Prie apskrito stalo - apie prekybą žmonėmis Marijampolės regione ("marijampolietis.lt", 2013-03-29)

Kovo 27 dieną Marijampolės apylinkės prokuratūroje vyko apvalaus stalo ekspertų diskusija tema „Prekybos žmonėmis problematika Marijampolės regione: naujos formos ir iššūkiai". Problemų aptarti susirinko apskrities pareigūnai, nevyriausybinių organizacijų atstovai, prokuratūros ir savivaldybės darbuotojai, pasieniečiai.

Diskusiją moderavo Lietuvos „Carito" Pagalbos prostitucijos ir prekybos žmonėmis aukoms skyriaus vadovė Kristina Mišinienė.
 
Renginį  trumpu įžanginiu žodžiu pradėjo Marijampolės savivaldybės socialinių reikalų departamento direktorė Daiva Pankauskienė, linkėjusi sėkmės ir produktyvaus darbo diskusijos metu ir po jos.
 
Marijampolės apylinkės vyriausiasis prokuroras Rimas Bradūnas trumpai apžvelgė darbo prekybos žmonėmis srityje situaciją Marijampolės regione ir pabrėžė, kad labai svarbu įvertinti apylinkę ir kaip šių nusikaltimų tranzito zoną. Vilkaviškio vyskupijos kurijos atstovas kunigas Andrius Šidlauskas susirinkusiems priminė, kad kalbant apie šią skaudžią nelaimę, Bažnyčios užduotis pirmiausia -  padėti žmogui iš naujo atrasti  orumą ir viltį.
 
Diskusijos metu buvo aptartos prekybos žmonėmis Marijampolės regione tendencijos ir statistika, įvairios šios nusikalstamos veiklos formos ir jų specifika, pasienio kontrolės problematika, aukų psichosocialinė reintegracija, galimos prevencijos priemonės. Nors akivaizdu, kad Lietuvoje aktualiausia prekybos žmonėmis forma išlieka prostitucija, tačiau buvo nemažai kalbėta ir apie išnaudojimą sunkiam darbui, įtraukimą į vagystes ir plėšimus.

Marijampolės AVPK pareigūno R.Šimčiko tvirtinimu, šiuo metu Marijampolės regione nėra pradėtų ikiteisminių tyrimų dėl prekybos žmonėmis.
 
Pokalbio metu išryškėjo keletas esminių problemų, kliudančių kokybiškam darbui su prekybos žmonėmis aukomis. Anot prokuroro R. Bradūno, labai trūksta pareigūnų ir psichologų paruošimo dirbti šioje gana specifinėje srityje.
 
ES kova su prekyba žmonėmis, pagalba nukentėjusiems yra prioritetinė sritis, tačiau praktikoje tai dažnai lieka tik nevykdomais gražiais lozungais. Diskusijos dalyviai sutarė, kad būtina daugiau dėmesio skirti nusikaltimų prevencijai ir gerinti komunikaciją tarp institucijų, kad gyvybiškai svarbi informacija pasiektų visus reikiamus asmenis ir bendradarbiaujant būtų galima optimaliai reaguoti į problemą.
 


Publikuota 2013 m. kovo 29 d. www.marijampolietis.lt

 

Straipsniai

2015 M. VIEŠOS PASKAITOS-DISKUSIJOS „PROSTITUCIJA IŠ ARČIAU“ ŠALIES BIBLIOTEKOSE JAV ambasados iniciatyvos Lietuvoje prieš prekybą žmonėmis
  • I istorija

    Mane, trijų mėnesių kūdikį, paliko mama... užaugau vaikų globos namuose... įstojau mokytis, tačiau studijoms labai trūko pinigų... pažįstamas vaikinas pasiūlė vasarą išvažiuoti į Ispaniją padirbėti, sakė reikės skinti apelsinus, darbas nesunkus ir užsidirbsiu pinigų studijoms...kai atvažiavome, man pasakė, jog pamirščiau apelsinus - turėsiu dirbti prostitute... buvau parduota... verkiau, nesutikau... tada mane mušdavo, daužydavo, pririšdavo prie lovos ir prievartaudavo...
  • II istorija

    Gyvenau kaime su mama, jos sugyventiniu ir broliais... trylikos metų mane išprievartavo patėvis... pasakiau mamai, bet ji manimi netikėjo... man buvo labai skaudu... po trijų metų išvažiavau mokytis siuvėjos specialybės, susiradau draugę... ji pasiūlė važiuoti pailsėti į Vokietiją... apsidžiaugiau, nes niekada nebuvau užsienyje... Vokietijoje mane uždarė į kambarį ir pasakė, jog vakare ateis vyras ir turėsiu viską daryti, ko jis norės... aš verkiau ir galvojau, jog noriu mirti... ašaros nepadėjo, turėjau tapti prostitute...