Santuokinė vergija, arba kaip parduoti nuotaką ( "valstietis.tv3.lt", 2017-01-18)

Padidėję migracijos srautai Europos Sąjungoje (ES) kelia didelį galvos skausmą ne tik valstybių, ES narių, vadovams bei politikams, bet ir teisėsaugai. Tarsi maras ėmė plisti dar viena iš prekybos žmonėmis rūšių – fiktyvios santuokos ir fiktyvios-prievartinės santuokos.

Pirmoji kregždė“

Ilgą laiką Lietuvos baudžiamojo kodekso (BK) 147 straipsnyje „Prekyba žmonėmis“ minėta nusikalstama veika – fiktyvios, išnaudojančios santuokos – nebuvo akcentuota. Tačiau ėmus daugėti šių nusikaltimų pernai gegužę BK buvo papildytas įrašant, kad prekyba žmonėmis laikoma ir prievartinė fiktyvi santuoka. Už tokį nusikaltimą baudžiama nuo 2 iki 10 metų.

Apie fiktyvią prievartinę santuoką buvo prabilta dar 2014 metais. Tuomet į verbuotojų pinkles įkliuvusi mergina iš vieno Aukštaitijos miestelio, pabėgusi nuo savo kankintojų, išdrįso apie tai viešai prabilti.

„Patikli studentė buvo atviliota į Didžiąją Britaniją ir, kol atsiras „sutuoktinis“, jai buvo pasiūlytas darbas fabrike, – prieš porą metų „Akistatai“ pasakojo tuometinė „Carito“ Panevėžio skyriaus projekto „Pagalba prostitucijos ir prekybos žmonėmis aukoms“ socialinė darbuotoja Jolita Zaborskienė. – Tie, kurie merginą prikalbino fiktyviai santuokai, žadėjo aukso kalnus. Girdi, gausi didelę pinigų sumą, tau nieko nereikės daryti, tik susituokti su pakistaniečiu. Būsi viskuo aprūpinta, galėsi įsigyti gražių drabužių, pasiųsti namiškiams skanėstų. O vėliau išsiskirsi ir gausi krūvą pinigų – nebereiks vargti. Tačiau tai tebuvo tik akių dūmimas. Iš merginos buvo atimti dokumentai, ji buvo uždaryta, kelių vyrų išžaginta, iš jos išsityčiota. Tačiau ji sugebėjo pabėgti ir grįžo į Lietuvą. Nukentėjusiajai reikėjo labai daug pastangų ir laiko, kol išdrįso papasakoti, kas ten įvyko. O patirtų patyčių, paniekinimo jokie vaistai, medikai ar psichologai nepadės užmiršti…“

ES šalių problema

Šiandien visuomeninės organizacijos, kurios gelbsti prekybos žmonėmis aukas, jau muša nerimo būgnus – dingsta jaunos merginos: jos parduodamos, suviliojamos fiktyviai santuokai, o vėliau išnaudojamos, žeminamos, žaginamos.

Pirmieji dėl minėtų nusikaltimų sujudo mūsų kaimynai latviai. Ėmus masiškai dingti merginoms, Latvijos pareigūnai vis dažniau išsiaiškindavo, kad neretai šios apgaule buvo išvežtos į užsienio valstybę, prievarta ištekintos už trečiųjų šalių piliečių. Gavę Europos Komisijos finansavimą latviai su kitomis valstybėmis partnerėmis porą metų dirbo prie HESTIA projekto „Prekybos žmonėmis ir fiktyvių santuokų prevencija: daugiadisciplinis sprendimas“, siekdami išanalizuoti situaciją, pagrįsti šią analizę faktais ir skaičiais. Projekto dalyviai, atlikę tyrimus, parengė universalią ekspertų ir praktikų mokymo metodiką, kad šie galėtų veiksmingai kovoti su šia išnaudojimo forma.

Pasak Vytauto Didžiojo universiteto Demografinių tyrimų centro sociologo, dr. Karolio Žibo, aktyviai dalyvaujančio HESTIA projekto įgyvendinime, fiktyvi santuoka – latentinis nusikaltimas, apimantis visą kompleksą nusikalstamų veikų: smurtą šeimoje, priverstinį darbą, vaikų gimdymą, seksualinį išnaudojimą. „Šiuos nusikaltimus sunku išaiškinti, nes jie dažniausiai suvokiami kaip migracijos įstatymų pažeidimas siekiant konkrečių tikslų: leidimo gyventi vienoje iš ES valstybių, naudotis laisvu judėjimu Šengeno erdvėje, – sakė dr. K. Žibas, projekto tyrimus apibendrinęs neseniai išleistoje knygoje „Fiktyvios išnaudojančios santuokos ir prekybos žmonėmis situacija Lietuvoje“. – Priešingai fiktyvioms santuokoms, fiktyvios išnaudojančios santuokos, kaip viena iš prekybos žmonėmis formų, yra nusikaltimas prieš žmogų ir ikiteisminio proceso inicijavimas bei įrodymų surinkimas – daug sudėtingesnis“.

Beje, minėtame projekte be latvių dalyvauja ir „Lietuvos Caritas“, Airijos, Slovakijos, Suomijos migracijos, nusikaltimų prevencijos, įvairios visuomeninės institucijos bei vidaus reikalų ministerijos. Projekto koordinatorius – Latvijos vidaus reikalų ministerija. „Šio projekto tikslas sukurti bendrą naujos, besiplečiančios prekybos žmonėmis formos supratimą – nuo fiktyvios santuokos iki tikslaus fiktyvios išnaudojančios santuokos, kaip prekybos žmonėmis formos, apibrėžimo, – aiškino dr. K. Žibas. – Ši forma tampa grėsminga Europos Sąjungos valstybėse, taigi, reikėjo inicijuoti prevencijos ir kovos veiksmus prieš ją. “

Norėjo legalizuotis

Pasak pareigūnų, pernai pradėti 3 ikiteisminiai tyrimai dėl fiktyvių priverstinių santuokų. Viena nukentėjusioji, pavadinkime ją Aukse, pareigūnams pasakojo: „Tuo metu labai skurdžiai gyvenome. Nežinojau, ko griebtis, darbo nebuvo. O čia viena pažįstama grįžo iš Anglijos ir pasiūlė važiuoti kartu su ja. Girdi, padėsianti surasti darbą. Susigundžiau, nes ji tikino, kad galima užsidirbti, o ir angliškai šiek tiek mokėjau, tad maniau, kad neprapulsiu, – prisiminė mergina. – Kelias dienas gyvenau tos draugės bute – ji neva ieškojo man darbo. Kartą vakare grįžo su tamsaus gymio vyru. Jis paklausė, ar aš nenorėčiau ištekėti už jo tautiečio – šis, girdi, norįs legaliai gyventi Didžiojoje Britanijoje. Už tokią „paslaugą“ žadėjo sumokėti 4000 eurų. Sakė, jog mėnesį teks pagyventi su tuo vyru viename bute, bet, girdi, jokių santuokinių pareigų man nereikėsią atlikti.

Iš pradžių suabejojau, pasakiau, kad pagalvosiu. Kitą dieną draugė atvedė „jaunikį“. Šis įteikė man didžiulę puokštę gėlių, saldainių dėžutę, susėdę ėmėme kalbėtis. Jis papasakojo, jog yra kilęs iš Pakistano, gyveno su tėvais, o į Angliją atvyko norėdamas užsidirbti ir padėti šeimai. Tačiau, kad ramiai galėtų šioje šalyje dirbti ir gyventi, jam reikia vesti merginą iš ES šalies. Ahmadas pasirodė mielas, rūpestingas, o kelių apsilankymų ėmė tvirtinti, kad aš jam labai patinkanti ir kad iš mūsų išeitų visai darni pora. Po maždaug poros savaičių pažinties, apsvaigusi nuo jo dėmesio, aš sutikau už jo tekėti“.

Santuokinės“ kančios

„Pagalvojau, o gal ištikrųjų iš mūsų išeis pora, – vylėsi mergina. – Na, o jei ne, raminau save, tai nors pinigų gausiu. Tačiau nė baisiausiame sapne nebuvau susapnavusi, kokie košmarai manęs laukia ateityje“. Mergina prisiminė, jog vestuvės vyko sklandžiai ir iškilmingai: balta, puošni suknelė, gėlės, dovanos, malonus dėmesys, puota su galybe jai nepažįstamų žmonių. Tačiau, kai „jaunavedžiai“ liko vieni, Ahmadas tuoj pat pareikalavo sekso. „Kai paprieštaravau, buvau grubiai partrenkta ant lovos ir išžaginta, – tuometį siaubą prisiminė Auksė. – Negana to, jis pareiškė, jog aš esu jo nuosavybė ir privalanti klausyti – turėsiu pergulėti su jo giminės vyrais. Bandžiau protestuoti, priešintis. Jis griebė mane už plaukų, nutempė į vonią, kuri buvo pilna vandens, ir įmurkdęs galvą laikė, kol vos nenumiriau… Po to mane užrakino kambaryje pareiškęs, kad jei ir toliau nepaklusiu, bus tik dar blogiau. „Būsi supjaustyta po gabalėlį ir išbarstyta, niekas tavęs nesuras“, – tyčiojosi Ahmadas. Po to, pradėjo eiti vyrai… Pabėgti ar prisišaukti pagalbos neturėjau jokių vilčių: langai grotuoti, durys užrakintos, dokumentai „vyro“ kišenėje“.

Vėliau mergina net nebesuvokė, kiek ilgai tame pragare jai teko gyventi. Buvo verčiama ne tik įvairiais būdais tenkinti vyrus, bet ir plauti drabužius, tvarkyti kambarius. Kad „žmona“ „nesiožiuotų“, Ahmadas ėmė ją „maitinti“ kvaišalais. „Tačiau kartą vis tik nutaikiau progą pabėgti. Kai mane nuolat stebintis „vyro“ giminaitis paliko praviras duris, puoliau į gatvę, – pasakojo Auksė. – Bėgau neatsigreždama. Laimė, kad netrukus pamačiau britų policininkus“.

Vėliau paaiškėjo, kad „geroji“ draugė, išviliojusi Auksę į užsienį, gavo iš „jaunikio“ 200 svarų sterlingų užmokestį už parinktą ir atvežtą „nuotaką“. Be to, už kelionę į Angliją taip pat buvo sumokėta iš „jaunikio“ kišenės.

Trauma visam gyvenimui

Tokių ir panašių istorijų „Carito“ socialinės darbuotojos bei ikiteisminį tyrimą atliekantys pareigūnai gali papasakoti ne vieną. „Bėda ta, kad moterys nesuvokia esančios aukos – neretai jos įsitikinusios, kad pačios kaltos, jog pakliuvo į bėdą, kad ištekėjusios jos privalo klausyti vyro, nesupranta, jog gali gyventi kitaip, – sakė „Lietuvos Carito“ projekto „Pagalba prostitucijos ir prekybos žmonėmis aukoms“ vadovė Kristina Mišinienė. – Be to, verbuotojai nuotakas fiktyvioms santuokoms stengiasi parinkti kuo labiau pažeidžiamas, turinčias negalią, kad vėliau galėtų jomis lengvai manipuliuoti“.

Pasak K. Mišinienės, iki šiol dar nėra politinio prioriteto prekybos žmonėmis aukoms padėti bei tokiems nusikaltimams išaiškinti. „Aukas gelbsti tik visuomeninės organizacijos, – sakė projekto vadovė. – Nei savivaldybės, nei kitos institucijos, galinčios padėti nukentėjusiems nuo prekeivių žmonėmis, nėra sistemingai finansuojamos. Iš savo patirties žinome, kad optimalus laikas aukai atsistoti ant kojų – maždaug dveji metai“.

Pavojus – ir gimtinėje

Beje, dėl fiktyvių santuokų, kurios vėliau gali būti traktuojamos kaip žmogaus išnaudojimo forma, nukenčiama ir gimtinėje. Sociologas dr. K. Žibas patvirtino, jog atliktas tyrimas atskleidė, kad Lietuvoje fiktyvių santuokų organizavimas ir verbavimas yra panašus į Jungtinėje Karalystėje organizuojamas fiktyvias išnaudojančias santuokas. Pas mus irgi trečiųjų šalių piliečiai verbuoja itin pažeidžiamas, turinčias psichologinių sutrikimų ar fizinę negalią merginas ar moteris.

Į tokią santuokinę vergystę yra papuolusi ir viena iš Suvalkijos kilusi moteris. Pavadinkime ją Janina. Moteris viena augino 4 vaikus, sunkiai materialiai vertėsi. Sykį pažįstami, pasak Janinos, labai geri ir rajone žinomi žmonės, pasiūlė jai fiktyviai ištekėti už kazacho. Girdi, gausianti pinigų, galėsianti vaikais pasirūpinti. Vestuvės įvyko, liudininku buvo žinomas miestelio teisininkas. Tačiau Janina ne tik negavo žadėtų pinigų, bet naujasis „vyras“ prisiėmęs paskolų dingo. Pasak socialinių darbuotojų, moteris vargsta iki šiol, nes niekaip negali išsiskirti su „vyru“.

Visuomenių organizacijų duomenimis, nemažai fiktyvių santuokų įvyksta ir šalies pataisos namuose, nes šeimos, vaiko turėjimas švelnina bausmę, galima tikėtis greitesnio lygtinio paleidimo. Kalbama, jog išleistos iš pataisos namų sutvarkyti reikalų moterys grįžta ištekėjusios.

TIK FAKTAI:

Fiktyvių nuotakų kaina – 2000 – 4000 eurų, tačiau mokestį dažniausiai pasiima tik verbuotojai ar prekeiviai žmonėmis.

Moterims sumokama dar didesnė suma, jei šios fiktyviam jaunikiui pagimdo vaiką, nes tai esą palengvina vizos gavimo procesą.

2015 metais Lietuvoje pradėta 16 ikiteisminių tyrimų pagal LR BK 147 str. (Prekyba žmonėmis). 2 iš jų – dėl prekybos žmonėmis priverstinėms vedyboms.

Europos Komisijos ataskaitose Lietuva įvardijama kaip kilmės ir tranzito šalis, iš kurios moterys ir merginos išvežamos į prostitucijos ir seksualinio išnaudojimo tinklus Vakarų Europoje.

Eurostato duomenimis, 2015 metų sausio 1 dieną 28 ES valstybėse gyveno 19,8 mln. asmenų, kurie yra ES nepriklausančių šalių piliečiai, ir 34,3 mln. asmenų, kurie yra gimę už ES ribų. 

 

Autorius Aurelija Žutautienė 

Publikuota: 2017 m. Sausio 18 d. http://valstietis.tv3.lt/naujienos/salyje/santuokine-vergija-arba-kaip-parduoti-nuotaka/

Straipsniai

2015 M. VIEŠOS PASKAITOS-DISKUSIJOS „PROSTITUCIJA IŠ ARČIAU“ ŠALIES BIBLIOTEKOSE JAV ambasados iniciatyvos Lietuvoje prieš prekybą žmonėmis
  • I istorija

    Mane, trijų mėnesių kūdikį, paliko mama... užaugau vaikų globos namuose... įstojau mokytis, tačiau studijoms labai trūko pinigų... pažįstamas vaikinas pasiūlė vasarą išvažiuoti į Ispaniją padirbėti, sakė reikės skinti apelsinus, darbas nesunkus ir užsidirbsiu pinigų studijoms...kai atvažiavome, man pasakė, jog pamirščiau apelsinus - turėsiu dirbti prostitute... buvau parduota... verkiau, nesutikau... tada mane mušdavo, daužydavo, pririšdavo prie lovos ir prievartaudavo...
  • II istorija

    Gyvenau kaime su mama, jos sugyventiniu ir broliais... trylikos metų mane išprievartavo patėvis... pasakiau mamai, bet ji manimi netikėjo... man buvo labai skaudu... po trijų metų išvažiavau mokytis siuvėjos specialybės, susiradau draugę... ji pasiūlė važiuoti pailsėti į Vokietiją... apsidžiaugiau, nes niekada nebuvau užsienyje... Vokietijoje mane uždarė į kambarį ir pasakė, jog vakare ateis vyras ir turėsiu viską daryti, ko jis norės... aš verkiau ir galvojau, jog noriu mirti... ašaros nepadėjo, turėjau tapti prostitute...