Prievartos aukai - ne pagalba, o priekaištai ("l.rytas.lt", 2010-05-25)

Publikuota 2010 m. gegužės 25 d.

POZICIJA. Kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų reabilitacinio profesinio mokymo centro moksleiviai atvirauti bijo

Andrejaus V. motina Irina nežino, kaip galėtų padėti nuo prievartautojo nukentėjusiam nepilnamečiam sūnui. 
„Neįgalus mano sūnus buvo išprievartautas mokyklos bendrabutyje. Jis bijo žmonių ir nebenori grįžti į mokyklą“, – verkdama kalbėjo vilnietė Irina V., patyrusi pedagogų ir medikų abejingumą.

Tai nutiko Vilniaus kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų reabilitaciniame profesinio mokymo centre. Mokykla įsikūrusi Šilo gatvėje Antakalnyje. Ją supa parkas, o kieme žydi gėlynai. Klausos ir kitokių negalių kamuojami jaunuoliai čia gali įgyti įvairių praktiškų specialybių.

Andrejus V. į šią mokyklą pateko 2009-ųjų rugsėjį baigęs dešimtą klasę. Jis labiau domėjosi kompiuteriais, tačiau mokyklos pedagogai patarė jam pasirinkti paprastesnę – rankdarbių specialybę. Nors vaikinas – labai nedrąsus, jis sutiko apsigyventi mokyklos bendrabutyje. Andrejaus motina ir patėvis gyvena 13 kvadratinių metrų ploto kambaryje. Tokiame mažame būste trims žmonėms trūko vietos.
„Tris mėnesius kasdien lankiau sūnų bendrabutyje. Nelaimė įvyko, kai turėjau išvažiuoti į motinos laidotuves“, – pasakojo susijaudinusi motina.

Nukentėjo vaikystėje
Septyniolikmečiam Andrejui teko patirti daug skausmo. Kai jam buvo vos dešimt mėnesių, stipriai apdegė. Vaikas patyrė begalę operacijų ir narkozių. Tai atsiliepė vystymuisi, sulėtėjo jo reakcija. Medikai pripažino, kad dėl patirtų traumų berniukas vystosi lėčiau nei jo bendraamžiai. Jam buvo pripažintas neįgalumas. Tačiau Andrejus sugebėjo baigti dešimt klasių. Jis mokėsi profesinėje mokykloje Verkiuose ir jautėsi laimingas. Draugai vaikiną mėgo, nes jis buvo neagresyvus ir taikaus būdo.
Bet motina nerimavo, kaip sūnų paveiks perėjimas į kitą mokyklą. Tačiau pirmieji žingsniai naujoje vietoje atrodė sėkmingi.

Prašė prižiūrėti sūnų
Andrejus mokyklos bendrabutyje buvo apgyvendintas kartu su dviem kitais vaikinais. „Prašiau jų, kad Andrejui padėtų apsiprasti mokykloje ir jį prižiūrėtų. Ir Saulius, ir Algis man pasirodė malonūs vaikinai. Jie draugiškai pažadėjo juo rūpintis“, – pasakojo Irina.
Dviejose darbovietėse dirbanti motina stengėsi kasdien lankyti sūnų. „Iš namų į bendrabutį nuvežiau spintelę, arbatinį. Visada pasikalbėdavau su kartu gyvenančiais vaikinais“, – pasakojo moteris. 
Po trijų mėnesių jai atrodė, kad sūnus jau prisitaikė naujoje aplinkoje.

Pranešė kitą dieną
Irinai gavus žinią, kad Baltarusijoje mirė jos motina, Andrejus per poilsio dienas gyveno namuose. „Pirmadienį palydėjau jį į mokyklą, o antradienį po pietų man paskambino, kad atvažiuočiau. Pasakė, kad vaikui nutiko nelaimė“, – pasakojo motina.
Iš pradžių Irina pamanė, kad sūnus netyčia išdaužė langą arba dėl nerangumo sugadino kokį įrankį. Bet tai, ką ji išgirdo, sukėlė šoką – Andrejų pirmadienio vakare išprievartavo kitame aukšte gyvenantis auklėtinis.

Prieš miegą netikrino
Andrejaus kambario draugai pasakė, kad jos sūnų vakare buvo išsivedęs antrajame bendrabučio aukšte gyvenantis E.K. Jis buvo išgėręs. „Einam, pamokysiu triukų“, – kreipėsi E.K. į Andrejų. 
„Tu prie jo nelįsk. Tas vaikas serga“, – bandė užstoti kambario draugas Algis. Tačiau išgėręs moksleivis liepė Algiui nesikišti ne į savo reikalus ir Andrejų išsivedė.

Algis ir Saulius vėliau Irinai pasakojo, kad budėtojai prieš miegą privalo patikrinti, ar visi mokiniai yra savo kambariuose. „To padaryta nebuvo. Abu vaikinai patvirtino, kad mano sūnaus niekas iš personalo nepasigedo“, – skundėsi motina. 
Andrejaus pradėjo ieškoti iš prekybos centro į bendrabutį sugrįžęs Saulius. Jis pats pranešė budėtojui, kad neįgalaus vaikino kambaryje nėra, nors jau vėlus vakaras.

Girdė alumi su kvaišalais
Andrejus tik po kelių dienų išdrįso papasakoti motinai tai, kas atsitiko.
„Dvi dienas jis sėdėjo susiėmęs rankomis galvą, susigūžęs ir nesileido į kalbas. Atrodė taip, tarsi būtų visai praradęs orientaciją. Krūpčiojo nuo kiekvieno garso“, – baisėjosi motina. Kai vaikinas pagaliau prakalbo, jis papasakojo, kas įvyko tarp jo ir E.K. Iš pradžių E.K. nusivedė Andrejų į savo kambarį, pasodino ant lovos ir išėjo su kažkuo pasitarti. 

Grįžęs paklausė Andrejaus, ar jis viską pasipasakoja motinai. „Ar aš toks kvailas, kad viską pasakočiau?“ – atsakęs Andrejus. Jam buvo nesmagu, kad E.K. laiko jį mažvaikiu. Tada šis sugirdė Andrejui stiklinę alaus. Joje plaukiojo balsvos spalvos milteliai.
„Ar esi kada matęs pornografinių filmų?“ – paklausė E.K. Kai vaikinas papurtė galvą, bendramokslis pradėjo iš jo šaipytis.
„Jeigu nieko nemoki, aš tave išmokysiu triukų. Be jų tau nieko neišeis su jokia mergina“, – aiškino neįgaliam vaikinui E.K. Jis nurengė Andrejų, liepė atsigulti ir pradėjo liesti jo lyties organus.

„Andrejus yra labai tvarkingas, tiesiog pedantas. Gultis į svetimą lovą jam buvo bjauru ir jis ėmė priešintis. Bet paskui pajuto silpnumą. Jam pasidarė bloga ir ėmė stipriai suktis galva“, – pasakojo motina. Kas įvyko vėliau, vaikinas papasakoti nesugebėjo.

Rado išvirkščiais rūbais
Kai Saulius iki E.K. kambario atvedė bendrabučio budėtoją, durys buvo užrakintos ar užremtos iš vidaus. E.K. juos įsileido tik po kelių minučių.
„Andrejus be nuovokos sėdėjo ant lovos. Jis buvo apvilktas išvirkščiais drabužiais. Buvo visai apspangęs“, – sakė motina. Kitą dieną mokykloje dirbo budėtojas, su kuriuo Andrejus mėgdavo pasikalbėti.
„Vakar alaus gėriau. Pavaišino E.K.“, – pasigyrė vaikinas. Budėtojui kilo įtarimų. Jis žodis po žodžio iškvotė, kas įvyko E.K. kambaryje. Vyras apie įvykį pranešė Andrejaus mokytojai, o ji – mokyklos direktoriaus pavaduotojai.

Kaltino nesveiku seksualumu
„Kai mane iškvietė į mokyklą, iškart prašiau kviesti policiją ir atlikti tyrimą. Pavaduotoja nenorėjo to daryti ir siūlė laukti, kol iš atostogų sugrįš direktorius“, – pasakojo Irina. Bet vaikino motina nepasidavė. Ji pareikalavo tuojau pat pradėti tyrimą.

„Labiausiai mane nustebino darbų mokytoja. Ji sakė, jog Andrejus greičiausiai pats kaltas, nes esą jis mėgsta prieiti prie žmonių ir paglostyti jiems petį ar ranką“, – sakė motina. Mokyklos direktorius Eduardas Endrijaitis irgi pritarė savo pavaldinei: „Jis ir mane kartais paglosto.“ 
Iriną pribloškė, kad patyrę pedagogai visai nesuvokia sutrikusio vystymosi paauglio psichologijos ir bando suversti kaltę dėl išprievartavimo jam pačiam.

Medikai tyrė aplaidžiai
Vėlai vakare Andrejų policijos pareigūnai nugabeno pas gydytoją. Jis paėmė tepinėlius iš išeinamosios angos.
„Ekspertas net nesiteikė apžiūrėti paauglio lyties organų. Tik po dviejų dienų Andrejus leidosi numaudomas. Tada paaiškėjo, kad ant lyties organų matyti mėlynės, stiprūs nubrozdinimai ir sužalojimai“, – prisiminė moteris. 
Andrejus atsisakė grįžti į mokyklą. Jis tūno mažame kambaryje ir bijo išeiti net į kiemą.
„Sūnaus psichinė savijauta labai pablogėjo. Jis prislėgtas, nekalbus. Andrejus labai mėgsta vaikščioti, bet dabar yra priverstas būti namuose kaip užspeistas žvėris narve“, – guodėsi motina.
Norėdama įsitikinti, ar sūnus nebuvo apkrėstas venerinėmis ligomis, Irina bandė išsireikalauti papildomų tyrimų. Tačiau medikai į prašymus reagavo abejingai. Tyrimai buvo atlikti tik po poros mėnesių.

Apie prievartą nekalba
Kai „Lietuvos ryto“ žurnalistai apsilankė Vilniaus kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų reabilitaciniame profesinio mokymo centre, jo direktorius E.Endrijaitis nesutiko leisti pasikalbėti su mokytojais ir mokiniais.
„Vyksta ikiteisminis tyrimas. Jis ir atskleis, ar buvo išprievartavimas, ar ne“, – pareiškė mokyklos vadovas. E.K. iki šiol uždarytas tardymo izoliatoriuje. Andrejaus motina nuogąstauja, kad tyrimas nepasibaigtų išvada, jog kaltas ne prievartautojas, o auka.
Mokyklos teritorijoje kalbinti mokiniai sakė neabejojantys, kad Andrejus buvęs išprievartautas, tačiau daugiau pasakoti tiesiog bijo.

Slėpimas atriša rankas prievartautojams
Kristina Mišinienė
Lietuvos „Caritas“ projekto „Pagalba prostitucijos ir prekybos žmonėmis aukoms“ koordinatorė

„Kai toks įvykis nutinka mokykloje, vaikų globos namuose, bendrabučiuose, pedagogai neretai stengiasi jį užglaistyti, nenori įsileisti specialistų, nors jie žino, kaip analizuoti prievartos atvejus.
Atvirumas ir viešumas padėtų suprasti, kodėl vaikai prievartaujami. Statistika rodo, kad prievarta kartojasi ten, kur specialistai neįsileidžiami, o įvykį stengiamasi nuslėpti.

Slepiama dažniausiai todėl, kad vadovaujančios instancijos pedagogus užverčia kaltinimais. Kolektyvai, kurie neprašo pagalbos iš išorės, daro paslaugą prievartautojui. Įvykio tyrimas neretai užgęsta, o kaltė netgi suverčiama pačiai aukai. Tai labai žalingas veikimo būdas.“



Audronė Urbonaitė

Straipsniai

2015 M. VIEŠOS PASKAITOS-DISKUSIJOS „PROSTITUCIJA IŠ ARČIAU“ ŠALIES BIBLIOTEKOSE JAV ambasados iniciatyvos Lietuvoje prieš prekybą žmonėmis
  • I istorija

    Mane, trijų mėnesių kūdikį, paliko mama... užaugau vaikų globos namuose... įstojau mokytis, tačiau studijoms labai trūko pinigų... pažįstamas vaikinas pasiūlė vasarą išvažiuoti į Ispaniją padirbėti, sakė reikės skinti apelsinus, darbas nesunkus ir užsidirbsiu pinigų studijoms...kai atvažiavome, man pasakė, jog pamirščiau apelsinus - turėsiu dirbti prostitute... buvau parduota... verkiau, nesutikau... tada mane mušdavo, daužydavo, pririšdavo prie lovos ir prievartaudavo...
  • II istorija

    Gyvenau kaime su mama, jos sugyventiniu ir broliais... trylikos metų mane išprievartavo patėvis... pasakiau mamai, bet ji manimi netikėjo... man buvo labai skaudu... po trijų metų išvažiavau mokytis siuvėjos specialybės, susiradau draugę... ji pasiūlė važiuoti pailsėti į Vokietiją... apsidžiaugiau, nes niekada nebuvau užsienyje... Vokietijoje mane uždarė į kambarį ir pasakė, jog vakare ateis vyras ir turėsiu viską daryti, ko jis norės... aš verkiau ir galvojau, jog noriu mirti... ašaros nepadėjo, turėjau tapti prostitute...