Ar gali būti, kad policijos pareigūnai dėl geresnių darbo rezultatų neteisėtų apklausų metu prieš nepilnamečius asmenis ne tik vartojo fizinį smurtą, bet ir juos kankino elektrošoku, o vieną jų net nuvežė į mišką, prirakino prie medžio ir vertė nurodyti, kas kaime padarė smulkų nusikaltimą?
Ikiteisminį tyrimą atlikę prokurorai mano, kad taip ir buvo, todėl trims Vilkaviškio policijos komisariato tyrėjams pateikė kaltinimus dėl piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi, neteisėto laisvės atėmimo, žmogaus veiksmų laisvės suvaržymo ir fizinio skausmo sukėlimo.
Šioje byloje nukentėjusiaisiais pripažinti trys nepilnamečiai – tuo metu, kai prieš juos, įtariama, buvo įvykdyti nusikaltimai, jaunuoliams buvo nuo penkiolikos iki septyniolikos metų.
Iki šiol Vilkaviškio policijoje dirbantys tyrėjai Giedrius Bakšys, Artūras Trečiokas ir Vytautas Žemantauskas nesutinka su jiems pateiktais kaltinimais – kol jų kaltės dar nepatvirtino teismas, jiems galioja nekaltumo prezumpcija.
Tačiau teismas savo žodį šioje šiurpą keliančioje istorijoje greičiausiai tars dar negreit – Vilkaviškio teisėjai, kuriems prokurorai perdavė policininkų baudžiamąją bylą, atsisakė ją nagrinėti, teigdami, kad gali būti šališki: esą jie gerai pažįsta vieno kaltinamųjų V. Žemantausko žmoną Akseniją Žemantauskienę. Ji iki 2015 m. vasario Vilkaviškio teisme dirbo teisėja, o dabar karjerą tęsia Marijampolės teisme. Tuo metu V. Žemantauskas už nepriekaištingą tarnybą yra ne kartą skatintas net pačių aukščiausių policijos vadovų.
Nuo bylos nusišalinę Vilkaviškio teisėjai teigia, kad policijos pareigūnai yra „kaltinami nusikalstamų veikų trijų nepilnamečių vaikų atžvilgiu padarymu, o, atsižvelgiant į tai, kad kaltinamiesiems inkriminuotų nusikalstamų veikų skaičius yra palyginti didelis, byla kelia didelį rezonansą vietinėje bendruomenėje“.
Nuo bylos nusišalinę teisėjai paprašė ją nagrinėti ne Vilkaviškyje ir tuo labiau ne Marijampolėje, o net kitoje apygardoje, tačiau Kauno apygardos teismas šio prašymo nepatenkino ir Suvalkijos teismui nurodė pačiam nuspręsti, į kurį artimiausią teismą perduoti smurtu kaltinamų policininkų bylą.
Apie šią šiurpą keliančią istoriją DELFI diskutavo su nepilnamečių interesams atstovaujančio Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro (KOPŽI) vadove Kristina MIšiniene – tai galite pamatyti vaizdo įraše.
Tyrimo metu prokurorai policininkams inkriminavo nusikalstamas veikas, kurias jie galimai padarė dar 2016 m. lapkričio 9 d. Įtariama, kad tądien policininkai neteisėtai nepilnamečiams atėmė laisvę, mušė, reikalavo elgtis pagal jų nurodymus, panaudojo psichinę ir fizinę prievartą, kai neteisėtu būdu siekė išaiškinti ir patraukti baudžiamojon atsakomybėn dėl vagystės padariusius asmenis, rasti ir užfiksuoti pagrobtus vagystės metu pinigus bei nustatyti kitus šiai bylai svarbius duomenis.Bylos duomenimis, tądien pareigūnai du nepilnamečius pristatė į policiją, jiems neužtikrino privalomo advokato ir įstatyminio atstovo dalyvavimo, neįteikę įtarimų ir nefiksuodami apklausos protokole, vykdė jų apklausas ir reikalavo prisipažinti dėl įvykdytos vagystės iš kaimo parduotuvės savininko. Kai nepilnametis atsisakė duoti parodymus prieš save, įtariama, G. Bakšys ir V. Žemantauskas panaudojo psichinę ir fizinę prievartą – jam buvo nurodyta sėstis ant kėdės, rankas sukryžiuoti už kėdės atlošo, o tada buvo uždėti antrankiai. Tada paaugliui pareigūnai, įtariama, sudavė vieną smūgį kumščiu į žandikaulį bei du smūgius plaštaka į galvos sritį.
Po to smurtauta prieš šio nepilnamečio brolį – nuvažiavę į jo namus tyrėjai paauglį išsivežė į komisariatą, nuo motinos nuslėpę tikrąjį vizito tikslą. Automobilyje jis buvo verčiamas duoti parodymus prieš savo brolį, o kai atsisakė kalbėti, įtariama, V. Žemantauskas vaikui pridėjo prie kaklo elektrošoką ir jį panaudojo.
Po to paauglys buvo ištemptas iš automobilio ir nuvestas į mišką, kur jam kartą įspirta į užpakalį, o paskui jis antrankiais buvo prirakintas prie medžio ir „spirgintas“ elektrošoku.
Vėliau šis nepilnametis nuvežtas į komisariatą ir perduotas tyrėjui A. Trečiokui – kai pauglys atsisakė kalbėti apie kaime brolio įvykdytą vagystę, jam esą buvo smogta į veidą ir lytinius organus.
Tuo metu smurtas buvo panaudotas ir prieš kitą nepilnametį, laikytą policijoje – jam taip pat už nugaros buvo uždėti antrankiai ir naudotas elektrošokas. Po to paauglys buvo spardomas, galop elektrošoką vienas pareigūnų esą pridėjo prie lytinių organų ir pagrasino jį panaudoti. Ir tik tada nepilnametis prisipažino su kitu nepilnamečiu dalyvavęs vagystėje.
Bet tuo viskas nesibaigė – pareigūnai reikalavo nurodyti, kur paslėpė vagystės metu pagrobtus pinigus, o kai informacijos negavo, esą sudavė ne mažiau 10 smūgių į veidą.
Iš baimės net bėgo iš Lietuvos
Ikiteisminį tyrimą šioje byloje atliko Marijampolės apskrities policijos Imuniteto skyriaus pareigūnai – apie tai, kad kaimyninio rajono pareigūnai, įtariama, smurtavo prieš nepilnamečius, jiems pranešė patys nukentėjusieji. Tačiau tai padaryti jie ryžosi ne iš karto – tik tada, kai juos padrąsino socialinės programos „Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centras“ (KOPŽI) darbuotojai.
„Iš vaikų išgirdome dalykus, kurie, manėme, 2016 metais jau neįmanomi policijos pareigūnų darbe, – sakė daugybei nusikaltimo aukų pagelbėjusios programos vadovė K. Mišinienė. – Jei tai tiesa, tai kalba eina ne apie nepilnamečių mušimą apklausų metų, bet jau apie kankinimą – rakinimas prie kėdės, rišimas prie medžio, deginimas elektrošoku, mušimas į galvą, lytinius organus.“
Ir tik dėl to, kad policijos pareigūnams esą reikėjo atskleisti nusikaltimus.
Vos už keliolikos kilometrų nuo Vilkaviškio nutolusiuose kaimuose socialinės rizikos šeimose gyvenantys nepilnamečiai programos atstovų dėmesį patraukė prieš pat 2016 m. Kalėdų šventes – paskambinusi vieno jų motina verkdama šaukėsi pagalbos.
„Ji prašė padėti pargabenti sūnų ir jo draugą iš Vokietijos – paaugliai buvo sulaikyti klaidžiojantys po šalį, kurios kalbos nei vienas nemokėjo, be pinigų, išbadėję ir sutrikę“, – sakė K. Mišinienė.
Į Vokietiją nepilnamečiai, dėl kurių vieno dingimo buvo paskelbta oficiali paieška, paspruko bėgdami nuo jiems gresiančių nemalonumų – apie tai jie net neužsiminė savo motinoms, o tą dieną, kai ketino išvykti iš Lietuvos, namuose net pasipuošė, lyg vyktų į pirmąjį pasimatymą. O juk slapčia pasiėmė menkas santaupas ir į krepšius susikrovė kompiuterius, kuriuos vėliau pardavė, kad turėtų už ką išvažiuoti iš Lietuvos.
„Mums buvo pažadėtas darbas Diuseldorfo mieste, bet kai atvažiavome, pasakė, kad jau pavėlavome – atsirado kiti darbuotojai“, – apie kelionę į Vokietiją DELFI pasakojo vienas nukentėjusiųjų.
Kito darbo Vokietijoje paaugliams nepavyko susirasti – iš pradžių, kol dar turėjo pinigų, jie keletą dienų gyveno viešbutyje, o paskui klaidžiojo gatvėmis, kol galop vieną jų, važiavusį be bilieto, sulaikė traukinio kontrolierius. Parą policijos areštinėje praleidęs šešiolikmetis buvo išvežtas į jaunimo centrą – į čia atvyko ir jo septyniolikmetis draugas. Čia nepilnamečiai praleido maždaug dvi savaites, kol galop buvo sugrąžinti į Lietuvą.
O čia buvo sulaikyti policijos pareigūnų – anksčiau neteistas šešiolikmetis už grotų praleido mėnesį ir vasario pradžioje išleistas į laisvę, o jo septyniolikmetis draugas iš Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriaus paleistas gerokai vėliau.
Į svajonių Vokietiją paaugliai spruko norėdami apsaugoti savo šeimas – jiems buvo grasinama, kad nukentės ne tik jie patys ar artimieji, bet ir bus sudeginti jų namai. O visos bėdos prasidėjo dėl vaikiško naivumo – nepažįstami vyrai pasiūlė užsidirbti pinigų.
Uždarbis jiems pasirodė toks didelis, kad šie net nesvarstydami sutiko – vien už tai, kad nueis pas Šakių rajone gyvenančią senolę ir iš jos paims 3 tūkst. eurų, gaus dalį šių pinigų. Jokio vargo – ir 400 Eur tavo kišenėje!
„Su draugu nuvažiavome į Vilkaviškį nusipirkti elektroninių prekių, o kai ėjome parduotuvės link, mus susistabdė trys vaikinai, vienas jų nusivedė šiek tiek tolėliau ir pasiūlė parūkyti, – apie pažintį su nepažįstamaisiais pasakojo šešiolikmetis. – Jis sakė, kad atrodau kaip „normalus bachūras“ ir paklausė, ar nenorėčiau užsidirbti. Pasakiau, kad norėčiau, klausiau, koks tai darbas. Jis atsakė, kad nieko baisaus, man tiesiog reikės nueiti nurodytu adresu ir paimti iš anksto paruoštus pinigus. Jis man davė savo telefono numerį, sakė, kad greitai susisieks.“
Po kelių dienų į šešiolikmečio telefoną atskriejo SMS žinutė, kurioje buvo nurodyta nuvykti į Šakių rajoną. O kai su draugu nuvyko, pateko į pareigūnų surengtą pasalą – buvo sulaikyti kaip telefoninių sukčių bendrininkai.
„Po kelių dienų išėjęs į lauką prie namų pamačiau tuos asmenis, kurie mane siuntė paimti pinigų – jie liepė lipti į jų automobilį ir ėmė priekaištauti, kad paėmėme 3 tūkst. Eur, bet jų neatiduodame, – sakė šešiolikmetis. – Aiškinau, kad mus sulaikė policija ir apkaltino sukčiavimu, bet jie nepatikėjo ir ėmė grasinti susidorojimu. Iš pradžių į tai nekreipiau dėmesio, bet po kurio laiko tą patį automobilį su tais pačiais asmenimis mačiau dar keletą kartų, o po savaitės tie vyrai pareiškė, kad sudegins namus, jeigu negrąžinsiu pinigų.“
Grasinimų sulaukė ir septyniolikmetis – prie jo namų taip pat buvo atvykę iki šiol pareigūnų nenustatyti asmenys, taip pat grasino, jog užkas po žeme, tačiau kai šis išsigandęs paskambino policijai, šie iš karto pasišalino.
Nepilnamečiai tikino, kad ne juokais išsigando, todėl nutarė apiplėšti prie pat jų namų esančios parduotuvės savininką ir pinigus atiduoti tiems vyrams.
„Galvojome, kad taip išsisuksime iš padėties“, – sakė šešiolikmetis. Bet neišsisuko, o tik dar labiau įklimpo – kai parduotuvės savininkas 2016 m. lapkričio 8 d. baigė darbą ir su uždirbtais pinigais įsėdo į automobilį, vienas vaikinų pribėgo prie mašinos ir atidaręs dureles juos pagrobė.
Netikėta išpažintis areštinėje
Verslininkas jaunuolius iš karto pažino, apie tai pranešė policijai. Nors iš parduotuvės savininko buvo pagrobta 2 560 Eur, nepilnamečiai tikino, kad pinigų buvo kur kas mažiau – 1 500 Eur, tačiau vis tiek prisiėmė kaltę, nes dalį pinigų galėjo pamesti sprukdami po vagystės.
Šiuos pinigus septyniolikmetis jau kitą dieną perdavė nepažįstamiesiems, kurie „už vargą“ davė 70 Eur. Bet tuo pačiu nurodė, kad tai – tik dalis skolos, teks atiduoti ir kitą dalį.
Apie tai, kad apvogė parduotuvę, nepilnamečiai prisipažino lapkričio 9 d., kai skirtingu laiku pas juos į namus atvyko nusikaltimą tiriantys Vilkaviškio policijos pareigūnai. Jie paauglius išvežė į apklausas komisariate. Vieni, nedalyvaujant jų įstatyminėms atstovėms motinoms – esą juk tai įprasta procedūra.
Vėliau paauglius areštinėje aplankė socialinė darbuotoja – bendraudama su vaikais ji suprato, kad kažkas negerai, bet šie vengė kalbėti, kol galop vienas jų pravirko ir ėmė pasakoti, kokią egzekuciją patyrė policijoje. Apie tai netrukus prabilo ir kitas nepilnametis – įkalbėti vaikai Lietuvos policijos generaliniam komisarui parašė pareiškimus, buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas.
Vieno jaunuolių pareiškime nurodyta, kad vienas pareigūnų esą jį prirakino prie kėdės, o kitas daugybę kartų panaudojo elektrošoką – tazerį.
„Daug kartų, net nepamenu, kiek – į kojas, kartą į petį, dar norėjo į kaklą ir klyną, bet nenuspaudė“, – rašė nepilnametis.
„Kai mane policininkai nusivežė į komisariatą, uždėjo antrankius ir ėmė manęs klausinėti, kur buvau nusikaltimo vakarą, bet aš jiems nieko nesakiau, – aiškino kitas nepilnametis. – Tada jie mane paliko trims valandoms ir išvažiavo, o kai grįžo, vėl tęsė, bet ir tada nieko nesakiau, dėl ko tyrėjas man kumščiu trenkė į veidą. Ir vėl paklausė, bet vis tiek nesakiau tiesos, jis man dar kartą trenkė… Tada kitas tyrėjas ėmė grasinti, kad mane „sukiš į sieną“, o paskui vėl tas kitas tyrėjas man trenkė dar kartą ir aš tada jau viską papasakojau.“
Šešiolikmetis taip pat nurodė, kad po apklausos policijoje važiuojant į namus pasikalbėjo su draugu apie tai, kas įvyko policijoje – šis pasakė, jog irgi buvo mušamas.
„Matyt, pareigūnams nervai trūko, tai man davė kelis kartus per galvą, o draugui daugiau kliuvo – pas jį iki šiol žymės matosi, pats mačiau ir ant peties, ir ant kojų“, – sakė paauglys, kuris teigia mažiau nukentėjęs.
Kol pareigūnai aiškinosi kaime nusikaltimus, o parduotuvės savininką apvogę jaunuoliai iš karto nenorėjo pripažinti kaltės, policininkai nutarė pritaikyti kitus metodus – atvažiavo į vieno jaunuolių namus ir pasikalbėti išsivežė vieno jų brolį. O kad paauglio motinai nekiltų jokių įtarimų, motinai nurodė, kad jį veža pas miestelio seniūnę.
„Tada vienas mano sūnus buvo sulaikytas policijoje, bet apie tai aš dar nieko nežinojau, o ir pareigūnai nė žpdžiu neužsiminė, kad jis yra sulaikytas, – DELFI pasakojo nepilnamečių motina. – Iš pradžių pareigūnai su jaunėliu pasikalbėjo namuose, o paskui išsivežė – dar labai supykau, nes tą dieną buvo šalta, snigo. Ir ką – laukiu valandą, dvi, o sūnaus nėra. Paskambinau socialinei darbuotojai, o ši sako, kad jo net nebuvo. Ir vakare grįžo vaikas pėsčias, tik su džemperiu, ėjo net apie dvylika kilometrų iš Vilkaviškio. Tada taip supykau, kad paskambinau į policiją ir išrėkiau – kaip taip gali būti, vaiką nuogą paleidote! O paskui jis pasakojo, kaip jį nusivežė į mišką ir ar pririšo prie medžio, ar su antrankiais prisegė. Sakė, daužė ir į lytinius organus, ir su tazeriu davė.“
Darbe – agresija, namie savo vaikams glosto galvas
KOPŽI vadovė K. Mišinienė neslepia, kad ši istorija ją labai šokiravo, nes nepilnamečiai, įtariama, patyrė smurtą policijoje.
„Žadą atima tokie sergėtojų” veiksmai – spyriai į lytinius organus, elekros srovės leidimas per paauglių kūnus, daužymas per veidą, vežimas į mišką ir rišimas prie medžio … – sunkiai rinkdama žodžius sakė ji. – Smurtas, smurtas, smurtas. Net atmetus į šoną tokių veiksmų neįmanomumą valstybės įstaigoje – negi paklaikę – kitokį žodį sunku surasti – tarnautojai tikisi, kad tokius veiksmus pateisina koks auklėjamasis, didaktinis tikslas? Ar tokie veiksmai šiame komisariate buvo nuolat naudojami prieš „nepaklusnius“ pažeidėjus? Tikrai peršasi tokia mintis.
Žinoma, tik teismas spręs ir vertins apie taikytus kankinimo metodus, bet norėtume paklausti šių pareigūnų ir jų vadovų – ar jūs įsivaizduojate, kokią naštą, kokį neapykantos krūvį patalpinote į šių jaunuolių ir jų artimųjų širdis? Ar tai nėra savotiškas jaunimo nusikalstamumo skatinimas, kai smurtas iš teisėsaugos pusės buria tarsi „teisėtam“ kerštui? Pamąstykite apie tai.
Taip pat norime kelti ir kitą klausimą – ar gali žmogus darbe demonstruoti tokią agresiją, o grįžęs namo, glostyti savo vaikams galvas? Gal yra ir daugiau nukentėjusių asmenų, ne tik šie paaugliai?“
Dėmesio!
Visą parą veikia Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro SOS numeris +370 679 61617, skirtas konsultuoti, patarti ir informuoti nukentėjusius nuo įvairių prekybos žmonėmis formų, prostitucijos, seksualinės prievartos, pabėgusius nepilnamečius.
Šiuo numeriu skambinti kviečiami ir šeimų nariai, bet kokių tarnybų atstovai, įtariantis apie galimą išnaudojimo, smurto ar apgavystės atveją.
Kovos su prekyba žmonėmis centro specialistų komanda – socialinė darbuotoja, psichologė ir teisininkas – pasiruošę padėti tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų.
Autorius: Dainius Sinkevičius