Prie mokyklos išžagintos septintokės motinai – įspėjimas nutilti ("lrytas.lt", 2015-04-29)

„Jeigu žagins mokyklinukai, teisėsauga sakys, kad nieko neįvyko“, – sunerimusi kalbėjo Šakių rajono gyventoja. Šiuo metu nagrinėjama jos dukters prievartavimo byla. Nagrinėjama vangiai. Specialiųjų poreikių turinčią septintokę Šakių rajone malkinėje netoli mokyklos šeši trylikamečiai išprievartavo oraliniu būdu. Tai darė du, kiti – spoksojo.
 
Klastūnė, įviliojusi septintokę į pasalą, – šeštokė iš asocialios šeimos, kurios motina mokykloje nesirodo, o mergaitė, namuose mačiusi brutalių suaugusiųjų gyvenimo vaizdų, galimai ėmė iš berniukų pinigų už tai, kad atves jiems auką.
 
Grupinė pažeidžiamos paauglės žeminimo akcija pasikartojo du kartus, bet mokyklos vadovybė, šių berniukų motinos ir policijos tyrėjas Jonas Meištas neįžvelgė nusikaltimo sudėties. Juo labiau, kad vienas prievartautojų – vietinės policijos pareigūnės sūnus, o kitas – mokyklos darbuotojo vaikas.
 
Buvo sutarta įvykį slėpti, o mokyklos pedagogės ir berniukų motinos visa gerkle kaltino nuskriaustą mergaitę, kuri verkė, drebėjo ir nesugebėjo rišliai paaiškinti, kodėl taip nutiko.
 
Dėl draugystės pasirengusi mirti
 
Mergaitė patyčias patyrė nuo pirmųjų dienų, kai prieš trejus metus atvyko čia mokytis.
 
Dėl sergančios Rasos (vardas pakeistas) patiklumo, naivumo ir begalinio noro turėti draugų bendramoksliai ją išnaudoti. Dėl šio įvykio nukentėtų mokyklos garbė, todėl pažeidžiamo vaiko psichikos problemos atsidūrė antrame plane. Iki tol mergaitę ir jos motiną konsultavo mokyklos psichologė, nes mokinė elgėsi neadekvačiai.
 
Kad vaikas serga, nebuvo jokia paslaptis: mama pati prašė mokytojų ginti mergaitę nuo užgauliojimų. Pedagogai vienu balsu tvirtino, kad Rasa buvo itin geras vaikas, bet negalėjo sukaupti dėmesio per pamokas ir tikėjo bet kurio žmogaus draugiškumu.
 
Jos naivumas, geraširdiškumas ir noras susirasti draugų buvo visaip išnaudojamas: bendraklasiai prašydavo pirkti saldumynų, išviliodavo pinigų ir skanėstų, tyčia užmaudavo ant galvos kuprinę ir erzindavo taip negailestingai, kaip sugeba tik vaikai.
 
Bijodavo, kad dukterimi nepasinaudotų
 
„Rasa labai nuoširdi. Myli senus žmones, visus kalbina. Ras gyvūnėlį – bėgs glostyti. Pamatys verkiantį žmogų – puls guosti arba pati verks su juo. Tačiau ji nesugeba įvertinti kitų žmonių elgesio ir yra visiškai priklausoma nuo kitų valios. Ką jai lieps, tą padarys. Ir mokyklos mokytojai, ir mokiniai tai puikiai suprato.
 
Iki seksualinio išnaudojimo buvo daugybė patyčių, kurių pedagogai nesureikšmino sakydami, kad vaikai tik juokauja, o Rasa neįsižeidžia. Tačiau iš tiesų duktės psichologinė būsena buvo klaiki. Ji sapnuodavo baisius sapnus, naktimis dejuodavo, bijodavo eiti į mokyklą“, – verkė motina.
 
Kitokia mergaitė tapo nuolatinių pašaipų objektu.
 
„Ką jai kas liepdavo, tai ji ir darydavo. Kartais bijodavau, kad kas nors nenusivežtų jos kur nors įsisodinę į automobilį ir nepasinaudotų, nes Rasa aukšta mergaitė, bet ji nepajėgtų atskirti, ar žmogus geras, ar ne“, – kalbėjo Rasos motina. 
 
Draugavo su mažesniais
 
Su mergaite dirbo mokyklos psichologė. Vaikas turėjo ir sunkiai įveikiamų fiziologinių problemų, kurios paaštrėdavo po naujų patyčių.Mokykla neatsižvelgė, kad Rasa pradinėse klasėse mokėsi pagal specialiųjų poreikių vaikams pritaikytą programą ir kuriam laikui savavališkai buvo ją nutraukusi.
 
Kai su ja būdavo dirbama individualiai, mergaitė suprasdavo ir matematiką, ir kitus dalykus, tačiau susikaupti dideliame kolektyve nesugebėdavo.
 
Negalėdama susirasti draugų, Rasa draugaudavo su pradinukais. Ją nusižiūrėjusi jau minėta šeštokė iš asocialios šeimos, suprato, kad Rasa bus lengva auka.
 
Malkinė buvo paruošta
 
Mergaitė buvo apgaule nuviliota į netoli mokyklos esančią malkinę pernai gruodžio 1 dieną. Ją privertė tenkinti dviejų trylikamečių lytinę aistrą oraliniu būdu. Asocialioji atamanė liepė sakyti skaičius. Tai buvo loterija, kuris berniukas turės teisę ją išnaudoti.
 
Patalpoje buvo prikabinėta pripūstų prezervatyvų. Buvo akivaizdu, kad šeštokai čia renkasi ne pirmą kartą ir yra pasirengę lytiniam išnaudojimui. Jie turėjo nusipirkę prezervatyvų.
 
Kitą dieną mergaitė buvo dar ir išprievartauta. Vienam šeštokui tai nepavyko, o kitas įstengė aktą atlikti. Nusimovęs prezervatyvą po akto jis pareikalavo, kad būtų patenkintas ir oraliniu būdu. Rasa ėmė vemti.
 
Ketvirtadienį buvo bandyta dar sykį įkalbėti Rasą kartu eiti ten pat. Asocialioji šeštokė melavo, kad bus švenčiama gimimo diena, tačiau Rasa po pamokų iš baimės nėjo į būrelį ir sugebėjo pabėgti.
 
Ketvirtadienio egzekuciją sustabdė klasės auklėtoja, atitiktinai pamačiusi, kad vaikai būriuojasi ir akivaizdžiai ketina veikti ką nors neleistina. Auklėtoja manė, kad jie slapta rūkys, bet grupelė rengėsi dar vienam prievartavimo seansui.
 
Iš baimės Rasa namuose nieko nesakė, bet jos motina atkreipė dėmesį, kad ji nieko nekalba, nors tai buvo neįprasta. Po to mokykloje įvyko psichologinė nukentėjusios mergaitės egzekucija – iškviestų nusikaltėlių motinų ir mokytojų riksmai ir kaltinimai, ką mergaitė padarė.
 
Mokykla patarė nesikišti
 
Kristina Braukylienė,  “Lietuvos Caritas“ socialinė darbuotoja
 
„Kai išgirdau istoriją iš mamos, gąsdino, kad mokyklos vadovybė ir bendruomenė ketino istoriją nuslėpti. Mokyklos požiūris į patyčias, kurios tapo nusikaltimu, sutapo su policijos tyrėjo J.Meišto požiūriu – nieko čia neįvyko, nedramatizuokite. Tyrėjas kalbėjo pašaipiu tonu, laidė atsainias replikas: „Jūs į tą auką pasižiūrėkit, ji aukštesnė už prievartautojus, po pažastimi juos pasikištų.“
 
J.Meištas aiškino, jog tyrimas vis tiek bus nutrauktas dėl skriaudėjų amžiaus, todėl nėra čia ko net tyrinėti. Teisėsauga elgėsi šališkai. Kai suprato, kad mergaitei bei jos motinai „Lietuvos Caritas“ pasamdė advokatą, tik tada teikėsi elgtis pagal įstatymą, nors prieš tai norėjo motiną ir vaiką apklausti nuovadoje, o ne Vaiko kambaryje dalyvaujant psichologui ir Vaiko teisių apsaugos tarnybos specialistui. Ar turėjo reikšmės, kad vienas iš nusikaltusių berniukų yra policijos pareigūnės sūnus, ne man spręsti.
 
Skambinau mokyklos direktorei, prisistačiau ir paaiškinau, jog iš Vaikų raidos centro gavau informaciją, kad septintokė, turinti specialiųjų poreikių ir negebanti apsiginti, žeminama antrą kartą, kad tai atliko mokinių grupė ir kad norėčiau pasikalbėti su mokyklos socialine pedagoge bei klasės auklėtoja. Prie telefono jų nepakvietė. Direktorės atsakymas buvo toks: „Viskas kontroliuojama. Susitvarkysime patys. Dar klausimas, kas ką čia žemino ir tai organizavo.“
 
Direktorė net nesuvokė arba nenorėjo pripažinti, kad mergaitė yra nukentėjusi. Ėmė neigti, kad Rasa mokykloje patiria nuolatinį stresą ir patyčias. Bandė aiškinti, kokia Rasa gerutė, švelni ir visų mylima.
 
Mokyklos direktorės nenoras leisti susitikti su psichologe ir socialine darbuotoja bei klasės auklėtoja rodo, kad buvo stengiamasi slėpti problemas, kurių nedrįsta įvardyti arba netgi nesuvokta, kas yra patyčios ir kad seksualinis išnaudojimas yra žiauriausia tų patyčių forma.
 
Jaunas amžius nuo atsakomybės neatleidžia
 
Kristina Mišinienė,  “Lietuvos Caritas“ projektų vadovė
 
Iškelta baudžiamoji byla, bet iš teisėsaugininkų akivaizdaus noro nesureikšminti šio nusikaltimo darytina išvada, jog byla gali būti uždaryta. „Lietuvos Caritas“ pasamdytam advokatui nebuvo leista susipažinti su byla. Prokuroro tikslas – kuo greičiau nustumti šį reikalą nuo savęs, nors iš tiesų nusikaltimo aplinkybės yra grėsmingos. Vaikai veikė grupėje, galimai ne pirmą kartą, nes seksualiniam išnaudojimui buvo gerai pasirengę. Jei baudžiamoji byla bus uždaryta, privalu kelti administracinės teisės pažeidimo bylas dėl tėvų atsakomybės už nepilnamečių elgesį ir mokyklos atsakomybės klausimą.
 
Gąsdina, kad mokykla iki šiol nesiėmė jokių priemonių dirbti su įvykio organizatore asocialia mergaite, kuri galimai uždarbiauja surasdama aukų berniukams. Neigiamą patirtį turinčios mergaitės ateitis – prostitucija arba kitų pardavinėjimas. Reikia spręsti, ar nusikaltusius vaikus apriboti, ar uždaryti į socializacijos centrą. Nėra duomenų, kad mokykla dirbtų su jaunųjų nusikaltėlių tėvais.
 
Prokuroro Rolando Mackevičiaus buvo prašyta atlikti nukentėjusios mergaitės ekspertizę, kad būtų įsitikinta, jog jai būdingas paralyžiuotos valios sindromas ir visiškas priklausymas nuo aplinkinių. Prokuroras atsisakė tai daryti. Tokie faktai stebina ir rodo arba nesugebėjimą įsigilinti į nusikaltimo aplinkybes ir pasekmes, arba tendencingumą.
 
Prokuroras R.Mackevičius su žurnalistais apie bylos aplinkybes kalbėti atsisakė, o policijos tyrėjas J.Meištas painiojosi atsakydamas į klausimus dėl apklausos aplinkybių ir bandė kaltinti nukentėjusios motiną. Mokyklos direktorė išvardino, kokios paskaitos apie lytinį švietimą buvo skaitytos gimnazijos mokiniams, bet prisipažino, jog pati net nebuvo nuėjusi į nusikaltimo vietą ir labai nustebo, jog yra duomenų, kad grupinis seksualinis išnaudojimas galimai vyksta ne pirmą kartą.
 
Mergaitei ir jos motinai padėjo Vaikų raidos centras, jos nukreiptos pas kitą psichologę.
 
 
Audronė Urbonaitė
 
Publikuota 2015 m. balandžio 29 d. http://www.lrytas.lt
 

Straipsniai

2015 M. VIEŠOS PASKAITOS-DISKUSIJOS „PROSTITUCIJA IŠ ARČIAU“ ŠALIES BIBLIOTEKOSE JAV ambasados iniciatyvos Lietuvoje prieš prekybą žmonėmis
  • I istorija

    Mane, trijų mėnesių kūdikį, paliko mama... užaugau vaikų globos namuose... įstojau mokytis, tačiau studijoms labai trūko pinigų... pažįstamas vaikinas pasiūlė vasarą išvažiuoti į Ispaniją padirbėti, sakė reikės skinti apelsinus, darbas nesunkus ir užsidirbsiu pinigų studijoms...kai atvažiavome, man pasakė, jog pamirščiau apelsinus - turėsiu dirbti prostitute... buvau parduota... verkiau, nesutikau... tada mane mušdavo, daužydavo, pririšdavo prie lovos ir prievartaudavo...
  • II istorija

    Gyvenau kaime su mama, jos sugyventiniu ir broliais... trylikos metų mane išprievartavo patėvis... pasakiau mamai, bet ji manimi netikėjo... man buvo labai skaudu... po trijų metų išvažiavau mokytis siuvėjos specialybės, susiradau draugę... ji pasiūlė važiuoti pailsėti į Vokietiją... apsidžiaugiau, nes niekada nebuvau užsienyje... Vokietijoje mane uždarė į kambarį ir pasakė, jog vakare ateis vyras ir turėsiu viską daryti, ko jis norės... aš verkiau ir galvojau, jog noriu mirti... ašaros nepadėjo, turėjau tapti prostitute...