Prostitucijos verslas karaliauja socialiniuose tinkluose ("snaujienos.lt", 2015-08-18)

Populiariausiuose skelbimų portaluose, pažinčių svetainėse lankosi ne tik pasiryžusieji surasti žmogų visam gyvenimui, šeimai, draugystei. Beveik nerealu, kad užsiregistravusi pažinčių svetainėje ir įtalpinusi savo nuotrauką, kur tiesiog maloniai šypsotės, iš vyriškių nesulauksite ir intymių pasiūlymų – ir už dovanėles, ir už ne.
 
Socialinių tinklų nesuvaldysi. Čia savo nišą atradę išdykusios merginos „už paramėlę“ ir joms atsakantys „dosnūs“ vyručiai. „Elitinė mergina susipažintų su dosniais vyrais“, o štai ir vyriškas „dosnus pasiūlymas simpatiškai merginai“. Kas slypi už skelbimų? Nelegali dešimties minučių nuoma.

Šiuolaikinės technologijos padeda ir prostitucijos versle

Lietuvos Caritas programos „Pagalba prostitucijos ir prekybos žmonėmis aukoms“ vadovė Kristina Mišinienė drauge su kolegomis viešėjo Šiauliuose. Norėta pravesti paskaitą-diskusiją apie prostitucijos verslą bei subkultūrą ir supažindinti su trumpu filmu, atskleidžiančiu Lietuvos vyriškojo intymaus gyvenimo puslapį. 5 minučių trukmės filmas pasakoja, kiek ir kokio plauko vyrukų sulaukė mergina, internetiniuose skelbimų portaluose patalpinusi skelbimą ir pasiūliusi pažaisti „nepamirštamus žaidimus“. Žadėtasis žaidimas, pasirodo, buvo populiarusis „Monopolis“. Visi klientai tikėjosi ko kito. Tad „reikalas“ dažnai spaudžia ir šeimas turinčius, išsilavinusius, aukštą padėtį visuomenėje užimančius Marso atstovus.

Be abejonės, skelbimai, žadantys „meilę“ veda ir į Šiaulių žemes.

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Komunikacijos grupės vyriausiasis specialistas Artūras Šliavas informuoja, kad 2014 – 2015 metais Šiaulių apskrityje administracine tvarka už prostituciją (LR ATPK 182(1) str.) nubausta 14 žmonių: 10 prostitučių ir 4 klientai. Prostitucijos atvejai fiksuoti Šiauliuose ir Radviliškyje.

Taip pat Kriminalinės policijos pareigūnai šiuo metu atlieka 2 ikiteisminius tyrimus pagal LR BK dėl prekybos žmonėmis ir pelnymosi iš kito asmens prostitucijos (BK 147 ir 307 str.). Vienu atveju nustatyta 1 nukentėjusi moteris, kitu atveju nustatyta, kad buvo verbuojama apie 20 merginų dirbti prostitutėmis.

„Šiuo metu skelbimai, atviresni ir užslėpti, apie parduodamą kūną daugiausiai yra persikėlę į socialinius tinklus. Tai dažniausiai individualūs skelbimai. Laikraščiuose vargu ar tokių skelbimų rasite. Kitaip pasakius – prostitutės dažniausiai dirba be sutenerių. Situacija pasikeitė – prieš dešimtmetį prostitutėms vadovavo suteneris, jos grupėmis telkdavosi butuose, namuose“, – atsako A. Šliavas.

O K. Mišinienės teigimu, skelbimai socialiniuose tinkluose dedami ne moterų, net prostitucijos verslo organizatorių, kurie paslaugos teikėjos vardu ir parašo skelbimą su viliojančiais žodžiais „laukiu tavęs“, „ateik“, „kačiuk“ ir t. t.

„Ne vienerius metus sukame galvą ir net su keliomis nevyriausybinėmis organizacijomis Lietuvoje susivienijome – norėjome stambiausius portalus patraukti teisminėn atsakomybėn. Daug su žurnalistų etikos komisijomis susirašinėjome ir barėmės, tačiau nelaimėjome nieko, nes teisme nepavyko įrodyti, kad „šaltas šampanas ir karštos merginos“ reiškia prostituciją“, – teigia K. Mišinienė. – O kalbant apie socialinius tinklus – tie patys suteneriai turi padaryti maksimumą lėšų, turėdami tam tikrus resursus. Ir vėlgi manau, kad visi tie šiuolaikiniai tinklai tam ir naudojami.“

Bausmė už prostituciją... nenubaudžia

Kaip žinia, Lietuvos įstatymai persekioja tiek sekso paslaugų teikėją, tiek pirkėjus, tiek administratorius. Tačiau administracinės baudos panašios į tokias, kurias gauna savininkas už tai, kad jų šuva pridergė skvere.
„Tai vyksta ir Šiauliuose. Seksą perka ne kažkokie marsiečiai iš tolimų šalių, o eina mūsų vyrai, draugai, pažįstami ir t. t.“, – sako K. Mišinienė. Pasirodo, klientą ne taip jau lengva pagauti. To tiesiog neįmanoma padaryti, ką ir sako skaičiai, parodyti filmuke: kasmet nubaudžiami vos 6 – 7 pirkėjai ir apie 300 moterų dėl prostitucijos paslaugų pardavimo. Ir pasirodo, moteriškos lyties visuomenė (pedagogės, gydytojos!) linkusi galvoti apie tai, kaip nubausti tas pasileidėles, kad pas jas jų vyrai neitų. Oho, vargšai, į spąstus suviliotieji vyrai...

„Man neteko matyti aršesnės auditorijos, kai kalbame apie prostituciją, pavyzdžiui, kaip pedagogų, gydytojų ir dažniausiai tai būna moterų auditorijos, kurios būna piktos – štai kaip nubausti tas pasileidėles, kad mūsų vyrai pas jas neitų“, – sako K. Mišinienė.

Dažniausiai įtrauktųjų į prostituciją kontingentas susideda iš labai jaunų moterų ir merginų, kurios turi įvairių sutrikimų. Itin ryški prostitucija tuose miestuose, kur mokyklose mokosi vaikai su tam tikra negalia. „Dažniausiai tai yra vienišos moterys iš provincijos, kurios dėl labai prastos socialinės infrastruktūros nesuranda kitokių pragyvenimo šaltinių. Tai moterys, merginos, vaikai, kurie iki tol patyrė daugybę išnaudojimo formų. Dažniausiai tai buvo seksualinis išnaudojimas, kuris palieka gilią traumą, kai žmogus nebevertina savo kūno ir jo nekenčia“, – sako K. Mišinienė.

Pora metelių iki lūžio, tada – kelias žemyn
 
Pasirodo, šia tema kalbėtasi ir su viešbučių savininkais. Pasak K. Mišinienės, įdomu pasižiūrėti, kai tas pats žmogus duodamas interviu žurnalistams sako, kad yra labai moralus, o po to atsiskleidžia visai kita tiesa. 

„Dažnai matome ir girdime žinomus žmones, kurie pasisako už šeimos vertybes, tačiau vos tai paliečia jų biznį, jų pajamas, jie nesutinka pasirašyti ant deklaracijos, kad viską padarys, jog jo viešbučių tinkle nebūtų užsiimama prostitucija. Juk puikiai žinome, kad aukštesnio lygio prostitucija vykdoma nuomojamuose butuose, viešbučiuose“, – sako vadovė. O dažniausiai viskas vyksta su viešbučių darbuotojų žinia ir jie atsiima savo dalį. Taigi, tai ir maždaug piešia mūsų visuomenės moralines gaires. Tačiau, pasak K. Mišinienės, ir nevyriausybininkai, ir šiaip geros valios žmonės krapšto šitą „uolą“. 

Regis, prostitucijos verslo mašina ėda godžiai ir greitai, ir čia nėra jokio glamūro, kaip antai pasakoja filmai ar knygos. Ir čia nėra jokių karjeros laiptų. 

K. Mišinienei, 14 metų dirbant su išnaudojamomis moterimis, pasitaikė ir tokių, kurioms bandoma suteikti pagalba atrodė kaip kabinėjimasis – na jaučiasi tikra sekso tigre, kitaip sakant – jai „jūra iki kelių“. „Tie ekonominiai mainai vyksta 2 – 3 metus, po to mes matome degradavimą. Praktiškai be narkotikų, be alkoholio žmonės šitoje industrijoje neišlieka. Jau šiandien 18-metės mažai domina, jau ieškoma 16-mečių, o ir tos pabosta“, – teigia vadovė.

Ir va: iš keturiolikmetės, kuri sakytų, „atsikniskite, man nereikia pagalbos, aš to noriu“, po ketverių metų nieko nebus likę. „Prostitucijos glamūras yra tiems, kas ją organizuoja, čia yra didžiuliai uždarbiai, yra naujos mašinos, privačios pilaitės... O moterims nieko nelieka“, – atsako vadovė.

O jei tai taptų legaliu darbu? Matyt, tai tik paskatintų suirutę. Metų pradžioje Amsterdamo meras pasakė, kad prostitucijos ir raudonųjų žibintų kvartalo įkūrimas mieste buvo didžiulė klaida: pakilo organizuoto nusikalstamumo lygis ir du trečdaliai visų bordelių yra uždaryti.

Lietuvoje su prostitucijos verslo organizatoriais pareigūnai kovoja intensyviai. Bet kalbant apie klientus, situacija prasta. Kodėl? Sulaikytas klientas tuoj pat traukiasi piniginę – kiek reikia? Tuoj pat baudą sumokės ir baigtas kriukis. „Viešumas – štai ko jie bijo. Už viešumą, ko gero, nėra geresnio ginklo. Ir tą patį girdėjome iš kolegų Toronte, Kanadoje. Ten yra taip pakeisti įstatymai, kad savaitraščio paskutiniame puslapyje skelbiamos pavardės, kas per savaitę nubaustas už sekso pirkimą“, – sako vadovė.

Štai neseniai girdėtas Aukščiausiojo teismo teisėjo Aurelijaus Gutausko pranešimas, kur jis kalbėjo apie milijoninius Vilniaus sutenerių pelnus. Ką tai reiškia? Juk klientas už vieną moterį nemokės 100 tūkst. Jis mokės galbūt 100... Smogimas su viešumo priemonėmis būtų jėga. Tačiau ir čia slypi bėda. Ar to, kas viešins, nebus galima papirkti? Ar pričiuptasis ne kažkieno, kas labai jau įtakingas giminaitis, kolega, viršininkas, direktorius – pažįstamas?

Taigi, čia iškyla dar viena uola, ant kurios tupi masė vienas kitam rankas plaunančių vargšų, kuriems „reikia“.
 
Dina Rakauskienė
 
Publikuota 2015 m. rugpjūčio 18 d. http://www.snaujienos.lt
 

Straipsniai

2015 M. VIEŠOS PASKAITOS-DISKUSIJOS „PROSTITUCIJA IŠ ARČIAU“ ŠALIES BIBLIOTEKOSE JAV ambasados iniciatyvos Lietuvoje prieš prekybą žmonėmis
  • I istorija

    Mane, trijų mėnesių kūdikį, paliko mama... užaugau vaikų globos namuose... įstojau mokytis, tačiau studijoms labai trūko pinigų... pažįstamas vaikinas pasiūlė vasarą išvažiuoti į Ispaniją padirbėti, sakė reikės skinti apelsinus, darbas nesunkus ir užsidirbsiu pinigų studijoms...kai atvažiavome, man pasakė, jog pamirščiau apelsinus - turėsiu dirbti prostitute... buvau parduota... verkiau, nesutikau... tada mane mušdavo, daužydavo, pririšdavo prie lovos ir prievartaudavo...
  • II istorija

    Gyvenau kaime su mama, jos sugyventiniu ir broliais... trylikos metų mane išprievartavo patėvis... pasakiau mamai, bet ji manimi netikėjo... man buvo labai skaudu... po trijų metų išvažiavau mokytis siuvėjos specialybės, susiradau draugę... ji pasiūlė važiuoti pailsėti į Vokietiją... apsidžiaugiau, nes niekada nebuvau užsienyje... Vokietijoje mane uždarė į kambarį ir pasakė, jog vakare ateis vyras ir turėsiu viską daryti, ko jis norės... aš verkiau ir galvojau, jog noriu mirti... ašaros nepadėjo, turėjau tapti prostitute...