto, seksualinės prievartos aukomis – juk sužinoję, kuo jos dirba, gali nubausti. Jeigu prostitutė norėtų pasiskųsti, kad ją išprievartavo, kažin ar sulauktų paramos, veikiausiai – pašaipų.

 

Bausti tik klientus

 

Pasiūlymui pritarianti Lietuvos „Carito“ Pagalbos prostitucijos ir prekybos žmonėmis aukoms projekto vadovė Kristina Mišinienė atkreipia dėmesį, kad daugelis besiverčiančiųjų prostitucija yra tiesiog nepajėgios sumokėti baudų.

Pavyzdžiui, 2011 metais bendra skirtų baudų suma buvo 172 000 litų, iš jų sumokėta – 11 000 litų, arba tik 6 procentai. Besikaupiančios skolos apsunkina galimybę keisti gyvenimo būdą, ieškoti legalaus darbo, juk gaunamą atlyginimą tektų skirti susikaupusioms baudoms mokėti.

Beveik prieš metus Seimas yra priėmęs rezoliuciją, raginančią naikinti administracines baudas už vertimąsi prostitucija, ir palikti baudas už seksualinių paslaugų pirkimą. Toks siūlomas įstatymo projekte prostitucijos reguliavimo modelis galioja Švedijoje, Norvegijoje ir Islandijoje.

Tačiau tai įgyvendinti nėra lengva. Švedijoje buvo kilęs milžiniškas pasipriešinimas, sudarytos kliūtys. Bet, sistemingai dirbant, rezultatas buvo akivaizdus.

„Yra draudžiamas sandoris, jame dalyvauja ir pardavėjas, ir pirkėjas, tad baudžiami turi būti abu. O iš tiesų baudžiamos tik prostitutės ir suteneriai“, – „Sekundei“ teigė K. Mišinienė.

Iš arti matanti į sudėtingas situacijas patenkančių moterų bejėgiškumą, projekto vadovė įsitikinusi, kad baudos prostitutes nugrūda dar giliau į pogrindį. Nelaimingos, smurtą, skurdą, patyčias, visuomenės atskirtį patiriančios moterys dar priverstos bijotis ir baudų. O jų klientai nepatiria jokio nepatogumų ir persekiojimų.

K. Mišinienė sako, kad kai Seime bus svarstomas šis pasiūlymas, visi prostitucijos ir prekybos žmonėmis aukoms pagalbą teikiantys žmonės laikys suspaudę kumščius už sėkmę.

„Baudų panaikinimas atvertų šioms moterims didesnę galimybę grįžti į normalų gyvenimą“, – teigia K. Mišinienė ir pabrėžia: siūlant naikinti baudas, jokiu būdu nekalbama apie prostitucijos legalizavimą. Tokio pasiūlymo teikti net neketinama.

 

Ne laikas moralizuoti

 

Prostitucijos ir prekybos žmonėms aukoms padedančios organizacijos „Demetra“ vadovė Svetlana Kulšis tikina, kad jau seniai buvo laikas naikinti baudas niekam blogo nedarančioms, nevagiančioms, neplėšikaujančioms moterims. Bausti ne klientus, o šias moteris – diskriminacija.

„Jau ne laikas moralizuoti, būtina imtis veiksmingų priemonių ir stabdyti prostitucijos plitimą. Panaikinti baudas prostitutėms ir griežčiau persekioti jų klientus būtų pirmieji žingsniai“, – mano S. Kulšis.

„Demetros“ pagalbos prašė ne viena kitaip negalinti ir nemokanti gyventi moteris, dėl skurdo, smurto ar kitų socialinių priežasčių patekusi į prostitucijos liūną. Vienai iš jų baudos buvo skirtos net kelis kartus, moteris nesumokėjo, tad kreiptasi į antstolį, ir skola padidėjo – dabar ji didesnė kaip penki tūkstančiai eurų.

„Šiuolaikinė prostitucija – tai didelio masto socialinė problema, susijusi ir su šešėline ekonomika, organizuotu nusikalstamumu, žmogaus teisių pažeidimu, narkotikų vartojimu ir ŽIV bei kitų ligų plitimu“, – „Sekundei“ tvirtino S. Kulšis.

„Caritą“ taip pat pasiekia į beviltiškas situacijas patekusių, nebežinančių nei kur eiti, nei į ką kreiptis moterų skundai. K. Mišinienė sako, kad skaudžių istorijų jai tenka išklausyti ne vieną.

Prieš gerą dešimtmetį mažame rajono miestelyje baigusi vidurinę mokyklą, skurstančioje šeimoje augusi mergina pradėjo studijuoti sostinėje. Tėvams menkai padedant vos prasimaitindavo, mokslai nesisekė, galop visai juos metė. Kurį laiką dirbo už menką atlyginimą, bet ir tą darbą prarado. Slėgė neapgalvotai pasiimtas kreditas, atgal kelio į namus nebebuvo, o ir nesinorėjo ten grįžti.

„Į tokią situaciją patekusiai merginai nėra jokios pagalbos, jeigu neturi artimo peties, į kurį galėtų atsiremti. Pagalbos priemonės, orientuotos į tam tikras socialines grupes, pavyzdžiui, narkomanus. O gyvenimo kelyje pasiklydusiai, išeities nerandančiai merginai sutenerio glėbys išsigelbėjimas – mitais apie greitą ir lengvą uždarbį, apie turtingas, elitines prostitutes suviliota ji ir užkibo ant kabliuko. Patekus į sutenerių tinklus iš jų išsivaduoti ne taip paprasta“, – kalbėjo K. Mišinienė.

 

Pavojus vis jaunesnėms

 

Lietuvos „Carito“ Pagalbos prostitucijos ir prekybos žmonėmis aukų paramos projekto Panevėžio skyriaus darbuotoja Živilė Liekienė teigia, kad nukentėjusiųjų amžius vis jaunėja. Dabar prostitucijos, prekybos žmonėmis aukomis tampa 12–14 metų mergaitės, apgaule, gražiais pažadais, daiktais įviliojamos į prostitucijos tinklą.

Sąvadautojams nebūtina jų išvežti iš Lietuvos, jos pardavinėjamos ir čia, o pirkėjų visada atsiranda.

Gerai, jeigu kas ištiesia pagalbos ranką pačioje paslydimo pradžioje, tačiau, kaip sako socialinė darbuotoja, į „Caritą“ moterys patenka jau turinčios daug problemų: pašlijusios sveikatos, priklausomybės nuo narkotikų ar alkoholio, skolų, baimės, psichologinių bėdų.

Kaltę dėl to visuomenė verčia ant nukentėjusiųjų pečių, „Kodėl anksčiau nepabėgo, nesiskundė? Pati prisiprašė“, – taip reaguojama į prostitučių skundus.

Tačiau prigrasintos, kaustomos baimės, slegiamos įvairių bėdų moterys dažniausiai plaukia pasroviui.

Patekusiosios „Carito“ globon gauna psichologinę, teisinę pagalbą, jeigu reikia, pasiūlomas saugus būstas ir kita.

 

Be paklausos nebus pasiūlos

 

Šiuolaikinėms prostitutėms nebereikia vaikščioti gatvėmis ir gaudyti klientų – didelė dalis šio veiklos persikėlė į internetinę erdvę. Joje teikiami pasiūlymai, skelbiami telefono numeriai, nuotraukos ir kt.

Į prostitucijos tinklus patenkama ne tik iš skurdžiai gyvenančių, girtaujančių šeimų. Ne tuo keliu pasuka ir pasiturinčiai gyvenančių, aukštus postus užimančių tėvų atžalos.

Viena iš pasirašiusiųjų iniciatyvą – Seimo narė, socialinių mokslų daktarė G. Purvanckienė – mano kad ne baudos prostitutėms gali padėti kovoti su tuo skaudžiu socialiniu reiškiniu.

„Prostitutės – nuolat smurtą patiriančios, žeminamos, daiktais paverstos moterys ir jas bausti, vadinasi, dar pasunkinti jų naštą. Pirmiausia reikėtų mažinti paklausą, tada mažės ir pasiūla“, – mano Seimo narė.

Vis dėlto G. Purvanckienė abejoja, ar siūlymui nebausti prostitučių Seime bus pritarta. Yra įvairių nuomonių ir ne visuomet pavyksta iš karto priimti net labai svarbų sprendimą. Tačiau, pasak parlamentarės, nieko nedaryti irgi jau nebegalima.

 

Dabartinis Lietuvoje galiojantis prostitucijos reguliavimas yra paveldėtas iš sovietinės sistemos.

Be Lietuvos, tik trys Europos Sąjungos šalys – Kroatija, Malta ir Slovėnija – baudžia seksualines paslaugas teikiančius asmenis.

Kitose Europos Sąjungos šalyse tokie asmenys nėra baudžiami.

 

Vitalija Jalianiauskienė

Publikuo 2015m. Gruodžio 2 d.http://www.sekunde.lt

 

Straipsniai

2015 M. VIEŠOS PASKAITOS-DISKUSIJOS „PROSTITUCIJA IŠ ARČIAU“ ŠALIES BIBLIOTEKOSE JAV ambasados iniciatyvos Lietuvoje prieš prekybą žmonėmis
  • I istorija

    Mane, trijų mėnesių kūdikį, paliko mama... užaugau vaikų globos namuose... įstojau mokytis, tačiau studijoms labai trūko pinigų... pažįstamas vaikinas pasiūlė vasarą išvažiuoti į Ispaniją padirbėti, sakė reikės skinti apelsinus, darbas nesunkus ir užsidirbsiu pinigų studijoms...kai atvažiavome, man pasakė, jog pamirščiau apelsinus - turėsiu dirbti prostitute... buvau parduota... verkiau, nesutikau... tada mane mušdavo, daužydavo, pririšdavo prie lovos ir prievartaudavo...
  • II istorija

    Gyvenau kaime su mama, jos sugyventiniu ir broliais... trylikos metų mane išprievartavo patėvis... pasakiau mamai, bet ji manimi netikėjo... man buvo labai skaudu... po trijų metų išvažiavau mokytis siuvėjos specialybės, susiradau draugę... ji pasiūlė važiuoti pailsėti į Vokietiją... apsidžiaugiau, nes niekada nebuvau užsienyje... Vokietijoje mane uždarė į kambarį ir pasakė, jog vakare ateis vyras ir turėsiu viską daryti, ko jis norės... aš verkiau ir galvojau, jog noriu mirti... ašaros nepadėjo, turėjau tapti prostitute...