Prekybos žmonėmis aukos – ir trylikamečiai, ir jaunos merginos, ir vyrai ("balsas.lt", 2014-11-05)

Ilgą laiką nuo prekeivių žmonėmis dažniausiai nukentėdavo jaunos moterys ir merginos, kurias išveždavo į sekso vergiją. Tačiau paskutiniu metu situacija keičiasi – į prekeivių žmonėmis pinkles vis dažniau pakliūva vyrų ir netgi vaikų. Bene jauniausiam, pasmerktam vergovei, tebuvo 13 metų. Laimė, vaikui pavyko pabėgti. 
 
Jauniausia auka 
 
Viename atokiame Lietuvos rajone gyvenęs vaikas į geraširdžiais dėdėmis apsimetusių pirklių rankas pakliuvo neatsitiktinai. Pastarieji paprastai aukų ir ieško probleminėse ar asocialiose šeimose, kur vaikai ir ne tik vaikai, bet ir jaunos merginos ar moterys, nepatiria nei meilės, nei šilumos, kur pinigų stinga ne tik būtiniausims prekėms, bet net ir maistui. Rytis (vardas pakeistas) ir augo panašioje šeimoje. Tėvai girtuokliaudavo, tad savo vaikams skirti dėmesio nebuvo kada. Kai tie „geradėjai“ pasiūlė „dovanėlę“ Ryčiui – girdi, nieko nematęs, niekur nebuvęs, nuvešim mes tave Londono apžiūrėti – tai tėvams nė netoptelėjo mintis, kad tie „dėdės“ ne Londono apžiūrėti jų sūnų veža, o ketina jį įkinkyti nusikaltimus daryti. Gavę pinigų alaus bambaliui, pasirašė dokumentus, kad sutinka išleisti nepilnametį sūnų ir vėliau nė nepasidomėjo, kaip jam sekasi... O nuvežtam į Didžiosios Britanijos sostinę vaikinukui buvo pareikšta, jog nuo šiol jis privalės ... vogti. Berniukui buvo nurodyta, iš kur ir ką jis turi pavogti ir pristatyti savo „globėjams“. Nusikaltėliai, apgaule išvežę vaiką į užsienį, pagrasino jam, jei šis priešintųsi, nusukti sprandą. Laimė, kad ir įbaugintas vaikas stengėsi išlaukti progos, kada galės pabėgti. Jam pasisekė pasislėpti nuo savo išnaudotojų, o Lietuvos ambasada padėjo vaikui grįžti į Lietuvą. Šiuo metu pradėtas ikiteisminis tyrimas, kaltininkai nustatyti, o berniuką apsiėmė globoti „Lietuvos Carito“ socialinės darbuotojos. 
 
Padaugėjo vyrų – vergų 
 
Neseniai Biržuose vykusioje konferencijoje „Padėk sau ir kitiems“, į kurią susirinko ne tik kriminalistai, specializavęsi prekybos žmonėmis bylose, bet ir socialiniai darbuotojai, pedagogai, „Lietuvos Carito“ atstovės, psichologai, buvo pateikta ne tik statistika, kiek pavyko išgelbėti aukų iš išnaudotojų nagų, bet ir naujos žmonių išnaudojimo tendencijos. „Neseniai išimtinai kalbėdavome tik apie moteris, kurios buvo gabenamos seksualiniam išnaudojimui, tačiau paskutiniu metu vis dažniau pasitaiko atvejų, kad prekiautojų žmonėmis aukomis tampa ir vyrai, ir net vaikai, – sakė „Lietuvos Caritas“ atstovė Renata Karpovienė. – Vyrai dažniausiai vežami į Vokietiją, Švediją, kur yra verčiami daryti nusikaltimus: jie šiose šalyse ne tik vagiliauja, bet ir įgyvendina nusikaltėlių Lietuvoje jau seniai puikiai įvaldytą sukčiavimo meną. Daugėja vaikų, kurie išvežami, o vėliau išnaudojami pornografijai. Tai žymiai daugiau pajamų nešanti nusikalstama veikla nei, tarkim, vagiliavimas ar elgetavimas“. 
 
Kaip atpažinti? 
 
Konferencijos metu buvo aiškinama, kaip atpažinti ne tik potencialią auką, bet ir buvo bandoma keliais štrichais nupiešti prekeivio žmonėmis portretą. „Aukų paprastai ieškoma skurdžiai besiverčiančiose, asocialiai gyvenančiose šeimose, ypač kaimuose, aukų su įvairiomis negaliomis, – aiškino situaciją Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato (AVPK) Organizuoto musikalstamumo tyrimo biuro (ONTB) 2-ojo skyriaus viršininkas Alfredas Gineika. – Nusižiūrėtai aukai sakoma: „Ką tu čia turi? Nieko. Važiuojam, mes parūpinsim tau darbą ir vargo nematysi.“
 
Pasak A. Gineikos, prekeiviai žmonėmis yra atidirbę ir kitus verbavimo modelius. „Jei auka mergina, tai būna, jog siekiama jos dėmesio, įvairiomis smulkiomis dovanomis stengiamasi įgyti pasitikėjimą, vėliau imama kalbėti apie meilę ir vestuves, – pasakoja prekeivių žmonėmis verbavimo vingrybes ONTB 2-ojo skyriaus viršininkas. – Kai auka psichologiškai paruošta – besąlygiškai tiki savo mylimuoju, šis staiga pasiūlo važiuoti į užsienį, užsidirbti „bendro gyvenimo pradžiai“. Ir mergina nė nesusimąsto, jog tai pinklės – abu važiuoja, abu dirbs! Tačiau vos nuvažiavus į svečią šalį mergina dažniausiai išprievartaujama keletos „mylimojo“ draugų, o po to parduodama į viešnamį – kaip taisyklė, albanams ar pakistaniečiams. Panašiai nutinka, jei merginos ar vaikinai užkimba ant taip vadinamo „Webmodelio“ skelbimo, kuriame rašoma, kad modeliu galima tapti net nemokant jokių užsienio kalbų“. „Prekeivio žmonėmis portretą sunku nusakyti, – sakė psichologė Asta Ladauskienė. – Paprastai tai niekuo neišsiskiriantis vyras, sugebantis įtikimai kalbėti, puikus psichologas, žinantis, kaip elgtis su auka: kurią paspausti, įbauginti, o kurią – „imti“ gražiuoju“. 
 
Matoma tik viršūnė 
 
Tiek pareigūnai, tiriantys prekybos žmonėmis bylas, tiek „Lietuvos Caritas“ socialiniai darbuotojai bei psichologai, padedantys atsitiesti prekybos žmonėmis aukoms, vienu balsu tvirtina, kad tai, kas išplaukia į viešumą yra tik ledkalnio viršūnė. „Aukos bijo kalbėti. Jos bijo ne tik kad su jomis bus susidorota ar dar kartą jos bus išvežtos į vergiją ir ten vėl patirs baisias kančias, bet bijo, kad jos liks nesuprastos, bijo, kad visuomenė apkaltins jas pačias, – dalijosi savo patirtimi psichologė A. Ladauskienė. – Sekso vergijoje baisų pažeminimą – tiek fizinį, tiek psichologinį – patyrusios merginos sunkiai grįžta į normalų gyvenimą. Jas nuolat persekioja baimė vėl būti parduotai, jos bijo vyrų. Pastebėjau, kad net psichologui vyrui jos negali atsiverti, nes šis jų akyse yra tarsi blogio įsikūnijimas – juk paprastai ir suteneriai su savo aukomis elgiasi maloniai, o vėliau iš jų kaip įmanydami tyčiojasi ir net luošina jas fiziškai. Po patirto košmaro šioms moterims sunku užmegzti ilgalaikius santykius, sukurti šeimą, jos neapsieina be vaistų, nereta pražūsta alkoholio liūne ar net ryžtasi savižudybei. Jas nuolat persekioja baimės ir kaltės jausmas. Tuo labiau, kad ir visuomenė kol kas sunkiai tiesia tokioms aukoms pagalbos ranką“. Psichologė įsitikinusi – net, jei nusikaltėliai pasodinami į kaltinamųjų suolą, aukos teismuose patiria didžiulį išbandymą – joms tenka vėl ir vėl pasakoti apie patirtas kančias, kurias nori kuo greičiau užmiršti. Anot, A. Ladauskienės, nors visada šalia jų būna „Carito“ atstovės, pasirengusios pagelbėti ir padrąsinti nukentėjusiąją, įstatymdaviams derėtų atkreipti dėmesį ir pakoreguoti baudžiamojo proceso kodeksą taip, kad aukos nebūtų traumuojamos vėl ir vėl, kad jų parodymų, užfiksuotų pas ikiteisminio tyrimo teisėją, pakaktų ir joms nebereikėtų dalyvauti teismo posėdžiuose bei dar ir dar kartą susitikti su savo išniekintojais.
 
Kaip taisyklė, tokių bylų nagrinėjimas tęsiasi gana ilgai ir prekiautojai žmonėmis įvairiomis priemonėmis stengiasi jas vilkinti, išvengti bausmės, neretai bandydami paveikti net nukentėjusiąsias – grasinimais ar pinigais versdami pakeisti parodymus. 
 
Ir keičiasi, ir ne 
 
Anot „Lietuvos Caritas“ atstovės, projekto „Pagalba prostitucijos ir prekybos žmonėmis aukoms“ vadovės Kristinos Mišinienės, valstybės pozicija šios problemos sprendime gerokai pasikeitusi į gerąją pusę. „Valstybė pripažįsta šios problemos egzistavimą ir skiria pajėgas jai spręsti, tačiau atskiruose sektoriuose situacija kiek kitokia. Didmiesčiuose pradedami tik 1 – 2 ikiteisminiai tyrimai, aukoms pagalbą teikia tik nevyriausybinės organizacijos“, – sakė K. Mišinienė. Be to, didesnio dėmesio šiai problemai spręsti (gal greičiau – neleisti nusikaltimui įvykti) pasigendama ir iš savivaldybių bei seniūnijų socialinių darbuotojų, švietimo įstaigose dirbančių pedagogų. „Prie kiekvieno žmogaus mes nepastatysime po specialistą“, – ne kartą atsišaukė socialiniai darbuotojai. Tačiau, anot kriminalistų, tiriančių prekybos žmonėmis bylas, tiek socialiniai darbuotojai, tiek pedagogai geriausiai žino šeimas, kuriose auga vaikai, galintys tapti potencialiomis prekeivių žmonėmis aukomis. Globos namų darbuotojai taip galėtų būti atidesni, atkreipti dėmesį, kai prie jų globotinių ima sukiotis įtartini žmonės. Pedagogai – nors jie tvirtina, kad tai tėvų pareiga – galėtų nebūti abejingi, jei pasikeičia mokinio elgesys ar išvaizda. 
 
Kad galima užkirsti kelią nusikaltimui papasakojo vieno nedidelio Lietuvos miestelio mokykloje dirbanti pedagogė, nenorėjusi, kad jos pavardė būtų paviešinta. „Iš pradžių ši moksleivė didelių bėdų mums nekėlė, – pradėjo pasakojimą nemažą patirtį darbe su vaikais turinti pedagogė. – Tačiau po truputį ji ėmė vis dažniau dingti iš pamokų, ėmė ryškiai dažytis, pasikeitė jos elgesys – tapo įžūlesnė. Mes, pedagogai, susirūpinome, nes išsiaiškinome, kad ta mergaitė ėmė draugauti su gerokai vyresniu už save vaikinu. Nors iš pažiūros vaikinas neatrodė galintis turėti blogų kėslų, tačiau sunerimom, kai toji moksleivė pareiškė kartu su savo kavalieriumi važiuosianti į Olandiją... Mūsų patarimų ji nė neketino klausytis, todėl kreipėmės į kriminalistą, kuris dirba su prekybos žmonėmis bylomis ir puikiai žino galimas situacijas. Šis išsikvietė vaikiną pokalbiui. Nežinome, apie ką buvo kalbama ir ar tikrai buvo ketinama išvežti mūsų moksleivę į sekso vergovę, mes taip pat nežinome. Tik viena smulkmena – į Olandija jie taip ir neišvažiavo. Mergaitė liko mokytis... 
VIETOJ KOMENTARO 
„Lietuvos Caritas“ psichologė Asta Ladauskienė: 
 
Jau minėjau, kad mūsų visuomenė greita pasmerkti prekybos žmonėmis aukas, ypač merginas, išvežtas seksualiniam išnaudojimui. Tačiau ne viskas taip yra, kaip kartais mums atrodo. Pateiksiu tokį pavyzdį. Du angelai keliavo iš vieno vienuolyno į kitą. Kelionė buvo tolima, jiedu pavargo, išalko, buvo apdulkėję ir purvini. Ir priėjo vieno ūkininko vartus. Tai buvo turtingas žmogus. Įsileido jis angelus pernakvoti, tačiau nepasiūlė nei nusiprausti, nei pavalgyti, tik paguldė apleistoje patalpoje ant grindų. Rytą vienas angelas pamatė sienoje skylę ir ją gražiai užtaisė. Angelai iškeliavo toliau. Kitą vakarą jie priėjo varganus namus, kur šeima su daug vaikų teturėjo vieną lovą ir vieną varganą karvutę. Šeimininkas maloniai priėmė angelus, leido nusiprausti, užleido vienintelę savo lovą, kad keliauninkai gerai pailsėtų. Atsikėlę rytą angelai pamatė verkiantį šeimininką – nugaišo jų vienintelė maitintoja – karvutė. Tad angelas ir sako kitam: „Kodėl tu neišgelbėjai to gerojo žmogaus karvutės? Tam šykštuoliui net skylę sienoje užtaisei, o šį vargšą apleidai“. Angelas atsakė: „Ne visada yra taip, kaip atrodo. Naktį giltinė buvo atėjusi to vargšo žmonos, tai aš padariau, kad ji pasiimtų karvutę... O šykštuolio sieną užtaisiau todėl, kad joje buvo paslėpti lobiai – kad jis jų nerastų...“
 
TIK FAKTAI:
 
- Pastebimos naujos prekybos žmonėmis tendencijos: darbinis išnaudojimas, išnaudojimas kriminalinėms veikoms bei fiktyvios santuokos. Viena pagrindinių prekybos žmonėmis sričių išlieka prostitucija. Pagrindine šalimi, į kurią vežamos aukos iš Lietuvos – Didžioji Britanija. Tačiau jos gabenamos ir į Skandinavijos šalis, Airiją, Ispaniją, Vokietiją, Italiją ir Prancūziją.
 
- Maždaug 60 procentų prekybos žmonėmis aukų išvežama, 40 procentų išnaudajami čia pat, Lietuvoje.  
 
- Dažniausiai į nusikaltėlių pinkles pakliūva moterys, ypač vienišos mamos. Tačiau jau fiksuojama, kad prekeivių žmonėmis aukomis tampa ir studentai, globos namų auklėtiniai ir net jaunos šeimos. 
 
- „Lietuvos Caritas“ prostitucijos ir prekybos žmonėmis aukoms kasmet suteikia pagalbą 100-120 žmonių visoje Lietuvoje. Šalyje yra pradėta apie 40 ikiteisminių tyrimų dėl prekybos žmonėmis. 
 
 
Aurelija Žutautienė
 
Publikuota 2014 m. lapkričio 05 d. http://www.balsas.lt

Straipsniai

2015 M. VIEŠOS PASKAITOS-DISKUSIJOS „PROSTITUCIJA IŠ ARČIAU“ ŠALIES BIBLIOTEKOSE JAV ambasados iniciatyvos Lietuvoje prieš prekybą žmonėmis
  • I istorija

    Mane, trijų mėnesių kūdikį, paliko mama... užaugau vaikų globos namuose... įstojau mokytis, tačiau studijoms labai trūko pinigų... pažįstamas vaikinas pasiūlė vasarą išvažiuoti į Ispaniją padirbėti, sakė reikės skinti apelsinus, darbas nesunkus ir užsidirbsiu pinigų studijoms...kai atvažiavome, man pasakė, jog pamirščiau apelsinus - turėsiu dirbti prostitute... buvau parduota... verkiau, nesutikau... tada mane mušdavo, daužydavo, pririšdavo prie lovos ir prievartaudavo...
  • II istorija

    Gyvenau kaime su mama, jos sugyventiniu ir broliais... trylikos metų mane išprievartavo patėvis... pasakiau mamai, bet ji manimi netikėjo... man buvo labai skaudu... po trijų metų išvažiavau mokytis siuvėjos specialybės, susiradau draugę... ji pasiūlė važiuoti pailsėti į Vokietiją... apsidžiaugiau, nes niekada nebuvau užsienyje... Vokietijoje mane uždarė į kambarį ir pasakė, jog vakare ateis vyras ir turėsiu viską daryti, ko jis norės... aš verkiau ir galvojau, jog noriu mirti... ašaros nepadėjo, turėjau tapti prostitute...