Reali pagalba prievartautiems vaikams – ne visada prieinama ("Manoteises.lt" 2015-10-28)

Kasmet Lietuvoje  teisėsauga sulaukia apie 200 skundų dėl seksualinio smurto, beveik 60 procentų pranešimų sudaro nusikaltimai prieš vaikus. Manoma, kad realus nusikaltimų skaičius – dešimt kartų didesnis. Specialistai sako, kad nors sistema tobulėja – sumažėjo vaikų apklausų skaičius, juos apžiūri tik vienas ekspertas – tačiau reali pagalba vaikams dar sunkiai pasiekiama, ypač regionuose.
 
Ekstrinė kontracepcija išžagintoms merginoms – jų pačių reikalas
 
„Apklausa vyksta piešiant, žaidžiant ir taip užmezgant artimą ryšį su vaiku“, – sako Kauno apygardos teismo psichologė KristinaSavickaitė. Specialistė sako, kad Lietuvoje vykdant tokias apklausas vaikai informuojami, kad vyksta teisinis procesas, todėl kitame kambaryje yra teisėjas, prokuroras, advokatas, galbūt ir įtariamasis. Dažnai tokios apklausos vaikui kelia stresą, tačiau, anot psichologės, įrašas naudojamas teismo procese ir  vaikas daugiau jame nedalyvauja: „Nebent iškyla nauji klausimai ir tik labai retais atvejais vaikai kviečiami į teismą“.
 
Apie tobulėjančią sistemą kalba ir akušerė-ginekologė Viktorija Tarasevičienė iš Kauno klinikų. Gydytoja sako, kad anksčiau kildavusią problemą, kai išgąsdintą, nuskriaustą ir bijantį vaiką, prieš kurį buvo panaudota seksualinė prievarta, apžiūrėdavo keli specialistai:„Tyrimą dabar atlieka vienas žmogus, teismo ekspertas, kad nebūtų keliamas papildomas stresas, nes anksčiau apklausdavo vienas, apžiūrą atlikdavo kitas“.  Tačiau gydytoja teigia, kad sistemai pasitempti dar yra kur – žaginimo aukoms Lietuvoje iki šiol negarantuojamaekstrinė kontracepcija: „Kol kas skęstančiojo gelbėjimas yra jo paties reikalas. Mamos, artimieji veda mergaites į atitinkamus kabinetus. Kontracepcija yra kol kas pačio žmogaus reikalas“.
 
Mažiausiai pagalbos vaikams iš regionų
 
Kristina Mišinienė, „Lietuvos Carito“ programos „Pagalba prostitucijos ir prekybos žmonėmis aukoms“ vadovė sako, kad formaliai, „ant popieriaus“, Lietuva turi įdiegusi paramos sistemą vaikams, nukentėjusiems nuo seksualinės prievartos.  „Caritas“ atstovė sako, kad žiūrint į realybę, ypač regionuose, pagalba yra minimali arba jos iš viso nėra, nes vaikams reikalinga specifinė pagalba: „Įsivaizduokit, kad kalbame apie Rokiškį, Biržus, Širvintas, Mažeikius – ką mes ten galime pasiūlyti šitiems vaikams? Tik kelis privačius psichoterapeutus. Todėl apie realiai veikiantį pagalbos tinklą šiandien Lietuvoje aš tikrai nekalbėčiau“. Anot jos, žmonės iš vienkiemių negabena savo vaikų pas specialistus, tikimasi, kad kažkaip praeis, kad kažkaip bus išgyjama. „Tai čia geriausiu atveju, dažnai turime prisiminti, kad aukos yra lydimos smerkimo, neva jos pačios kaltos dėl nusikaltimo. Ir netgi sakyčiau kurioziški momentai būna, kai paauglės merginos kaltinamos viliojimu, o ta pagunda buvusi tokia didelė, kad dažniausiai suaugęs žmogus nesugebėjęs susivaldyti“, – pasakojo K. Mišinienė.
 
Vaikai pasipasakoja tik užmezgus gilesnį ryšį
 
Kaip teigė vaikų-paauglių psichiatrijos gydytoja-rezidentė Justina Matviekaitė, daugiau nei 90 proc. seksualinio smurto atvejųsmurtautojas vaikui ar paaugliui būna gerai žinomas asmuo.  Todėl, anot jos, vaikai, bijodami nuvilti aplinkinius, kalbėti apie seksualinį smurtą pradeda tik pažinę ir pradėję pasitikėti: „Tikimybė, kad vaikas atėjęs į polikliniką vaikas papasakos apie patiriamą prievartą yra labai maža.  Pasakoti jie pradeda dažniausiai tik stacionarinio gydymo metu, kuris trunka mėnesį ar du, kai tu tampi draugas“. Gydytoja-rezidentė teigia, kad seksualinė prievarta yra viena iš didžiausių galimų vaiko psichinės raidos traumų ir yra prilyginama tokioms vaikystės traumoms kaip artimojo netektis, tėvų skyrybos: „Ši trauma yra siejama bene su visais, išskyrus šizofrenijos spektrosutrikimais. Pasekmės ir tolimesnis gyvenimas dažnai priklauso nuo pagalbos buvimo ar nebuvimo“.
 
Publikuota 2015m. Spalio 28d. http://manoteises.lt

Straipsniai

2015 M. VIEŠOS PASKAITOS-DISKUSIJOS „PROSTITUCIJA IŠ ARČIAU“ ŠALIES BIBLIOTEKOSE JAV ambasados iniciatyvos Lietuvoje prieš prekybą žmonėmis
  • I istorija

    Mane, trijų mėnesių kūdikį, paliko mama... užaugau vaikų globos namuose... įstojau mokytis, tačiau studijoms labai trūko pinigų... pažįstamas vaikinas pasiūlė vasarą išvažiuoti į Ispaniją padirbėti, sakė reikės skinti apelsinus, darbas nesunkus ir užsidirbsiu pinigų studijoms...kai atvažiavome, man pasakė, jog pamirščiau apelsinus - turėsiu dirbti prostitute... buvau parduota... verkiau, nesutikau... tada mane mušdavo, daužydavo, pririšdavo prie lovos ir prievartaudavo...
  • II istorija

    Gyvenau kaime su mama, jos sugyventiniu ir broliais... trylikos metų mane išprievartavo patėvis... pasakiau mamai, bet ji manimi netikėjo... man buvo labai skaudu... po trijų metų išvažiavau mokytis siuvėjos specialybės, susiradau draugę... ji pasiūlė važiuoti pailsėti į Vokietiją... apsidžiaugiau, nes niekada nebuvau užsienyje... Vokietijoje mane uždarė į kambarį ir pasakė, jog vakare ateis vyras ir turėsiu viską daryti, ko jis norės... aš verkiau ir galvojau, jog noriu mirti... ašaros nepadėjo, turėjau tapti prostitute...