Psichologinis sekso pirkėjo portretas: kokie vyrai naudojasi prostitučių paslaugomis ("15min.lt" 2016-05-07)

Vytauto Didžiojo universiteto absolventė Milita Žičkutė atliko unikalų tyrimą – apklausė sekso paslaugų pirkėjus ir aiškinosi jų požiūrį į prostitucijos reiškinį bei prostitucija užsiimančias moteris, taip pat, kodėl jie patys naudojasi jų paslaugomis.

 
 

Kaip vyrai vertina prostitučių paslaugas?

Pasak tyrimo autorės, vyrų, perkančių sekso paslaugas, statistika egzistuoja įvairiose šalyse, tačiau išsiaiškinti tikruosius skaičius sudėtinga, mat jie labiau atspindi skirtingą kultūrą ir požiūrį į šį reiškinį nei tikrąją statistiką.

Šiuo metu ji svyruoja nuo 7 proc. Didžiojoje Britanijoje iki 73 proc. Tailande. Suomijoje ir Švedijoje sekso paslaugas perka 13 proc. vyrų, Norvegijoje – 11 proc., Šveicarijoje – 19 proc., Rusijoje – 10 proc., Japonijoje – 37 proc., Ispanijoje – 39 proc. Kalbant apie vyrų požiūrį, pavyzdžiui, dauguma danų teigia, kad pirkti seksą nėra vyriška, o Tailande tai laikoma norma.

Kaip patys vyrai vertina prostitucija užsiimančių moterų paslaugas? Išskiriami penki jų požiūrio į sekso paslaugas komponentai ir visi jie skirti tam, kad pateisintų savo elgesį.

Dauguma vyrų vengia vartoti žodį prostitucija. Pasak jų, tai verslas, o kai yra verslo pasiūlymas, normalu tartis ir mokėti pinigus.

Štai ką tyrėjai sakė patys vyrai, besinaudojantys prostitučių paslaugomis: „Aš neperku merginos ir tikrai šio veiksmo nelaikau prostitucija! Siūlau ne todėl, kad noriu pažeminti moterį, nusipirkti ją kaip daiktą ir išnaudoti, tiesiog tai elementarus „verslo“ pasiūlymas, kuris vadinasi – aš tau, tu man.“ Panašiai teisinasi kiti vyrai: „Žmogaus būdas savo kūną išnaudoti kaip prekę. Jeigu tu parduodi prekę, ji turi atitikti kliento poreikius, manau, kad ne visi vyrai ateina tiesiog vedami noro „pasidulkinti“.

Tam tikrais atvejais, kai nusistovi pastovesni „verslo“ santykiai, t. y. kai seksui su ta pačia moterimi susitinkama keletą kartų, netgi pradedamas žaisti ištikimybės žaidimas, kuris priešpastatomas prostitucijai.

Kitaip tariant, vyrai, kalbėdami apie moteris, kurioms moka už seksą, bando jas savintis ir reikalauti savotiškos ištikimybės: „Tarkime, aš susirandu „draugę“, sutariame, kad ją paremsiu, tarkime, du kartus per mėnesį, ir jei sužinočiau, kad ji turi kitą rėmėją, iškart tokius santykius nutraukčiau, nes čia jau būtų prostitucija.“

Dar vienas dažnas požiūris tarp sekso pirkėjų, kad jie neperka sekso, o atsidėkoja jį suteikusiai moteriai dovana: „Mano požiūris į tokius santykius yra geras, o mintis kyla mokėti už tokius santykius todėl, kad kiekvienas vyras nori moteriai padovanoti kokią dovaną, tai aš neperku jai nepatinkančios dovanos, o tiesiog suteikiu galimybę tą dovaną nusipirkti pačiai.“

Kiti bando save pateisinti, kad neperka sekso paslaugų, o atvykimą pas moterį įvardija kaip bendravimą su „pratęsimu“, už kurį vyras atsidėkoja moterį paremdamas.

Kita vertus, tai rodo, kad daliai vyrų reikia ne tik nuogo sekso, bet ir emocinio ryšio: „Man kažkaip nebuvo, kad atvažiuoju ir iškart prie reikalo. Pabendrauji realiai su žmogum, gal arbatos išgeri... Yra tokių, kurioms nereikia 150–200 Lt. Jos nėra stotinės, kurios už 30 Lt. Ji, tau, atleiskit už tokį žodį, atsiklaups, padarys vadinamąjį greituką. Pilna tokių pasiūlymų. Ir viskas, nusispjaus ir paskui tu bėgi. Man šito nereikia, o vat pabendravimo kažkokio su būsimu išplėtimu, jei taip galima pasakyti. Ir ne už pernelyg didelius pinigus.“

Sekso pirkėjų atsakymai atspindi ir visuomenėje vyraujantį stereotipą, kad prostitucija yra darbas, profesija. Taip atsiribojama nuo atsakomybės keisti padėtį, nes tai nuo jų nepriklauso: „Kas plytas nešioja, kas kojas praskečia. Manau, kad tai kojų praskėtimas už tam tikrą atlygį.“

 

Vyrų požiūris į prostitucija užsiimančias moteris

Tyrimas parodė, kad sekso paslaugas perkantiems vyrams patogiau manyti, kad prostitucija užsiimančioms moterims patinka ši veikla ir jos jaučia malonumą: „Tai vienas iš malonesnių būdų prasimanyti pinigėlių, juk nereikia stovėti prie staklių ar už prekystalio.“

Toks vertinimas tarsi nurodo, kad jos nėra nuskriaustos, aukos, o normalios moterys, kurioms patinka jų veikla ir kurios ja užsiima nieko neverčiamos. Taigi vyrai įsitikinę, kad bet kuris lytinis aktas teikia malonumą, nesvarbu, kokiomis aplinkybėmis jis atliekamas.

Kitas paplitęs požiūris, kad prostitucija užsiima nuo sekso priklausomos moterys ir prostitucija joms pats tinkamiausias užsiėmimas, nes jos gali patenkinti savo poreikius ir dar užsidirbti: „Jei mergina hiperaktyvi seksualiai arba nimfomanė ir jei už tai dar pinigų gauna, tai išvis jai atrodo super.“

Kita vertus, vyrai supranta, kad moterys užsiima prostitucija ne iš gero gyvenimo, o todėl, kad reikia pinigų. Jie iš esmės nesvarsto, kodėl moteriai trūksta pinigų arba ji nesugeba jų užsidirbti kitaip, tačiau teigia, kad tai lengvas uždarbis. Ir jie netgi jaučiasi šiek tiek apgauti manydami, kad moka pinigus už tai, kad malonumą patiria ne tik jie, bet ir, jų manymu, moteris, o jie, mokėdami pinigus, norėtų situaciją projektuoti taip, kad tik jiems joje būtų patogu ir malonu.

Prievartą, jų manymu, galimai patiria tik nedidelė dalis moterų. Tai rodo, kad vyrai stengiasi nematyti kai kurių prostitucijos detalių, kad nereikėtų apie jas galvoti ir nesijaustų kalti dėl šių moterų padėties: „Kartais visokių ten jų matai, kitos tokios biški prislėgtos, ar tai jauti, kad kažkokia apsinešusi. Nemėgstu tokių, kažkaip nekoks vaizdas.“

Prostitučių klientai tikina patys joms nekenkiantys, nedaro nieko bloga, nors, mokėdami pinigus, jaučiasi turintys teisę su jomis daryti viską, ką panorėję: „Aš ne psichas, nieko bloga joms nedarau ir nemušu. Pačios daro viską savo noru.“

Sekso paslaugas teikiančiai moteriai keliami reikalavimai – pirmiausia švara ir tvarkingumas. Taip pat labai svarbus konfidencialumas. Toliau – geras seksas ir malonumas, dėl kurio ir einama pas prostitucija užsiimančias moteris.

 

Kodėl vyrai perka sekso paslaugas?

Dalis vyrų tiesiog nori patenkinti smalsumą: „Juk domina, kas ten tokio, kaip tos moterys elgiasi... Ką aš žinau, čia tokia sritis, kur atrodo, kad reikia gal pabandyti. Daug kas juk taip daro.“

Noras pirkti seksą pačių vyrų vertinamas kaip savaime suprantamas dalykas, jie savo pasisakymuose teisinasi tuo, kad dauguma taip daro ir tai normalu, juolab, kad tai nesunkiai prieinama. Pati moteris, kurios kūnas perkamas, kaip ji jaučiasi, pernelyg vyrų nedomina.

Antras svarbus komponentas – paprastumas. Patogu, kai fiziologinius poreikius galima patenkinti paprastai, greitai ir be įsipareigojimų. Taip manantiems vyrams nėra aktualūs ilgalaikiai santykiai, kurie reikalauja laiko investicijų. Čia viskas paprasčiau – susitinki, susimoki ir iškart gauni, ko reikia. Tyrimo autorė šį procesą lygina su greito maisto restoranais.

Taip pat vyrai įvardija, kad eiti pas prostitutę juos pastūmėjo sudėtinga situacija šeimoje. Tai paneigia mitą, kad sekso paslaugas perka tik nevedę vyrai. Taigi paradoksas, bet dėl to, kad naudojasi prostitučių paslaugomis, vyrai vienaip ar kitaip kaltina moteris – šiuo atveju savo žmonas, kurios jiems nesuteikia reikalingo pasitenkinimo ar juos erzina.

Taigi už savo veiksmus jie patys atsakomybės neprisiima, o bando save pateisinti kitų žmonių elgesiu: „Atšalę santykiai, nebepatenkinami poreikiai, pyktis verčia ieškoti švelnumo kitos moters glėbyje... Žmonos keisti šiuo metu nenoriu, geriau pakentėsiu, galbūt ateis laikas, kai ji susipras. Būtent todėl ir ieškau merginos, kuri ilgesingom akim manęs lauktų.“

Dalis vyrų tiesiog jaučiasi vieniši ir pirmiausia ieško draugijos, bendravimo: „Važinėji po miestą naktį, nėra su kuo pakalbėti, tada kažkaip pagalvoji, važiuoju pas kokią mergą – ir malonumą turėsiu, ir laikas praeis.“

Šiaip ar taip, sekso poreikis vertinamas kaip vienas esminių poreikių ir prostitucija vyrams atrodo normalus būdas jam patenkinti.

 

Lietuvoje siūlymas nebausti prostitučių nesulaukė pritarimo

Lietuvoje už prostitucijos veiklą baudžiamos abi pusės – tiek savo kūną parduodanti, tiek jį perkanti. Tačiau per metus už šią veiklą nubaudžiama apie 300 moterų ir vos 6–7 vyrai.

Pasak policijos pareigūnų, nubausti vyrus yra sudėtinga, kadangi turi būti užfiksuotas sandoris, o kaip jis gali būti įrodytas, jei prostitutė, pati bijodama atsakomybės, savo kliento neįduoda? Pasak policijos atstovų, dauguma atvejų prostitucija užsiimančios moterys išaiškinamos, kai patys pareigūnai skambina pagal skelbimus.

Vis dažniau keliama mintis, kad norint iš tiesų sumažinti prostitucijos mastus, reikia susitelkti ne į pasiūlą, o į paklausą. Pirmoji šalis, tai padariusi, yra Švedija, kur jau daug metų veikia įstatymas, pagal kurį baudžiami tik sekso paslaugų klientai, nesvarbu, vyrai ar moterys tai būtų. Tuo tarpu asmuo, kuris užsiima prostitucija, laikomas smurto auka. Tai reiškia, kad šis asmuo turi gauti visokeriopą pagalbą ir paramą, kad sugebėtų ištrūkti iš šio verslo. Visgi dauguma sekso paslaugų pirkėjų – vyrai, o jas teikia moterys.

Pasak Švedijos ambasadorės Lietuvoje Cecilijos Ruthstrom-Ruin, vis daugiau Švedijos piliečių palaiko šį įstatymą – naujausiais duomenimis, 72 proc. (85 proc. moterų ir 60 proc. vyrų).

„Šis įstatymas pakeitė požiūrį į prostituciją. Šiandien socialiai nepriimtina pirkti sekso paslaugas ir niekas atvirai neprisipažintų tai darantis.

Akivaizdžiausias įstatymo poveikis susijęs su gatvės prostitucija, ji sumažėjo per pusę. Sparčiausiai augantis sektorius – skelbimai internete. Tačiau nėra duomenų, kad pas mus jų būtų daugiau negu kitose šalyse. Taip pat matome akivaizdų poveikį vyrams – pasak apklausų, per dvylika pastarųjų mėnesių sekso paslaugas pirko mažiau nei vienas procentas švedų.

Šie skaičiai mažesni negu kitose Šiaurės šalyse. Dėl to Švedijos rinka daug mažiau patraukli prekeiviams žmonėmis. Tačiau ką veikti dar yra. Labai svarbu, kad prostitucijos aukos gautų tinkamą pagalbą“, – teigė Švedijos atstovė.

„Caritas“ programos „Pagalba prostitucijos ir prekybos žmonėmis aukoms“ vadovė Kristina Mišinienė apgailestauja, kad kovo mėnesį Seimui pateiktas panašus įstatymas sulaukė parlamentarų nepritarimo.

„Labiausiai mane apstulbino ne tai, kad įstatymas, panaikinantis prostitucija užsiimančių asmenų atsakomybę, nebuvo priimtas, bet bendra atmosfera salėje ir argumentai, kuriais buvo operuojama, atviri raginimai negerbti moterų, kurios užsiima prostitucija, ir pan. Galime daug kalbėti apie moteris, kokiame jos liūne, ar jos savanoriškai užsiima prostitucija, geros jos ar blogos, bet jei neatsisuksime į klientą, kuris jaučiasi saugus atvirai pasakodamas apie savo patirtis, nieko nepakeisime. Deja, šiuo metu, norint nubausti sekso pirkėjus, reikia vos ne kriminalinės žvalgybos įsikišimo“, – įsitikinusi K.Mišinienė.

 

Autorius Inga Saukienė

Publikuota 2016 m. gegužės 7 d. http://www.15min.lt/naujiena/aktualu/lietuva/psichologinis-sekso-pirkejo-portretas-kokie-vyrai-naudojasi-prostituciu-paslaugomis-56-621203

Straipsniai

2015 M. VIEŠOS PASKAITOS-DISKUSIJOS „PROSTITUCIJA IŠ ARČIAU“ ŠALIES BIBLIOTEKOSE JAV ambasados iniciatyvos Lietuvoje prieš prekybą žmonėmis
  • I istorija

    Mane, trijų mėnesių kūdikį, paliko mama... užaugau vaikų globos namuose... įstojau mokytis, tačiau studijoms labai trūko pinigų... pažįstamas vaikinas pasiūlė vasarą išvažiuoti į Ispaniją padirbėti, sakė reikės skinti apelsinus, darbas nesunkus ir užsidirbsiu pinigų studijoms...kai atvažiavome, man pasakė, jog pamirščiau apelsinus - turėsiu dirbti prostitute... buvau parduota... verkiau, nesutikau... tada mane mušdavo, daužydavo, pririšdavo prie lovos ir prievartaudavo...
  • II istorija

    Gyvenau kaime su mama, jos sugyventiniu ir broliais... trylikos metų mane išprievartavo patėvis... pasakiau mamai, bet ji manimi netikėjo... man buvo labai skaudu... po trijų metų išvažiavau mokytis siuvėjos specialybės, susiradau draugę... ji pasiūlė važiuoti pailsėti į Vokietiją... apsidžiaugiau, nes niekada nebuvau užsienyje... Vokietijoje mane uždarė į kambarį ir pasakė, jog vakare ateis vyras ir turėsiu viską daryti, ko jis norės... aš verkiau ir galvojau, jog noriu mirti... ašaros nepadėjo, turėjau tapti prostitute...