Prostitucija Lietuvoje: legalizuoti ar bausti tik paslaugų pirkėją? (I dalis) ("vilimaite.lt" 2015-11-12)

Prieš imdamosis šios temos buvome įspėtos apsidrausti gyvybes. Girdėjome daugybę baisių atsiliepimų ir dar baisesnių istorijų apie stoties rajoną, jo gyventojus ir nenuilstančius gatves šlifuojančius darbuotojus, kurių paslaugos kainuoja nuo 6 eurų (tuomet buvo 20 litų – red. past.).
 
Vilniaus miestas. Autobusų stotis. Greitojo maisto užkandinės automobilių stovėjimo aikštelė. Užtenka pastovėti čia dvi valandas, kad suprastum, koks nekasdieniškas ir intensyvus gyvenimas vyksta šiame miesto rajone. Vieša paslaptimi galima vadinti informaciją, kad stoties rajone visuomet gali susirasti žmogų, teikiantį sekso paslaugas. Ir iš tiesų, jei stebi atidžiau, tai vaizdas gatvėje viską pasako ir be žodžių: pamatai, kas kokį vaidmenį vaidina ir kokias funkcijas atlieka. Ekspertai sako, kad tokia situacija, kokia yra šiandien, turi keistis ir siūlo du pasaulyje taikomus modelius, galinčius padėti išspręsti įsišaknijusias problemas.
 
 Sustojame stoties rajone esančioje greito maisto užkandinės stovėjimo aikštelėje. Kitapus gatvės kažko lūkuriuoja mergina trumpu sijonu. Vėliau jai priėjus arčiau matyti, kad jos kojos nusėtos mėlynių. Kitos dvi – besišnekučiuodamos vis vaikšto šaligatviu pirmyn-atgal. Atvažiuoja automobilis iš kurio išlipa moteris, pereina gatvę ir prisijungia prie merginų, kurios kursuoja gatve. Atvažiuoja kitas automobilis. Išlipa žilagalvis vyras, atsidaro variklio gaubtą ir pradeda kažką krapštyti. Prie jo viena po kitos prieina kitapus gatvės vaikštančios ar kažko lūkuriuojančios merginos, tyliai pasišnibžda. Jis su jomis kalbasi neiškišdamas galvos iš po variklio gaubto. Po kiek laiko atvažiuoja dar vienas automobilis, išlipa dar dvi merginos, išsitraukia iš rankinės veidrodėlį, pasitaiso šukuosenas ir pradeda kursuoti šaligatviu, kaip ir visos kitos. Prie vienos kažko lūkuriuojančios privažiuoja automobilis, atsidaro langelis, jie pasikalba, išlipa vyrukas, paduoda mergaitei automobilio raktelius ir jie išvažiuoja.
 
Žilagalvis jau pusantros valandos vaidina, kad kažką taiso, nors iš tiesų tik žiūri ir karts nuo karto kažką paklibina, po variklio gaubtu. Prie jo prieina vaikinas, paduoda paketėlį, jie trumpai šnekteli. Paketėlio atnešėjas kažkur išeina, o priėmėjas uždaro automobilio variklio gaubtą, peržvelgia merginas kitoje gatvės pusėje, viena dar spėja pribėgti ir persimesti vienu kitu žodžiu, tada senis išvažiuoja. Regis, automobilis pats susitvarkė. Ir taip nenutrūkdamas vyksta veiksmas, nuolatinis judėjimas.
 
Vietinių žmonių klausėme, ką gi veikia merginos nedarbo metu. Pasirodo, visai prie pat yra bariukas, kuriame susirenka ne tik sekso paslaugas teikiantys žmonės, bet ir jų draugai bei suteneriai. Užsiminusios, kad norime užeiti ir savo akimis pamatyti, kaip gi ten laiką leidžią prostitucijos tinklo dalyviai, buvome sudrausmintos: „Jūs iš ten gyvos neišeisit. Ką, negirdėjot, kas ten vyksta? Ten žmonės pradingsta, o vėliau, jei ir atsiranda, tai be kepenų. Nežinau, gal merginoms ne taip blogai, gal lieka gyvos, bet jau tikrai parduos jus ten.“ Nežinome, kiek šiame pasakyme tiesos, bet nusprendžiame nerizikuoti ir į bariuką neiti.
 
Prostitucija nėra tik moralės klausimas
 
Dvi valandos praleistos stotyje leidžia pamatyti, kaip vyksta sekso paslaugas siūlančių žmonių kasdienis ritmas, tačiau tai, ką slepia prostitucijos užkulisiai yra daug daugiau nei vien parduodamas kūnas ir dorovingųjų pirsčiojimai apie moralę. Tokie pirsčiojimai dažniausiai pasireiškia daugumos žmonių puritonišku piršto grūmojimu, kad prostitucija yra nuodėmė ir nusikaltimas. Ir kvailam aišku, kad nusikaltimas, juodu ant balto parašytas įstatymas.
 
Lietuvoje prostitucija laikoma nusikaltimu, už kurį baudžiami tiek sekso paslaugas parduodantys žmonės, tiek jas perkantys, tiek tie, kurie „saugo“ paslaugas parduodančius žmones ir tarpininkauja jas parduodant.
 
Tačiau, prostitucija ne vien tik moralės klausimas, bet ir terpė šešėlinei ekonomikai, galios politikai, smurtui, prievartai, žmogaus sudaiktinimui bei kitiems žmogaus teisių pažeidimams ir nusikaltimams. Pasaulyje taikomos kitokios praktikos nei Lietuvoje, pavyzdžiui, prostitucijos dekriminalizavimas Latvijoje, legalizavimas – Olandijoje ar bausmė tik perkančiam sekso paslaugas – Švedijoje. Didžioji dalis Europos šalių prostituciją legalizavo arba dekriminalizavo. Skirtingi ekspertai siūlo rinktis skirtingus modelius. Vienas iš jų – legalizavimas. Kitas – švediško modelio, kai baudžiamas tik tarpininkas ir pirkėjas, o ne parsiduodantis asmuo, adaptavimas Lietuvai.
 
publikuota 2015 m. Lapkričio 12 d. http://www.vilimaite.lt
 

Straipsniai

2015 M. VIEŠOS PASKAITOS-DISKUSIJOS „PROSTITUCIJA IŠ ARČIAU“ ŠALIES BIBLIOTEKOSE JAV ambasados iniciatyvos Lietuvoje prieš prekybą žmonėmis
  • I istorija

    Mane, trijų mėnesių kūdikį, paliko mama... užaugau vaikų globos namuose... įstojau mokytis, tačiau studijoms labai trūko pinigų... pažįstamas vaikinas pasiūlė vasarą išvažiuoti į Ispaniją padirbėti, sakė reikės skinti apelsinus, darbas nesunkus ir užsidirbsiu pinigų studijoms...kai atvažiavome, man pasakė, jog pamirščiau apelsinus - turėsiu dirbti prostitute... buvau parduota... verkiau, nesutikau... tada mane mušdavo, daužydavo, pririšdavo prie lovos ir prievartaudavo...
  • II istorija

    Gyvenau kaime su mama, jos sugyventiniu ir broliais... trylikos metų mane išprievartavo patėvis... pasakiau mamai, bet ji manimi netikėjo... man buvo labai skaudu... po trijų metų išvažiavau mokytis siuvėjos specialybės, susiradau draugę... ji pasiūlė važiuoti pailsėti į Vokietiją... apsidžiaugiau, nes niekada nebuvau užsienyje... Vokietijoje mane uždarė į kambarį ir pasakė, jog vakare ateis vyras ir turėsiu viską daryti, ko jis norės... aš verkiau ir galvojau, jog noriu mirti... ašaros nepadėjo, turėjau tapti prostitute...