Prostitucijos legalizavimas - ne išeitis ("lrytas.lt", 2012-12-03)

Lapkričio 30 dieną Kauno savivaldybėje vyko vienas iš tarptautinio projekto „16 pasipriešinimo smurtui prieš moteris dienų“ renginių – „Lietuvos Caritas“ projekto „Pagalba prostitucijos ir prekybos žmonėmis aukoms“ darbuotojų inicijuota apskritojo stalo diskusija „Prostitucija Lietuvoje: nelegali, bet klestinti. Iššūkis valstybei“.

Renginyje dalyvavo Kauno moterų draugijos, Žmogaus teisių komiteto, Visuomenės sveikatos centro atstovai, policijos pareigūnai ir kiti. Diskusiją moderavo „Lietuvos Caritas“ projekto „Pagalba prostitucijos ir prekybos žmonėmis aukoms“ koordinatorė Kaune Jolita Juškevičienė. 

Popietę pradėjo Kauno miesto savivaldybės tarybos narė Loreta Kudarienė. Ji prisiminė projekto „Pagalba prostitucijos ir prekybos žmonėmis aukoms“ įsikūrimą ir plėtrą, jo naudą visuomenei. L. Kudarienė negailėjo šiltų žodžių „Lietuvos Caritas“ organizacijai, pavadindama ją viena kvalifikuočiausių nevyriausybinių organizacijų Lietuvoje.

Kauno moterų draugijos atstovė Daiva Baranauskienė susirinkusiems plačiau papasakojo apie projektą „16 pasipriešinimo smurtui prieš moteris dienų“, kurio metu iš viso suplanuota 15 įvairių renginių. D. Baranauskienės teigimu, prostitucija – ne savanoriškas pasirinkimas, o fizinio ir psichologinio smurto pasekmė, todėl šie du reiškiniai yra neatsiejami ir būtina apie juos kalbėti kartu. Prieš dalyvių diskusiją buvo perskaityti keli ilgesni pranešimai. Pirmąjį jų parengė Žmogaus teisių komiteto Teisės programų koordinatorė Mėta Adutavičiūtė, praeityje pati savanoriavusi „Lietuvos Caritas“ projekte „Pagalba prostitucijos ir prekybos žmonėmis aukoms“. 

Lektorė kalbėjo apie prostitucijos legalizavimo šalininkų vartojamus argumentus ir kiekvieną jų paaiškino išsamiau. Ji argumentuotai paneigė nuomones, kad prostitucijos legalizavimas padėtų kontroliuoti ŽIV plitimą, prekybą žmonėmis ir smurtą, užtikrintų prostitutėms socialines garantijas ir sveikatos draudimą.

„Gerai, kad apie šią problemą apskritai yra kalbama, ji keliama į viešumą, tačiau bet kokia įstatyminė iniciatyva turi būti gerai apgalvota ir įvertinta, konsultuojantis su organizacijomis, kasdien dirbančiomis su nukentėjusiomis moterimis ir geriausiai suvokiančiomis realią padėtį,“ – kalbėjo M. Adutavičiūtė.

Vėliau savo pranešimą pristatė Kauno apskrities VPK Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus vyriausiasis tyrėjas Eugenijus Žalnieriūnas.

Remdamasis savo darbo patirtimi, pareigūnas pristatė Kaune populiariausias prostitucijos kryptis, didžiausias nusikaltimo eigoje kylančias problemas, papasakojo apie kartu su „Lietuvos Carito“ darbuotojais vykdomas prostitucijos prevencijos problemas.

Paskutinįjį popietės pranešimą pristatė „Lietuvos Caritas“ projekto „Pagalba prostitucijos ir prekybos žmonėmis aukoms“ darbuotoja Milita Žičkutė. Ji pristatė realų vienos šeimos, su kuria bendravo projekto darbuotojos, pavyzdį, sukrėtusį daugelį susirinkusiųjų. Šeimoje, kurioje augo devyni vaikai, buvo nuolat girtaujama, o prieš vaikus naudojamas šiurkštus smurtas. Vienuolika žmonių gyveno itin prastos būklės namuose, o pagrindinis pragyvenimo šaltinis buvo už vaikus gaunamos pašalpos. Vis dėlto šeima nebuvo įtraukta į socialinės rizikos šeimų sąrašą. Mokyklos, kurią lankė vaikai, darbuotojams taip pat atrodė, kad šeimoje viskas gerai.

Skurdas, tėvų priklausomybės, nuolatinis smurtas ir emocinis šaltumas šeimoje vaikus vertė bėgti iš namų. Ištrūkusios iš jų, emociškai nestabilios ir pažeidžiamos jaunos merginos sulaukė pasiūlymo verstis prostitucija. „Ši istorija pateikia daug neatsakytų klausimų mūsų visuomenei,” – teigė M. Žičkutė. Lektorės teigimu, šiuo metu dvi šios šeimos dukros verčiasi prostitucija, viena iš jų dar ir užsiima suteneriavimu – būtent ji į prostituciją įtraukė seserį.

Kauno visuomenės sveikatos centro užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės skyriaus vedėja Orinta Ivanauskienė trumpai pristatė statistikos duomenis apie sergamumą lytiškai plintančiomis ligomis.

„Šeši iš dešimties gydytis ateinančių vyrų vengia įvardyti susirgimo lytine liga kelią, jo gėdijasi – tai leidžia spėti ir apie prostitucijos problemos mastą,“ – pasakojo diskusijos dalyvė. Jos teigimu, daugiausia šiomis ligomis serga 30-35 metų vyrai, dauguma jų prisipažįsta prezervatyvus naudojantys retai arba niekada. Išklausius visų pranešimų, vyko dalyvių diskusija, kurioje buvo svarstomi galimi prostitucijos prevencijos keliai, galimybės labiau šviesti visuomenę klausimais, kuriais garsiai kalbėti neretai vis dar vengiama. Susirinkusieji vieningai nutarė, kad prostitucijos legalizavimas – ne išeitis: reikia ieškoti būdų ne „nusiplauti rankas“ ir ignoruoti nusikaltimą, o kovoti su juo ir suteikti pagalbą nukentėjusioms moterims.


Publikuota 2012 m. gruodžio 3 d. www.lrytas.lt 

 

Straipsniai

2015 M. VIEŠOS PASKAITOS-DISKUSIJOS „PROSTITUCIJA IŠ ARČIAU“ ŠALIES BIBLIOTEKOSE JAV ambasados iniciatyvos Lietuvoje prieš prekybą žmonėmis
  • I istorija

    Mane, trijų mėnesių kūdikį, paliko mama... užaugau vaikų globos namuose... įstojau mokytis, tačiau studijoms labai trūko pinigų... pažįstamas vaikinas pasiūlė vasarą išvažiuoti į Ispaniją padirbėti, sakė reikės skinti apelsinus, darbas nesunkus ir užsidirbsiu pinigų studijoms...kai atvažiavome, man pasakė, jog pamirščiau apelsinus - turėsiu dirbti prostitute... buvau parduota... verkiau, nesutikau... tada mane mušdavo, daužydavo, pririšdavo prie lovos ir prievartaudavo...
  • II istorija

    Gyvenau kaime su mama, jos sugyventiniu ir broliais... trylikos metų mane išprievartavo patėvis... pasakiau mamai, bet ji manimi netikėjo... man buvo labai skaudu... po trijų metų išvažiavau mokytis siuvėjos specialybės, susiradau draugę... ji pasiūlė važiuoti pailsėti į Vokietiją... apsidžiaugiau, nes niekada nebuvau užsienyje... Vokietijoje mane uždarė į kambarį ir pasakė, jog vakare ateis vyras ir turėsiu viską daryti, ko jis norės... aš verkiau ir galvojau, jog noriu mirti... ašaros nepadėjo, turėjau tapti prostitute...