Sekso industrija sugriūtų, jei nebeliktų pirkėjų ("bernardinai.lt", 2017-11-24)

Lietuvoje baudžiama už seksualinius santykius su nepilnamečiais, tačiau oficialios nepilnamečių prostitucijos statistikos beveik neturime. Kartkartėmis viešąją erdvę sudrebina skandalai, susiję su globos namų vaikais, nukentėjusiais nuo šio verslo, tačiau, ekspertų vertinimu, tai tėra tik ledkalnio viršūnė.

„Kodėl globos namų atsakingi asmenys, vaiko teisių apsauga besirūpinančios tarnybos nekalba apie nukentėjusius vaikus? Jie prabyla, kai jau nebėra kur dingti – kai faktus atskleidžia žiniasklaida ar nevyriausybinės organizacijos“, – teigia Kristina Mišinienė, Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro vadovė, nuolat susidurianti su seksualiai išnaudojamais vaikais, augančiais tiek globos įstaigose, tiek namuose.

Atlikus sociologinius tyrimus šeimose, kuriose gyveno išaiškinti užsiimantys prostitucija nepilnamečiai, pastebėta, kad tėvai ir vaikai tarpusavyje mažai bendravo, prieš vaikus buvo naudojamas psichologinis, fizinis smurtas, dauguma tėvų neprižiūrėjo savo vaikų arba perdėtai juos kontroliavo, dėl to dažnai kildavo tarpusavio konfliktų. Daugelis tokių šeimų turėjo materialinių sunkumų, vienas iš šeimos narių buvo teistas ar netgi sėdėjo kalėjime. Dažnai tokių vaikų tėvai buvo išvykę, juos augino seneliai ar giminės.

Mokslininkai, apklausę pedofilijos aukas, yra atskleidę, kad vaikystėje patirta seksualinė trauma neišgydoma – jos pasekmės lieka visam gyvenimui. Mergaitės, kartais iš lengvabūdiškumo, o dažniausiai psichologinės prievartos būdu įtrauktos į prostitucijos tinklą, išgyvena didelį stresą, nesaugumą, joms sunku kurti psichologiškai sveikus santykius. Dažnai tokios merginos – dar beveik vaikai – bando žudytis, pjaustosi rankas, įpranta į alkoholį ir narkotikus, pakliūva į psichiatrines ligonines. Vėliau jos tampa prostitutėmis, prekybos žmonėmis aukomis.

Priežasčių, dėl kurių mergaitės įsitraukia arba yra įtraukiamos į prostituciją, yra įvairių: tai ir smalsumas, ir noras turėti savo pinigų, gyventi suaugusiojo žmogaus gyvenimą. Tačiau būna šantažo ir prievartos elementų, ką atskleidė neseniai išaiškintas klestėjęs sąvadavimas ir prostitucija Švėkšnos specialiajame ugdymo centre, kuriame gyvena ir mokosi nepilnametės, turinčios elgesio ir emocijų sutrikimų.

Grasinimais, šantažu ir prievarta kelios vyresnės mergaitės į prostituciją įtraukė jaunesnes 14–16 metų mergaites. Jos sutardavo, kur turėtų atvykti „klientai“, ir nusiųsdavo ten savo drauges. Įdomiausia tai, kad vyriškiai, pirkdavę nepilnamečių paslaugas, puikiai matė, jog tos mergaitės yra labai jaunos, tačiau nemanė, kad daro joms kokią nors žalą.

Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centras (KOPŽI) neseniai atliko socialinį eksperimentą, sugriovusį mitą, kad seksualines paslaugas perka tik žemo socialinio sluoksnio vyrai. Anot eksperimentą inicijavusio centro atstovų, prostitucijos industrija klesti ir niekaip nesibaigia tik dėl to, kad yra pirkėjų. Gavę prostitučių klientų telefonų numerius, eksperimento organizatoriai skambino jiems, prašydami atsiųsti savo šeimų nuotraukas neva gražiausios šeimos nuotraukos konkursui. Atsiliepdavę vyrai nuoširdžiai džiaugėsi suteikta galimybe dalyvauti tokiame konkurse, o vienas atsiliepusiųjų pasisakė esąs Dievo tarnas, tad nelabai jam ir tinkąs toks eksperimentas...

Kažkas yra pasakęs: „Įsivaizduok, jei pasaulyje nebeliktų sekso pirkėjų, visa ši industrija sugriūtų tą pačią akimirką.“ Šios industrijos, kurios pavadinimas yra kilęs iš lotyniško žodžio „prostitutio“ (liet. išniekinimas, garbės nuplėšimas), generuojamos pajamos pasaulyje yra trečioje vietoje – po ginklų ir narkotikų prekybos.

Policijos atstovai, nuolat susiduriantys su prostitutėmis, laikosi nuomonės, kad prostitučių paslaugomis dažniausiai naudojasi nuotykių, įvairovės ieškotojai, tačiau Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro darbuotojai išskiria dar vieną sekso paslaugų pirkėjų rūšį – žmones, norinčius už pinigus nusipirkti kito žmogaus kūną ir daryti su juo, ką nori. Nedrįsdami prašyti savo teisėtų sutuoktinių ar draugių patenkinti jų „fantazijas“, jie iškrypėliškai santykiauja ir su nepilnametėmis, tinkančiomis jiems į dukras. Pasiteiravus, ar patiktų, jei prostitucija verstųsi žmona ar dukra, jie, be abejo, atsakytų, kad ne. Savas kailis visada arčiau kūno.

Psichologė Gražina Sapiegienė, paprašyta apibūdinti žmogų, perkantį nepilnametės mergaitės lytines paslaugas, teigia: „Tai yra nelaimingas žmogus. Jo – kaip ir žmogaus, darančio nusikaltimus – gyvenime, o dažniausiai vaikystėje, yra kažkas įvykę. Tai gali būti įvykis arba santykis su vienu iš tėvų ar kitu asmeniu, su vaikais mokykloje ar pan. Kažkas paspaudžia tą mygtuką – veiksmas, frazė, pašaipa, įžeidžiantis komentaras (nepajėgus ir pan.), gali būti, kad vaikas buvo liečiamas, aptarinėjamas, menkinamas… Psichologijoje yra terminas – projekcija. Tie vyrai vaikystėje gali būti patyrę pažeminimą, jautęsi menkaverčiai, neturėję sąlygų pasipriešinti. Toks berniukas užauga su vidiniu skauduliu.

Jau būdamas suaugęs viduje jis jaučiasi kaip mažas berniukas, lyg ir keršijantis savo skriaudėjui. Susiformuoja iškreiptas požiūris. Tokio žmogaus gyvenimas dvilypis: jis save suvokia kaip vyrą, bet viduje gyvena mažas vaikas, negalėjęs išreikšti negatyvių emocijų. Neišreikšta energija niekur nedingsta. Tokiam vyrui padėti gali tik psichologinis konsultavimas, bet vyrai nelengvai prisipažįsta, jie gūžiasi, ieško suprantamų būdų, kaip sau palengvinti tą kančią. Tai lyg alkoholizmas...“

     *               *           *

Įvardijus, kad prostitucija yra blogis, reikia su juo kovoti. Pasak Lietuvoje neseniai viešėjusio nevyriausybinės organizacijos CAP International aljanso vykdomojo direktoriaus Gregoir‘o Thery, prostitucijos mastus gali sumažinti tik įstatymo pataisos, pagal kurias sekso paslaugų pirkimas būtų įvardintas kaip kriminalinis nusikaltimas. Prancūzijoje prostitutės klientą galima sulaikyti nelaukiant, kol įvyks lytinis aktas ir bus perduodami pinigai. Užtenka susitarimo veiksmo.

Tą patį jis siūlo įteisinti ir Lietuvoje, kurioje veikia įstatymas, bet nėra jo įgyvendinimo mechanizmo. Kai Prancūzijoje įsigaliojo naujas įstatymas, kriminalizavęs sekso paslaugų pirkimą, per metus buvo nubausta 1200 prostitučių klientų. 9 iš 10-ies vyrų pripažįsta, jog norėjo pirkti seksą, kadangi tuomet jiems reikia tik sumokėti baudą ir išklausyti paskaitų kursą sekso paslaugų pirkėjų mokykloje. Neprisipažinus pradedamas tyrimas, ateina laiškai, kviečiantys į posėdį, kviečiama policija su įkalčiais. Tyrimas yra viešas, jį gali stebėti kiekvienas, o tokio nepageidautino dėmesio niekas nepageidauja.

Autorius Rasa Baškienė

Publikuota: 2017,m. lapkričio 24d. http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2017-11-24-sekso-industrija-sugriutu-jei-nebeliktu-pirkeju/166397 

Straipsniai

2015 M. VIEŠOS PASKAITOS-DISKUSIJOS „PROSTITUCIJA IŠ ARČIAU“ ŠALIES BIBLIOTEKOSE JAV ambasados iniciatyvos Lietuvoje prieš prekybą žmonėmis
  • I istorija

    Mane, trijų mėnesių kūdikį, paliko mama... užaugau vaikų globos namuose... įstojau mokytis, tačiau studijoms labai trūko pinigų... pažįstamas vaikinas pasiūlė vasarą išvažiuoti į Ispaniją padirbėti, sakė reikės skinti apelsinus, darbas nesunkus ir užsidirbsiu pinigų studijoms...kai atvažiavome, man pasakė, jog pamirščiau apelsinus - turėsiu dirbti prostitute... buvau parduota... verkiau, nesutikau... tada mane mušdavo, daužydavo, pririšdavo prie lovos ir prievartaudavo...
  • II istorija

    Gyvenau kaime su mama, jos sugyventiniu ir broliais... trylikos metų mane išprievartavo patėvis... pasakiau mamai, bet ji manimi netikėjo... man buvo labai skaudu... po trijų metų išvažiavau mokytis siuvėjos specialybės, susiradau draugę... ji pasiūlė važiuoti pailsėti į Vokietiją... apsidžiaugiau, nes niekada nebuvau užsienyje... Vokietijoje mane uždarė į kambarį ir pasakė, jog vakare ateis vyras ir turėsiu viską daryti, ko jis norės... aš verkiau ir galvojau, jog noriu mirti... ašaros nepadėjo, turėjau tapti prostitute...