Prekybos žmonėmis aukos – nematomos ir neišgirstos ("jurbarkosviesa.lt", 2013-11-16)

Ketvirtadienį Jurbarko rajono policijos komisariato pareigūnai pietų pertrauką aukojo susitikimui su Lietuvos „Caritas“ socialinėmis darbuotojomis, atvykusiomis pasikalbėti apie vis didesnį mastą įgaunančią prekybą žmonėmis. Nors rajone nėra nė vieno dėl to pradėto ikiteisminio tyrimo, karitietės prašė pareigūnų atidžiau paanalizuoti, kodėl jauni žmonės išvyksta į užsienį.

Lietuvos „Caritas“ įgyvendinamas projektas „Pagalba prostitucijos ir prekyba žmonėmis aukoms“ per keletą metų išsiplėtė visoje šalyje, šios organizacijos savanoriai ir socialiniai darbuotojai jau padėjo daugiau nei 700 aukų. 

Į susitikimą su Jurbarko policijos pareigūnais atvykęs Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Organizuotų nusikaltimų tyrimo skyriaus darbuotojas Ričardas Šimčikas sakė, kad galbūt, pradėtų bylų dėl prekybos žmonėmis nėra todėl, kad pareigūnai nesugeba teisingai įvertinti aplinkybių.

Pasak pareigūno, keli vaikinai iš Marijampolės apskrities yra išvežti vogti į užsienį, žurnalistai išaiškino skandalingą atvejį Vilkaviškyje, kai mergina buvo parduota į sekso vergiją, tačiau policijos tyrėja neteisingai įvertino jos išvykimo aplinkybes.

„Nereikia laukti, kol kas kreipsis. Patys domėkitės kalbėdami su žmonėmis, analizuokite informaciją. Pasitarime su policijos komisariatų vadovais vyriausiasis prokuroras įspėjo, kad įvertinti ir analizuoti informacijos nesugebantys žmonės neturėtų dirbti pareigūnais“, – sakė R. Šimčikas. 

Organizuotus nusikaltimus tiriantis kriminalistas patarė kolegoms jurbarkiečiams kilus bent mažiausiam įtarimui rašyti tarnybinį pranešimą komisariato vadovui, siūlė artimiau bendradarbiauti su nevyriausybinėmis organizacijomis, kurių savanoriai ar darbuotojai daugiau ir artimiau gali pasikalbėti su žmonėmis. 

Vilkaviškio vyskupijos „Caritas“ atstovės Vilija Maršalkienė ir Edita Vaickelionienė pasiūlė pareigūnams pažiūrėti Bulgarijoje sukurtą dokumentinį filmą „Sekso kaina“. Skaudžiomis istorijomis paremtame pasakojime apie norą išsivaduoti iš giliose Bulgarijos, Moldovos provincijose įsišaknijusio skurdo atskleidžiami nelaimingų merginų likimai. Neturinčios darbo ir pinigų, iš savo kaimų niekada neišvykusios, kalbų nemokančios jaunos merginos susižavi pasiūlymais dirbti padavėjomis užsienyje, pamatyti pasaulio ir greitai prasigyventi, tačiau vos tik išvažiuoja iš namų, tampa sekso vergėmis. Nors prostitucija Turkijoje, į kurią dažniausiai patenka sekso vergės, įteisinta įstatymų, moterys šalyje gyvena nelegaliai, kalinamos pasilinksminimų namuose su užkaltais langais, mušamos ir kankinamos. „Geriau mirti nei taip gyventi“, – filme sako moldovė, iššokusi pro viešbučio langą. Dėl stuburo traumos ji buvo iki pusės paralyžiuota, tačiau suteneris moterį parsivežė iš ligoninės ir toliau pas ją siuntė klientus. 

Blogiausia tai, kad net deportuotos iš užsienio valstybių ir grįžusios į savo kaimus, pas savo vaikus, jos neturi jokių galimybių gyventi dorą gyvenimą. 

„Kol bus skurdas, kol klestės korupcija ir bus toks skirtingas žmonių požiūris į teisingumą, bus ir tokių nusikaltimų“, – sako dokumentinio filmo „Sekso kaina“ kūrėjai. 

„Tokių merginų, kurios gyvena skurde ir neturi jokių vilčių iš jo išsivaduoti savo šalyje, ir pas mus yra daug“, – Jurbarko pareigūnams sakė Lietuvos „Caritas“ socialinė darbuotoja V. Maršalkienė. 

Ji prašė policininkų dažniau atkreipti dėmesį į vaikų globos namuose, socialinės rizikos šeimose gyvenantį jaunimą. Kai jaunas, neturintis pinigų, niekur iš savo kaimo iki tol neišvažiavęs ir kalbų nemokantis žmogus staiga išvyksta į užsienį dirbti, galima įtarti, kad jis tapo prekybos žmonėmis auka. 

Pavojus šiuo metu gresia ne tik nepasiturinčių šeimų, kuriose labai dažnai tėvai girtauja ir nesirūpina vaikais, mergaitėms. Į vergiją parduodami ir nepilnamečiai vaikinai – dažniausiai jie vežami vogti į Norvegiją arba kitas Skandinavijos šalis. „Jauni žmonės nori užsidirbti pinigų, todėl drąsiai priima pasiūlymus – dauguma net nepagalvoja, kuo gali baigtis jų kelionė į užsienį“, – sakė „Caritas“ socialinės darbuotojos. 

Iš vaikiško amžiaus neišaugę berniukai ten gauna užduotis, kiek ir ko turi pavogti, jie paliekami gyventi gatvėje, patys turi susirasti maisto. Į vergiją vežami ir vyrai, kurie be atlygio užsienyje verčiami dirbti sunkiausius darbus. Moterims siūlomos fiktyvios santuokos, iš jų atimami dokumentai, suteikiantys galimybę be asmens žinios vykdyti didelio masto finansines machinacijas. 
Baisiausia, kad neišsiblaivantys tėvai kartais parašo sutikimus išvežti nepilnamečius savo vaikus į užsienį uždarbiauti.

Visi į vergiją parduoti žmonės, pasak V. Maršalkienės, patiria didžiulę žalą, tačiau retai kreipiasi į teisėsaugos institucijas. Dažniausiai bijo, kad neišaiškėtų, jog buvo apgauti ir išnaudojami, nes visuomenė smerkia tuos, kurie parodo savo silpnumą. 

„Aukomis dažniausiai tampa ankstyvą seksualinę prievartą patyrusios moterys, jų socialinė aplinka suformuoja bevales, bejėgiškas, apsiginti nesugebančias, pagalbos prašyti bijančias asmenybes, dėl to taip sunku tokius nusikaltimus identifikuoti ir tirti. Mūsų tikslas – paraginti žmones kalbėti, neslėpti įtarimų, liudyti prieš prekybos žmonėmis organizatorius“, – pareigūnams sakė „Carito“ socialinės darbuotojos. 

Pareigūnams buvo išdalyti lankstinukai, informuojantys apie prekybos žmonėmis pavojus ir pagalbos informacija. Lietuvos „Caritas“ socialinės darbuotojos įsitikinusios, kad prekybos žmonėmis aukų gali būti ir mūsų rajone – gal net yra šalia mūsų, tik jų nematome ir negirdime, nes dažniausiai per kasdienius rūpesčius tampame abejingi svetimoms problemoms.

Daiva Bartkienė

Publikuota 2013 m. lapkričio 16 d. www.jurbarkosviesa.lt

 

Straipsniai

2015 M. VIEŠOS PASKAITOS-DISKUSIJOS „PROSTITUCIJA IŠ ARČIAU“ ŠALIES BIBLIOTEKOSE JAV ambasados iniciatyvos Lietuvoje prieš prekybą žmonėmis
  • I istorija

    Mane, trijų mėnesių kūdikį, paliko mama... užaugau vaikų globos namuose... įstojau mokytis, tačiau studijoms labai trūko pinigų... pažįstamas vaikinas pasiūlė vasarą išvažiuoti į Ispaniją padirbėti, sakė reikės skinti apelsinus, darbas nesunkus ir užsidirbsiu pinigų studijoms...kai atvažiavome, man pasakė, jog pamirščiau apelsinus - turėsiu dirbti prostitute... buvau parduota... verkiau, nesutikau... tada mane mušdavo, daužydavo, pririšdavo prie lovos ir prievartaudavo...
  • II istorija

    Gyvenau kaime su mama, jos sugyventiniu ir broliais... trylikos metų mane išprievartavo patėvis... pasakiau mamai, bet ji manimi netikėjo... man buvo labai skaudu... po trijų metų išvažiavau mokytis siuvėjos specialybės, susiradau draugę... ji pasiūlė važiuoti pailsėti į Vokietiją... apsidžiaugiau, nes niekada nebuvau užsienyje... Vokietijoje mane uždarė į kambarį ir pasakė, jog vakare ateis vyras ir turėsiu viską daryti, ko jis norės... aš verkiau ir galvojau, jog noriu mirti... ašaros nepadėjo, turėjau tapti prostitute...