Prekybos žmonėmis aukos: nuo 8 iki 53 metų ("etaplius.lt", 2016-12-04)

Praėjusią savaitę apie itin opią problemą – prekybą žmonėmis, diskutavo į Šiaulių rajono Švietimo centrą susirinkusios socialinės pedagogės ir socialinės darbuotojos.

„Prekyba žmonėmis yra vis didėjanti problema, aktuali ir Šiaulių regionui“, – sako Caritas socialinė darbuotoja Aistė Paliušytė, dirbanti su prostitucijos ir prekybos žmonėmis aukomis.

Klystate, jeigu galvojate, kad jos yra vien tik jaunos merginos. „Amžius įtakos šiuo atveju neturi. Nukentėjusieji, su kuriais šiuo metu dirbame, yra nuo 8 iki 53 metų“, – sako A. Paliušytė, o Caritas programos „Pagalba prostitucijos ir prekybos žmonėmis aukoms“ teisinės pagalbos skyriaus koordinatorė Marytė Puidokienė priduria, kad nemažą dalį nukentėjusiųjų sudaro vyrai.

Įvairiapusiškam aukos portretui įtakos turi nusikaltėlių sumanumas. Jie, pasak A. Paliušytės, randa vis naujų būdų, kaip prisivilioti aukas. Šiuo atveju ypač „gelbėja“ internetas ir jame bujojantys socialiniai tinklai, pažinčių svetainės, darbą užsienyje siūlantys portalai.

Pastaruosiuose, pavyzdžiui, žadamas puikus atlyginimas, o išvykus paaiškėja tikrosios darbo ir užmokesčio sąlygos. Žmogui, nemokančiam svetimos kalbos, neturinčiam užtektinai pinigų, belieka tik su jomis sutikti. Todėl prieš vykdami į užsienį semti pažadėtų aukso kalnų, visuomet pasakykite apie tai artimiesiems, palikite jiems visus įmanomus kontaktus.

Užsienietiški pasiūlymai dailiosios lyties atstovėms taip pat gali baigtis itin liūdnai – prostitucija ir seksualiniu išnaudojimu. Tiesa, tokių atvejų netrūksta ir mūsų šalyje. „Viena mergina, augusi visiškai normalioje šeimoje, prie mokyklos atsitiktinai susipažino su vyriškiu. Jos tėvai daug dirbo, merginai trūko dėmesio, o vyriškis jai jį rodė: pasikviesdavo arbatos, išklausydavo, padovanodavo kokią smulkmenėlę“, – nukentėjusiosios istorija pasakoja A. Paliušytė. Vyriškis, pasak socialinės darbuotojos, netruko padovanojo merginai itin brangų telefoną. Ši džiaugėsi ir tarsi pro ausis praleido jo žodžius, kad teks „atidirbti”. Dirbti merginai išties reikėjo: mašinoje, pastatytoje miškelyje, kur vyriškis atveždavo intymių paslaugų ištroškusius klientus.

A. Paliušytė taip pat prisimena visuomenę neseniai sukrėtusį pedofilijos skandalą. Su viena iš pedofilų aukų bendrauja ir socialinė darbuotoja. Pasirodo, mergaitė su pedofilų, apsimetusių moterimi, susipažino pažinčių svetainėje one.lt. „Moteris“ netruko sužinoti daugybę detalių iš mergaitės asmeninio gyvenimo, o tuomet manipuliuodama ir šantažuodama mergaitę, vertė ją daryti žmogui nesuvokiamus dalykus. „Mergaitė iki šiol negali atsigauti“, – pastebi A. Paliušytė.

Dar viena prekybos žmonėmis formų – tai fiktyvios santuokos su užsieniečiais, kurie nori įgyti teisę gyventi tam tikroje šalyje, arba kitos nusikalstamos veikos, kai, pavyzdžiui, vyrai ar moterys yra paverčiami narkotikų „mulais“ – t. y., savo skrandyje gabena narkotikus.

A. Paliušytė sako, kad 65 procentai prekybos žmonėmis aukų Carito bei kitų institucijų pagalba sugeba iš naujo pradėti gyvenimą. Kas nutinka su likusiais? „Jie stengiasi, bet reikia daugiau darbo, daugiau laiko“, – teigia ji.

M. Puidokienė papildo kolegę. „Yra išties labai sunkių atvejų, kur rezultatas – minimalus. Dažniausiai tai būna tokie atvejai, kai žmonės turi priklausomybių. Pakeisti jų gyvenimo būdo negalime, bet bent jau viena akimi prižiūrime, kad jie negrįžtų prie to paties: neplatintų narkotikų, neteiktų prostitucijos paslaugų ar neorganizuotų kitų merginų jas teikti. Iš esmės reikia problemą pastebėti kuo anksčiau, kad galėtume užkirsti jai kelią. Nes paskui žmogus būna taip sužalotas, taip traumuotas, kad padėti jam nebegalime“, – sako ji.

M. Puidokienės nuomonei pritaria diskusijoje dalyvavusi Šiaulių AVPK Viešosios tvarkos tarnybos Prevencinio poskyrio vyriausioji specialistė Rasa Šliavienė: „Dažniausiai prekybos žmonėmis aukomis tampa tie, kurie auga socialinės rizikos aplinkoje. Todėl kviesčiau visus nebūti abejingais: pastebėti, pranešti apie problemas šeimoje. Tai – ne tik socialinių darbuotojų, bet ir visų mūsų pilietinė pareiga. Nes kai jaunas žmogus įsisuka į visą tą liūną, paskui jį iš jo būna labai sunku ištraukti.“

 

Publikuota 2016 m. gruodžio 4 d. http://etaplius.lt/prekyba-zmonemis-pastebeti-ir-padeti-galime-kiekvienas/

Straipsniai

2015 M. VIEŠOS PASKAITOS-DISKUSIJOS „PROSTITUCIJA IŠ ARČIAU“ ŠALIES BIBLIOTEKOSE JAV ambasados iniciatyvos Lietuvoje prieš prekybą žmonėmis
  • I istorija

    Mane, trijų mėnesių kūdikį, paliko mama... užaugau vaikų globos namuose... įstojau mokytis, tačiau studijoms labai trūko pinigų... pažįstamas vaikinas pasiūlė vasarą išvažiuoti į Ispaniją padirbėti, sakė reikės skinti apelsinus, darbas nesunkus ir užsidirbsiu pinigų studijoms...kai atvažiavome, man pasakė, jog pamirščiau apelsinus - turėsiu dirbti prostitute... buvau parduota... verkiau, nesutikau... tada mane mušdavo, daužydavo, pririšdavo prie lovos ir prievartaudavo...
  • II istorija

    Gyvenau kaime su mama, jos sugyventiniu ir broliais... trylikos metų mane išprievartavo patėvis... pasakiau mamai, bet ji manimi netikėjo... man buvo labai skaudu... po trijų metų išvažiavau mokytis siuvėjos specialybės, susiradau draugę... ji pasiūlė važiuoti pailsėti į Vokietiją... apsidžiaugiau, nes niekada nebuvau užsienyje... Vokietijoje mane uždarė į kambarį ir pasakė, jog vakare ateis vyras ir turėsiu viską daryti, ko jis norės... aš verkiau ir galvojau, jog noriu mirti... ašaros nepadėjo, turėjau tapti prostitute...