Sekso vergija pripažįstama tik už Lietuvos sienų ("respublika.lt", 2011-12-14)

Iš Lietuvos kasmet išvežamos per 1200 moterų ir merginų tampa prekybos žmonėmis aukomis. Už tokius nusikaltimus per metus nuteisiama vos keliolika asmenų, mat prekybą žmonėmis mato tik policija ir prokurorai, o teismai šiose bylose teįžvelgia paprastą prostituciją.

Skaičiai smarkiai skiriasi

Lietuvos „Caritas“ kasmet suteikia pagalbą maždaug 100 prekybos žmonėmis aukų.

Vilniaus apygardos prokuratūroje pernai užregistruota tik 15 pranešimų apie galimą prekybą žmonėmis, pradėti 7 tyrimai, 3 iš jų dėl vaikų pardavimo. 7 bylos pasiekė teismą, jose - 20 įtariamųjų ir 22 nukentėję asmenys.

2009 m. pradėta 12 ikiteisminių tyrimų, 2 iš jų dėl vaikų pardavimo. Teismuose išnagrinėtos 6 bylos, kuriose buvo 20 nukentėjusiųjų. Iš 14 įtariamųjų 12 nuteisti laisvės atėmimo bausmėmis, 2 realios bausmės išvengė.

ES normos švelnios nusikaltėliams

Pasak Vilniaus apygardos prokuratūros labai sunkių nusikaltimų ikiteisminio tyrimo organizavimo skyriaus prokuroro Vladimiro Sergejevo, galiojant ankstesniam Baudžiamojo kodekso straipsniui dėl prekybos žmonėmis buvo atliekama gerokai daugiau tyrimų, daugiau asmenų patraukiama baudžiamojon atsakomybėn.

„Senoji kodekso norma neatitiko ES ministrų tarybos reikalavimų, buvo labiau diskriminacinė, bet, mano galva, ji buvo teisingesnė, - mano prokuroras. - Dabar, kai Lietuvoje merginos iš Baltarusijos įtraukiamos į prostituciją, taikomas vienas straipsnis, pagal kurį numatomas iki 2 ar 3 metų laisvės atėmimas, o prekyba žmonėmis, kai gresia iki 10 metų nelaisvės, kvalifikuojama, kai merginos vežamos kažkur į užsienį“.

Be to, pasak V.Sergejevo, kai nusikaltėliai sulaikomi tik ruošdamiesi išvežti, t.y. esant pasikėsinimo stadijai, teismai realios laisvės atėmimo bausmės paprastai neskiria, ypač jei prekiautojas pagaunamas pirmą kartą ar labai gailisi.

Lietuvos kriminalinės policijos biuro Prekybos žmonėmis tyrimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo Tomo Puškoriaus teigimu, prekybos žmonėmis bylų tyrimą apsunkina tai, kad įrodymų paprastai reikia ieškoti užsienyje.

„Mes veikiame pagal teisinės pagalbos prašymo principus, ir ne visos valstybės supranta, kad prašomus veiksmus reikia atlikti kuo greičiau, dažnai atliekamas tik formalus tyrimas“, - apgailestavo tyrėjas, remdamasis vienu naujausių bendradarbiavimo su Olandijos pareigūnais pavyzdžių. Šioje šalyje prostitucija legali.

Auka - tarp girnų

Lietuvos „Carito“ projekto „Pagalba prostitucijos ir prekybos žmonėmis aukoms“ koordinatorė Kristina Mišinienė atskleidė, kad nukentėjusios moterys labai dažnai vengia skųsti savo skriaudėjus teisėsaugai.

„Auka stoja prieš nusikaltėlius su jų brangiai mokamais advokatais visiškai viena, nes neturi už ką samdytis advokato, o valstybės paskirtasis dažniausiai tik atsėdi savo laiką. Aukos parodymais tokiose bylose paremtas visas procesas, ji patiria didžiulį spaudimą, bijo dėl savo ir artimųjų gyvybės ar sveikatos, o ikiteisminiai tyrimai užtrunka ir metus, ir daugiau“, - apgailestauja K.Mišinienė.

Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras Ramutis Jancevičius taip pat sutinka, kad Baudžiamojo proceso kodeksas šiuo atveju sukurtas ne aukai apginti, o įtariamojo ar kaltinamojo teisėms užtikrinti, kad jos nebūtų pažeidžiamos.

„Kitas gal sakys, kad kodeksas idealus, bet, mano galva, taip nėra. Menu laikus, kai bardavome prokurorus ir policijos pareigūnus, jei byla užtrukdavo 6-8 mėnesius, o dabar metus užtrukęs ikiteisminis tyrimas - tik kito proceso preliudija. Nes advokatai kiekvieną prokuroro veiksmą gali apskųsti 3 kartus, kai kuriuos veiksmus - net po 4 kartus, o kiekvienas apskundimas užvilkina procesą, ir taip galima tempti mėnesių mėnesius“, - pripažįsta R.Jancevičius.

Susirūpino ir ministerija

Vidaus reikalų ministerija (VRM) tik šią vasarą pagaliau rimtai susirūpino prekyba žmonėmis. Vyriausybei perduotos svarstyti teisės aktų pataisos, kuriose numatyta baudžiamoji atsakomybė už pačias įvairiausias išnaudojimo formas.

Pasak VRM Viešojo saugumo politikos departamento Visuomenės saugumo ir viešosios tvarkos užtikrinimo skyriaus patarėjos Redos Sirgedienės, kad nukentėjusieji nuo prekybos žmonėmis nevengtų kreiptis į teisėsaugą, siūloma spręsti jų nebaudžiamumo klausimą, jei jie prekeivių buvo verčiami daryti nusikaltimus.

„Nebaudžiamumo nuostata numatyta ir tiems, kurie naudojosi parduoto žmogaus paslaugomis arba darbu, bet pranešė apie tai teisėsaugai ir bendradarbiavo išaiškinat nusikaltimą. Atsakomybėn sunkinančiomis aplinkybėmis turi būti traukiamas asmuo, kuris nusikaltime dalyvavo naudodamasis savo valstybės tarnybos ar viešojo administravimo funkcijomis“, - vardijo R.Sirgedienė.

Taip pat VRM atstovė žadėjo svarstyti, kaip prekybos žmonėmis aukoms suteikti kvalifikuotą nemokamą advokato pagalbą teisme.



Alia Zinkuvienė

Publikuota 2011 m. gruodžio 14 val.

Straipsniai

2015 M. VIEŠOS PASKAITOS-DISKUSIJOS „PROSTITUCIJA IŠ ARČIAU“ ŠALIES BIBLIOTEKOSE JAV ambasados iniciatyvos Lietuvoje prieš prekybą žmonėmis
  • I istorija

    Mane, trijų mėnesių kūdikį, paliko mama... užaugau vaikų globos namuose... įstojau mokytis, tačiau studijoms labai trūko pinigų... pažįstamas vaikinas pasiūlė vasarą išvažiuoti į Ispaniją padirbėti, sakė reikės skinti apelsinus, darbas nesunkus ir užsidirbsiu pinigų studijoms...kai atvažiavome, man pasakė, jog pamirščiau apelsinus - turėsiu dirbti prostitute... buvau parduota... verkiau, nesutikau... tada mane mušdavo, daužydavo, pririšdavo prie lovos ir prievartaudavo...
  • II istorija

    Gyvenau kaime su mama, jos sugyventiniu ir broliais... trylikos metų mane išprievartavo patėvis... pasakiau mamai, bet ji manimi netikėjo... man buvo labai skaudu... po trijų metų išvažiavau mokytis siuvėjos specialybės, susiradau draugę... ji pasiūlė važiuoti pailsėti į Vokietiją... apsidžiaugiau, nes niekada nebuvau užsienyje... Vokietijoje mane uždarė į kambarį ir pasakė, jog vakare ateis vyras ir turėsiu viską daryti, ko jis norės... aš verkiau ir galvojau, jog noriu mirti... ašaros nepadėjo, turėjau tapti prostitute...