Prievartą patyrę paaugliai siekia nubausti auklėtojus ("valstietis.tv3.lt", 2017-02-03)

Apie situaciją vaikų socializacijos centruose ir specialiojo ugdymo mokyklose esame rašę ne kartą. Vėliučionių, „Širvėnos“ vaikų socializacijos centrai, Švėkšnos specialiojo ugdymo mokykla pagarsėjo skandalais dėl ten vykusių lytinių nusikaltimų, seksualinės prievartos, darbuotojų negebėjimo užkirsti kelią vaikų patyčioms.

Iki šiol už tokius nusikaltimus į kaltinamųjų suolą sėsdavo nebent tiesioginiai kaltininkai, tačiau įstaigų, kuriose buvo vykdomi nusikaltimai, vadovai ar atsakingi darbuotojai atsipirkdavo tik pagrūmojimais pirštu. Tačiau pirmą kartą už pareigų neatlikimą vaikų socializacijos centrą (VSC) „Širvėna“ į teismą padavė patys nukentėję vaikai.

„Vierchas“ ir „duchai“

Prieš pusantrų metų „Akistata“ yra rašiusi apie dabar jau buvusį VSC „Širvėna“ (Biržų r.) auklėtinį Modestą Belanovą (19 m.), kuris 2015 metų vasarą buvo nuteistas 3 metams ir 5 mėnesiams nelaisvės pagal LR BK 151 str. 2 d. (nepilnamečio privertimas lytiškai santykiauti) ir pagal LR BK 284 str. 1 d. (vandališkais veiksmais pažeidė viešąją tvarką).

Priminsime, jog tėvai su Modestu nuo mažumės niekaip nepajėgė surasti bendros kalbos (dar 2012 metų pradžioje šio paauglio šeima buvo įrašyta į sostinės socialinių įgūdžių stokojančių šeimų sąrašą, o Modestas – į vienos Vilniaus policijos nuovados apskaitą dėl nuolatinio valkatavimo ir bėgimo iš namų – aut. past.), todėl paauglys buvo apgyvendintas vaikų socializacijos centre. Modestas nusprendė, jog šiame centre jis būsiąs „vierchas“, tad subūrė panašių į save (arba prisijungusių iš baimės, kad patys nebūtų skriaudžiami) gaują ir ėmė terorizuoti už save silpnesnius. Nusitaikė į du ramius, tačiau specialiųjų poreikių turinčius ir nesugebančius apsiginti bendraamžius – Algį ir Adomą (vardai pakeisti – aut. past.).

Mokestis už „stogą“

„Na, „duchai“, jei norit gyventi ramiai, privalot susimokėt!“ – pareiškė paaugliams Modestas. Kad „išsižiojėliai“ suprastų, jog jis nejuokauja, kiekvieną dieną juos tai aptalžydavo ir apspardydavo, tai keikdavo ir tyčiodavosi.

Kai terorizuojamus berniukus aplankydavo tėvai, vaikai prašydavo, kad šie jiems paliktų pinigų, tik nė vienas neišdrįso prasitarti, kam tie pinigai reikalingi. Po pasimatymų su tėvais tuoj pat prisistatydavo „vierchas“ Modestas ir pasiimdavo „duoklę“ – aukai nepalikdavo nė lito.

Teisme Adomas su Algiu tvirtino, jog apie patiriamą smurtą ir nuolatinį pinigų reikalavimą sakę socialiniams darbuotojams, tik niekas nesureagavo. O kadangi suaugusiesiems paauglių reikalai nerūpėjo, Modesto vadovaujama smurtautojų „komanda“ suįžūlėjo tiek, kad silpnesniųjų apstumdymais, apspardymais bei „duoklėmis“ nebeapsiribojo – nutarė surengti žiaurias patyčias.

Lytinė prievarta

Vieną 2013-ųjų liepos popietę, kai Algis miegojo savo kambaryje, įsiveržė Modestas su savo gauja. Prikėlęs berniuką iš miego, pareiškė, jog „reikia pasikalbėti“. Nujausdamas, kad gali gauti mušti ar sulaukti patyčių, Algis bandė iš kambario ištrūkti, tačiau gerokai fiziškai stipresni berniokai nubloškė jį ant lovos. Modestas vienam iš savo parankinių liepė parvesti į kambarį ir Adomą (Algis su Adomu gyveno viename kambaryje – aut. past.), kuris tuo metu buvo kompiuterių klasėje. Sustatęs abu paauglius vienas prieš kitą, Modestas įsakė Algiui nusimauti kelnes, o Adomui  – čiulpti… Berniukai bandė protestuoti, tačiau Modestas tuoj pat ėmė juos kumščiuoti, grasindamas prikulti, kad „nepasirodys maža“. Vaikai žiaukčiodami, bet nematydami išeities, ėmė daryti tai, ką Modestas liepė. O šis, išsišiepęs iki ausų, visą veiksmą ėmė filmuoti mobiliuoju telefonu. „Va, chebra, žiūrėkit – pas mus yra du pedikai, – tyčiojosi jis. – Įdėsim į „Facebook‘ą“, ot visiems bus juoko!“

Kiti paaugliai, dalyvavę šlykščioje egzekucijoje, teisme tvirtino bijoję ne tik atkalbėti Modestą nuo šiurpių patyčių, bet ir kam nors apie tai prasitarti. Mat visi gerai žinojo, jog šis, jei ne atvirai, tai iš pasalų gali ne tik apkulti, bet ir žiauriai sužaloti.  Be to, aiškino vaikai, bijoję ir Modesto brolio dvynio, kuris taip pat buvo „neprognozuojamas“, keršto.

Išdrįso papasakoti

Kai Algis su Adomu buvo užspeisti duše ir dar kartą priversti pakartoti, tai, ką darė savo kambaryje, Adomas socialinių darbuotojų pasiprašė uždaromas į apmąstymų kambarį (kitur šis kambarys vadinamas nusiraminimo kambariu, jame paprastai ne ilgiau nei 24 val. uždaromi vaikai, kurie kelia rimtą pavojų sau ir aplinkiniams – aut. past.), taip stengdamasis pasislėpti nuo seksualinių priekabiautojų. Na, o Algis apie nutikusią bėdą vis tik išdrįso papasakoti vienai socialinei pedagogei, kuria pasitikėjo. Moteris, išklausiusi vaiko bėdas, ko gero, nepatikėjo, nes nuėjusi į apmąstymų kambarį apie patirtą lytinę prievartą ėmė klausinėti čia savo noru užsidariusio Adomo. Berniukas prabilo tik tuomet, kai išgavo pažadą, jog visam laikui bus apgyvendintas atskirai nuo kitų vaikų.

Kai abu nuskriausti vaikai socialiniams pedagogams papasakojo apie patirtą lytinę prievartą,  smurtautojų tai nei kiek nesutrikdė: šie agresyviai elgėsi ne tik su pedagogais, bet pažadėjo „pakasti“ ir savo aukas. „Per tave aš nesėsiu ir nesisamdysiu advokato, krušena tu!“ – tėškė Adomui Modestas. Pedagogams abu nukentėjusius berniukus teko slėpti nuo sužvėrėjusio „viercho“.

Iš pradžių M. Belanovui, kol vyko ikiteisminis tyrimas, buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas. Maždaug po pusmečio ši kardomoji priemonė buvo pakeista į rašytinį pasižadėjimą neišvykti, paauglys buvo atiduotas tėvų globon.

Spardė į galvą

Tačiau tėvai šio aršuolio sutramdyti nesugebėjo – tiek Modestas, tiek jo brolis dvynys darė, ką norėjo: mušėsi, vagiliavo, dingdavo kelioms dienoms iš namų. Kartą, trūkus kantrybei dėl sūnų krečiamų šunybių, tėvas nutarė „rimčiau“ su jais pasikalbėti, tačiau pastarieji tiek tyčiojosi iš savo gimdytojo, jog išprovokavo muštynes. Tiksliau – susidorojimą, mat dvyniai puolė tėvą ir, pargriovę jį ant žemės, ėmė spardyti vis taikydami į galvą.Vėliau teismo medicinos ekspertai smurtautojų tėvo galvoje ir nugaroje aptiko nemažai sužalojimų.

„Pasismaginę“ su tėvu, broliai įvykį nutarė atšvęsti kaip „tikri vyrai“, todėl patraukė į kavinę. Kadangi jau buvo apie pusę trijų nakties, kavinė nedirbo, tad Modestas, liepęs broliui stovėti „ant šucherio“ (stebėti aplinką, ar kas nors neateina – aut. past.), išlaužė durų staktą, išdaužė kitų kelią jam užtvėrusių durų stiklą ir pasigrobė kasos aparate buvusius 50 litų (apie 15 eurų) bei 11 butelių įvairių brangių alkoholinių gėrimų, dvi skardines ikrų, dar kitokių gėrybių. Nusiaubtos kavinukės savininkai žalą įvertino 3000 litų (beveik 900 eurų).

Reikalauja kompensacijos

Kaip jau minėta, baudžiamąją bylą dėl vaikų tvirkinimo išnagrinėjęs teismas, M. Belanovą pasiuntė 3 metams ir 5 mėnesiams už grotų. Tačiau projekto „Pagalba prostitucijos ir prekybos žmonėmis aukoms“ vadovė Kristina Mišinienė ir kartu dirbantys socialiniai darbuotojai teigė, jog nuosprendis M. Belanovui nepakeitė svarbiausio dalyko – socializacijos centro darbuotojų požiūrio į problemą, kurią būtina spręsti iš pagrindų.

Ir štai – pilnametystės sulaukusios aukos su jų interesams atstovaujančiu advokatu Daliumi Poviliumi, paruošė civilinį ieškinį nukentėjusiųjų vardu – į teismą už savo pareigų neatlikimą padavė VSC „Širvėna“. Pasak K. Mišinienės, įstaigos darbuotojų pareiga – užtikrinti saugią aplinką uždaroje erdvėje esantiems vaikams, užkirsti kelią panašiems nusikaltimams, taip pat – auklėti ir prižiūrėti vaikus, kad šie turėtų galimybę persiauklėti, o ne toliau lavinti savo kriminalinius polinkius. „ Juk tai ne tik šių vaikų rūpintojai, kol jie gyvena socializacijos centre, bet ir savo srities profesionalai. Jie privalėjo pastebėti, kad vaikai gyvena pagal „zonos“ taisykles, ir dėti visas pastangas šią nusistovėjusią tvarką išgyvendinti, – sakė projekto „Pagalba prostitucijos ir prekybos žmonėmis aukoms“ vadovė. – Juk jie puikiai žino, kokie vaikai pas juos pakliūna. Jeigu įvyksta tokie incidentai, tai reiškia, kad auklėtojai netinkamai dirba. Šis ieškinys – naujiena. Net, jei byla ir nebus laimėta, problema bus iškelta į viešumą. Juk daugybė socializacijos centrų panašius įvykius tiesiog užglaisto, kad tik šie nepatektų į viešumą“.

Derėtų priminti, jog po skandalo VSC „Širvėna“ Švietimo ir mokslo ministerija, kuriai ši įstaiga pavaldi, sureagavo gana atsainiai – jai pavaldžios įstaigos vadovai buvo nubausti tik už tai, kad sunkiai auklėjami vaikai buvo suburti į per dideles grupes. Pagal teisės aktus vienoje grupėje gali būti ne daugiau nei 8 vaikai. Tačiau pedagogų nesugebėjimas valdyti situaciją centre, nenoras ir nemokėjimas keisti įstaigoje suvešėjusią smurtinę kultūrą net nebuvo svarstomas, lyg Adomo ir Algio atvejis būtų buvęs atsitiktinis, vienintelis.

Posėdžiai – uždari

Precedento Lietuvoje neturinti civilinė byla nagrinėjama Vilniaus rajono apylinkės teisme.

Apie bylos baigtį greičiausiai vis tik sužinosime, tačiau VSC „Širvėna“  ir M. Belanovo advokatai pasiekė, kad bylos nagrinėjimas vyktų už uždarų durų – girdi, teismo posėdžiuose, sprendžiant centro atsakomybės klausimą, bus paviešintos detalės iš baudžiamosios bylos, kurios nuosprendyje yra konstatuota, jog VSC vaikai patyrė seksualinę prievartą.

Jau pilnametystės sulaukę ieškinį pateikę nukentėjusieji, turintys teisę patys nuspręsti, ar galima viešinti teismo procesą, reikalavimo, kad teismo posėdžiai būtų uždari, nebuvo pateikę. Nukentėjusiuosius atstovaujančiam advokatui D. Poviliui keistai atrodė noras ginti nukentėjusiųjų teises, kai šie to neprašo. Teisininko manymu, byloje nebus nagrinėjama, kokie seksualiniai veiksmai buvo atlikti prieš nukentėjusiuosius.

Peršasi išvada, jog tai ne siekis apginti nukentėjusiųjų teises – viešumo bijo tiek VSC darbuotojai, tiek nuteistasis M. Belanovas.

Moralinė žala

Seksualinę prievartą patyrę jaunuoliai teismo prašo iš VSC „Širvėna“ ir iš kaltininko M. Belanovo solidariai priteisti po 25 000 eurų neturtinės žalos. Už patirtas kančias ir pažeminimą nukentėjusieji papildomai prašo iš M. Belanovo priteisti dar po 8000 eurų ir taip kompensuoti moralinę žalą.

Ieškinį pateikę vaikinai įsitikinę, jog centro vadovai ne tik neužtikrino saugios jiems aplinkos, bet nesutramdė linkusių nusikalsti paauglių, leido šiems įstaigoje įvesti kalėjimo „taisykles“, vadinamąsias „paniatkes“.

Beje, kalbama, jog VSC „Širvėna“ vadovai ir jų advokatai įsitikinę, kad ieškinys centrui – nepagrįstas. Girdi, už įvykdytą nusikaltimą atsako tas, kas jį padarė – gi VSC darbuotojai savo funkcijas atliko tinkamai (?!)

Nauja praktika

Projekto „Pagalba prostitucijos ir prekybos žmonėmis aukoms“ vadovė K. Mišinienė įsitikinusi, jog šia byla bus formuojama nauja praktika. „Mes nuoširdžiai sveikiname vaikinus, nusprendusius pateikti ieškinį ne tik savo tiesioginiams skriaudėjams, bet ir pačiai įstaigai. Tai didelis žingsnis pirmyn, kuris turės įtakos ir kitų aukų drąsai prabilti, – sakė K. Mišinienė. – Seksualinė prievarta, seksualinis priekabiavimas uždarose nepilnamečių institucijose yra dar labai nepaliesta tema, vieniems tai negirdėta ir labai baisu, kiti – žino, kas vyksta, bet dėl įvairiausių priežasčių tyli. Lytinis santykiavimas ar grąsinimai jį atlikti stipresniųjų naudojama kaip savo galios įtvirtinimas, kaip bausmė, pažeminimas, pasityčiojimas. Dauguma tokių įvykių ir lieka tarp keturių sienų, nepradedami ikiteisminiai tyrimai, aukos tyliai kenčia. Šio minimo proceso metu pamatę, kaip elgiasi centro darbuotojai, kaip jie ginasi, visiškai nesupranta savo kaltės ir atsakomybės, neišspaudžia nė menkiausio apgailestavimo, kad štai,vidury baltos dienos, jų darbo metu, buvo sugriauti dviejų jaunučių vaikinukų gyvenimai – įsitikinome, kad tokie ieškiniai privalo būti teikiami. Mes dėsime visas pastangas, kad paremtume ir paskatintume nukentėjusiuosius reikalauti teisingumo“.

Situacija nesikeičia

Po skandalo VSC „Širvėna“ tuoj pat nugriaudėjo ir dar vienas – prostitucija užsiima Švėkšnos specialiojo ugdymo mokyklos auklėtinės! Apie tai „Akistata“ irgi rašė. Ši byla dar tebenagrinėjama Klaipėdos apygardos teisme. Galima priminti ir daugiau nuodėmių, „išlindusių“ iš panašių valdiškų įstaigų. Paprastai po to, kai tai, kas iš tikrųjų dedasi vaikų auklėjimo (o gal naikinimo?) įstaigose, paviešinama, sukrunta mūsų valdžios atstovai ir valdininkai – ieško kaltųjų, kuria programas, grūmoja pirštu… Tačiau situacija iš esmės niekaip nesikeičia – nurimus aistroms, gyvenimas „valdiškuose“ vaikų namuose teka įprasta vaga.

„Kad situacija pasikeistų, pirmiausia reikia sumažinti vaikų skaičių tokiuose centruose, – įsitikinusi K. Mišinienė. – O tai reiškia, kad reikia steigti naujus centrus, taikyti kitas, nukreiptas į elgesio keitimą, metodikas, įdarbinti motyvuotą, išsilavinusį personalą, naikinti bet kokias „kastų“, grupuočių užuomazgas, sukurti patikimą mechanizmą, kaip vaikai galėtų pranešti apie savo baimes ar patiriamas grėsmes šiose uždarose institucijose. Savivaldybių Vaiko gerovės komisijas, taip lengvai „atsikratančias“ sunkiais savo vaikais, tiesiog būtina priversti peržiūrėti tokių siuntimų tvarką, užtikrinti, kad kol vaikas bus centre, būtų dirbama su jo namų aplinka ir t.t. Ar girdėjote apie tokius vykstančius pasikeitimus? Aš – ne. Vietoje to – smarkiai kontroliuojama, kad nepageidaujama informacija „nenutekėtų“, bet kokie smurto atvejai aiškinami vaikų fiziologiniais ir psichologiniais ypatumais. Man regis, visuomenė nepilnai suvokia šių „sunkių“ vaikų dramą: namuose – smurtas, institucijose – smurtas, tai kaip toliau gyventi?“ 

 

Autorius Aurelija Žutautienė

Publikuota: 2017 m. Vasario 03 d. http://valstietis.tv3.lt/naujienos/salyje/prievarta-patyre-paaugliai-siekia-nubausti-aukletojus/

Straipsniai

2015 M. VIEŠOS PASKAITOS-DISKUSIJOS „PROSTITUCIJA IŠ ARČIAU“ ŠALIES BIBLIOTEKOSE JAV ambasados iniciatyvos Lietuvoje prieš prekybą žmonėmis
  • I istorija

    Mane, trijų mėnesių kūdikį, paliko mama... užaugau vaikų globos namuose... įstojau mokytis, tačiau studijoms labai trūko pinigų... pažįstamas vaikinas pasiūlė vasarą išvažiuoti į Ispaniją padirbėti, sakė reikės skinti apelsinus, darbas nesunkus ir užsidirbsiu pinigų studijoms...kai atvažiavome, man pasakė, jog pamirščiau apelsinus - turėsiu dirbti prostitute... buvau parduota... verkiau, nesutikau... tada mane mušdavo, daužydavo, pririšdavo prie lovos ir prievartaudavo...
  • II istorija

    Gyvenau kaime su mama, jos sugyventiniu ir broliais... trylikos metų mane išprievartavo patėvis... pasakiau mamai, bet ji manimi netikėjo... man buvo labai skaudu... po trijų metų išvažiavau mokytis siuvėjos specialybės, susiradau draugę... ji pasiūlė važiuoti pailsėti į Vokietiją... apsidžiaugiau, nes niekada nebuvau užsienyje... Vokietijoje mane uždarė į kambarį ir pasakė, jog vakare ateis vyras ir turėsiu viską daryti, ko jis norės... aš verkiau ir galvojau, jog noriu mirti... ašaros nepadėjo, turėjau tapti prostitute...