Prostitucijoje išnaudotų lietuvių istorijos sukrėtė net visko mačiusią pareigūnę iš Švedijos: viena jų tapo filmu (www.delfi.lt, 2019-10-13)

Net praėjus daugiau nei dešimtmečiui prostitucijoje išnaudotų lietuvaičių istorijos yra jautriai atmintyje įstrigusios net visko mačiusiai Švedijos policijos komisarei Kajsai Wahlberg. Viena jų net yra virtusi filmu.

Švedai nelaiko prostitucijos darbu arba pasirinkimu. Šioje šalyje yra prigijęs požiūris, kurį atliepia ir ten galiojantis teisinis reguliavimas, kad tai yra moters išnaudojimas, jos yra aukos, ir turi sulaukti pagalbos. Baudžiami yra tas sekso pirkėjai, nors jiems taip pat yra siūloma pagalba. Toks teisinis reguliavimas šalyje galioja nuo 1999 metų.

„Mes prostitucijos nelaikome darbu. Mes manome, kad moterys yra išnaudojamos prostitucijai. Mes nenaudojame tokių išsireiškimų, kaip „sekso darbuotojai“, nes dažniausiai tai yra prekybos žmonėmis aukos. Švedijoje mes manome, kad prostitucija tai yra vyrų smurtas prieš moteris“, – DELFI sakė Švedijos policijos komisarė Kajsa Wahlberg, kuri šią savaitę lankėsi Lietuvoje, ir per konferenciją pristatė savo šalies pavyzdį kovojant su šia problema.

Švedai didžiuojasi savo modeliu, ir džiaugiasi, kad moterų, užsiimančių tokia veikla jų šalyje mažėja. Jie mano, kad jų pasirinktas modelis, kai yra baudžiama už prostitucijos pirkimą, yra veiksmingesnis už prostitucijos legalizavimą.

Švedijos policijos komisarė sako, kad šiuo metu Švedijoje yra apie 1000-2000 moterų, kurios yra išnaudojamos prostitucijai, o Vokietijoje, kurioje prostitucija yra legalizuota, ir tai yra laikoma darbu, yra 400 tūkst. tuo užsiimančių moterų.

„Atsižvelgiant į populiacijos dydį, jeigu ir mes būtume ėję tuo pačiu keliu kaip Vokietija, šiuo metu prostitucijoje turėtume 40 tūkst. moterų“, – sakė K. Wahlberg.

Prostituciją laiko išnaudojimu, o ne pasirinkimu
 
Kalbant su Švedijos pareigūne neišgirsi tokių frazių kaip „prostitute dirbanti moteris“, ji visą laiką pabrėžia, kad tai yra išnaudojimas. Švedai taip pat nelaiko to moters pasirinkimu.

„Jei galvojate, kad tai yra pasirinkimas, tada turite savęs paklausti, ką dar ji galėjo pasirinkti. (…) Daugelis tų moterų turi socioekonominių problemų. Daug moterų prostitucijoje pradeda būti išnaudojamos dvylikos – keturiolikos metų amžiaus.

Jos pradeda labai ankstyvame amžiuje. Mes matome, kad tai yra ne suaugusios moters pasirinkimas, tai yra procesas. Dažnai jos jau buvo nukentėjusios nuo seksualinio smurto šeimoje arba kitų artimų žmonių. Kartais jos kenčia nuo negalios. Jos yra apleistos tėvų arba kitų suaugusiųjų, tai yra lengvi taikiniai išnaudojimui“, – sakė K. Wahlberg.

Dėl to, pasak pareigūnės, jeigu yra aptinkamos prostitucija užsiimančios moterys, joms yra pasiūloma socialinė pagalba.

„Kai kurios tų moterų nepriima tos pagalbos būtent tuo momentu, kai išgirsta pasiūlymą, tačiau joms suteikiama informacija, kur jos gali kreiptis, jeigu jų nuomonė pasikeistų“, – sakė K. Wahlberg.

Pirkėjai gali turėti ilgalaikių pasekmių
 
Pasak pareigūnės, buvo atlikta daug tyrimų apie tai, kas yra tie vyrai, kurie perka moteris seksualinėms reikmėms tenkinti.

„Dažnai tai yra vidutinio amžiaus vyrai, kurie turi nuolatinį darbą, šeimą, vaikų joje, namus, automobilį, šunį. Nors tai gali būti ir jauni vyrai – dvidešimtmečiai. Bet dažniausiai tai yra tie vidutinio amžiaus vyrai, kuriems atrodytų turi susikūrę saugų gyvenimą. Taip galite matyti disbalansą tarp vyrų, kurie atrodytų viską turi, ir tų neturtingų moterų iš Nigerijos, Rumunijos, kurios nieko neturi“, – sakė K. Wahlberg.

Pasak pareigūnės, dažniausiai tie vyrai, kai juos pagauna policija, iškart pripažįsta pažeidimą, ir tik labai maža dalis jų tai neigia.

„Nes Švedijoje teisminis procesas yra atviras, taip pat – ir teismo sprendimai. Todėl, jei neigi, gali tekti keliauti į teismą, o tada procesas tampa viešas, o tai yra gėdingas nusikaltimas. Gali sužinoti žmona, kaimynai, gali prarasti darbą, todėl niekas nenori to viešumo“, – sakė K. Wahlberg.

Pareigūnė taip pat pastebėjo tendenciją, kad vis dažniau darbdaviai tiek viešame, tiek privačiame sektoriuje prašo, kad įsidarbinantys asmenys pateiktų jiems pažymą, ar jų kriminalinė biografija yra „švari“.

„Jei ten yra informacijos apie tai, kad naudojaisi seksualinėmis paslaugomis už atlygį, o Švedijoje tai yra vienas iš seksualinių nusikaltimų, tai neatrodo gerai“, – sakė K. Wahlberg.

Tokiems vyrams Švedijoje taip pat yra siūloma socialinė pagalba.

Dar sutinka pavienių lietuvaičių
 
Pareigūnė sakė, kad bendrai Švedijoje moterų, kurios yra išnaudojamos prostitucija, mažėja.

„Maždaug prieš dvidešimtmetį įvyko reikšmingas pasikeitimas. Anksčiau prostitucijoje buvo daugiausiai švedės, šiuo metu mes kaip ir kitos Vakarų Europos šalys esame paliesti prekybos žmonėmis tendencijų. Turime moterų iš trečiųjų šalių – Nigerijos, Kolumbijos, bet taip pat iš Europos Sąjungos – Bulgarijos, Rumunijos“, – sakė K. Wahlberg.

Pasak pareigūnės, dabar jau Švedijoje yra fiksuojami tik atskiri atvejai, kai aptinkamos išnaudojamos moterys iš Lietuvos.

„Prieš dvidešimt metų buvo lietuvių, bet tada mes nematėme jų iki 2010-2011 metų. Tuo metu mes labai daug bendradarbiavome su Lietuvos policija, buvo grupė jaunų sutenerių, kurie pervežinėjo jaunas moteris iš Lietuvos. Bet ta veikla buvo sustabdyta. Dabar kartais dar mes aptinkame pavienių moterų iš Lietuvos. Dažniausiai tai yra jaunos moterys, 20-25 metų amžiaus“, – sakė K. Wahlberg.

Įsiminė labai žiaurios istorijos
 
Pareigūnei iš Švedijos yra įsiminę labai žiaurios istorijos apie prostitucijoje išnaudotas lietuvaites. Pagal vieną jų yra net sukurtas filmas „Lilija visiems laikams“ („Lilya 4-ever).

„Tai yra tikra istorija apie mergaitę iš Lietuvos, kuri buvo sutenerių atvežta į Švediją. Jos mama ją paliko ir išvyko į Jungtines Valstijas. Ji buvo apleista ir palikta viena bute pasirūpinti savimi.

Labai dažnai taip atsitinka, kad vyresni, gerai atrodantys 30-35 metų amžiaus vyrai, ima „rūpintis“ tokiomis jaunomis merginomis. Jie ima pasakoti, kad jos galės užsidirbti daug pinigų, sako: „tik išvyk su manimi ir galėsi turėti kokių tik panorėsi prabangių daiktų“, – pasakojo K. Wahlberg.

Pasak pareigūnės, ir tuo konkrečiu atveju lietuvė mergaitė įsimylėjo tokį vyrą, ir jis įtraukė ją į prostituciją Švedijoje.

„Ji buvo beviltiškoje padėtyje, kelis kartus pabėgo, bet neturėjo, kur eiti. Ji nušoko nuo tilto ir žuvo. Kai radome ją – tai įvyko pietinėje Švedijos dalyje, Malmėje – ji neturėjo jokių identifikacinių dokumentų – paso arba kažkokio kito.

Bet ji buvo parašiusi laiškus savo draugui Lietuvoje. Todėl mes žinojome, kad ji atvyko iš Lietuvos. Tada vyko detektyvinis darbas išsiaiškinti jos tapatybę. Jos likimas tapo filmu. Tai įvyko gal 2001 metais“, – pasakojo K. Wahlberg.

Požiūris į problemą Lietuvoje skiriasi
 
Parlamentarė socialdemokratė Dovilė Šakalienė iš diskusijų viešojoje erdvėje ir pokalbių su policijos pareigūnais teigė susidariusi įspūdį, kad Lietuvoje, priešingai nei Švedijoje, Kanadoje arba Islandijoje, dar nesuvokiama, kad moteris į prostituciją atveda smurtas, ir jis nuolat jas lydi prostitucijoje.

„Mūsų visuomenėje dar nėra aiškaus suvokimo, kad prostitucija yra smurtas prieš moteris, prostitucija dažniausiai yra smurto pasekmė, ir ją lydi sisteminis smurtas“, – sakė D. Šakalienė.

Politikės nuomone, yra visiškai tikslus Pasauliniame kovos su lytiniu išnaudojimu kongrese pasakytas pareiškimas, kad prostitucija nėra nei seksas, nei darbas. Tai yra žmogų žalojantis lytinis išnaudojimas, kuris yra nesuderinamas su lygių galimybių užtikrinimu ir žmogaus teisių apsaugos principais.

„Duomenys rodo, kad trys iš penkių prostitucija išnaudojamų moterų ir mergaičių serga potrauminio streso sindromu. Keturios iš penkių nuolat vartoja psichiką veikiančius preparatus arba nuskausminuosius vaistus.

Įvairių tyrimų duomenys nuo JAV iki įvairių Europos šalių rodo labai panašius skaičius, kad nuo 94 iki 99 proc. prostitucijoje išnaudojamų mergaičių ir moterų patiria fizinį smurtą, iš jų 75 proc. patiria tokius sužalojimus, kad reikalinga medikų pagalba, deja, ne visada ją gauna, ne visada kreipiasi, nes viena iš problemų – žema savivertė, neapykanta sau. Juk daugiau nei 80% jų patyrė įvairių rūšių smurtą prieš įtraukiamos į prostituciją, 40% buvo parduotos ar priverstos parsiduoti intymaus partnerio“, – sakė D. Šakalienė.

Pasak politikės, dažnai išnaudojamos moterys kenčia nuo psichologinių arba net psichiatrinių sutrikimų.

„Vokietijos tyrėjų duomenimis, labai didelis skaičius patiria depresijas, serga priklausomybėmis. Daktarė prof. Elke Mak iš Erfurto universiteto sako, kad prostitucijai lytiškai išnaudojamas žmogus dažniausiai patiria disociaciją, tai yra būdas atsiriboti, tarsi išeiti iš savo kūno, kuris yra išnaudojamas“, – sakė D. Šakalienė.

Siūlo perimti šiauriečių patirtį
 
Pasak politikės, dabartinė situacija Lietuvoje yra dviprasmiška. Nors yra suvokiama, kad prostitucija nėra pageidautinas reiškinys – nuo moralinio, teisinio, socialinio aspekto, tačiau teisinis reglamentavimas nėra efektyvus.

kodeksas baudžia už prostituciją tiek sekso pirkėją, tiek prostituciją užsiimantį asmenį, bet faktas yra, kad per metus yra nubaudžiama keli šimtai prostitucijoje esančių moterų ir tik keliasdešimt sekso pirkėjų – 10 kartų mažiau“, – sakė D. Šakalienė.

Pasak parlamentarės, moksliniai tyrimai ir kitų šalių praktika rodo, kad prostitucijos mažėja, kai veikiama paklausa.

„Reiškia mes turime ištraukti iš šešėlio sekso pirkėją, pasiūlyti pagalbą išnaudojamoms moterims. Prostitucijos mažėjimas yra tik tose šalyse, kurios taiko šį teisinį modelį – kitur ji auga ar išlieka stabili. Švedijoje per pirmus dešimt metų ji sumažėjo dvigubai,“, – sakė D. Šakalienė.

Ji siūlo atsisakyti dabartinio teisinio reguliavimo, kuris yra nustatytas Administraciniame nusižengimų kodekse, o vietoj to papildyti Baudžiamajame kodekse esantį straipsnį dėl prekybos žmonėmis.

Siūloma bausti sekso pirkėjus ir sugriežtinti atsakomybę, taikant, laisvės apribojimą iki šešių mėnesių.

„Kad išvengtume tokių atvejų, kai už seksualinį išnaudojimą sumoka vienas asmuo, o naudojasi kitas, atsižvelgiant į Šiaurės Airijos pavyzdį, siūlome nustatyti, kad asmuo atsako ir tuo atveju, jeigu su jo žinia atlygis buvo sumokėtas arba pažadėtas sumokėti trečiosios šalies“, – sakė D. Šakalienė.
 

Autorius: Dalia Plikūnė
 

Straipsniai

2015 M. VIEŠOS PASKAITOS-DISKUSIJOS „PROSTITUCIJA IŠ ARČIAU“ ŠALIES BIBLIOTEKOSE JAV ambasados iniciatyvos Lietuvoje prieš prekybą žmonėmis
  • I istorija

    Mane, trijų mėnesių kūdikį, paliko mama... užaugau vaikų globos namuose... įstojau mokytis, tačiau studijoms labai trūko pinigų... pažįstamas vaikinas pasiūlė vasarą išvažiuoti į Ispaniją padirbėti, sakė reikės skinti apelsinus, darbas nesunkus ir užsidirbsiu pinigų studijoms...kai atvažiavome, man pasakė, jog pamirščiau apelsinus - turėsiu dirbti prostitute... buvau parduota... verkiau, nesutikau... tada mane mušdavo, daužydavo, pririšdavo prie lovos ir prievartaudavo...
  • II istorija

    Gyvenau kaime su mama, jos sugyventiniu ir broliais... trylikos metų mane išprievartavo patėvis... pasakiau mamai, bet ji manimi netikėjo... man buvo labai skaudu... po trijų metų išvažiavau mokytis siuvėjos specialybės, susiradau draugę... ji pasiūlė važiuoti pailsėti į Vokietiją... apsidžiaugiau, nes niekada nebuvau užsienyje... Vokietijoje mane uždarė į kambarį ir pasakė, jog vakare ateis vyras ir turėsiu viską daryti, ko jis norės... aš verkiau ir galvojau, jog noriu mirti... ašaros nepadėjo, turėjau tapti prostitute...