Prekyba žmonėmis: nuo vaikų iki vyrų ("sekunde.lt", 2013-10-25)

Per nepriklausomybės dvidešimtmetį prekybos žmonėmis mastai išaugo. Lietuva išlieka viena iš XXI a. vergų tiekėjų ES ir Skandinavijos šalims. Aktyviausiai pagalbą prekybos žmonėmis ir prostitucijos aukoms teikiantis „Caritas“ skaičiuoja nuo 2001-ųjų pagelbėjęs 800 patekusiųjų į sąvadautojų spąstus.

Vergų tiekėja Europai

„Žiauriausi – albanai, antros pagal žiaurumą – sąvadautojos moterys“, – tvirtina  prekybos žmonėmis aukoms atsitiesti padedanti „Carito“ socialinė darbuotoja Neringa Orlonė.

Per nepriklausomybės dvidešimtmetį prekybos žmonėmis mastai išaugo. Lietuva išlieka viena iš XXI a. vergų tiekėjų Europos Sąjungai ir Skandinavijos šalims. Lietuvoje aktyviausiai pagalbą prekybos žmonėmis ir prostitucijos aukoms teikiantis „Caritas“ skaičiuoja nuo 2001-ųjų pagelbėjęs 800 patekusiųjų į sąvadautojų spąstus. N. Orlonė įsitikinusi, kad nukentėjusiųjų turėtų būti bent dešimt kartų daugiau.  Kasmet „Carito“ Panevėžio skyriuje suteikiama pagalba maždaug 25 naujoms aukoms. Anot N. Orlonės, nors daugiausia verbuojamos 15–25 metų moterys, nuostata, kad vyresnėms nebegresia patekti į sąvadautojų rankas, tėra mitas.

„Vyresnės moterys tinkamos dirbti gatvėje“, – sąvadautojų darbo metodus perpratusi N. Orlonė.

Pusamžę moterį ruošė gatvei

Panevėžio „Carito“ globojamai vyriausiai aukai – 55-eri. Darbą praradusi, su šeima į sunkią finansinę padėtį patekusi Panevėžio krašto gyventoja patikėjo skelbimu, siūlančiu valytojos darbą Ispanijoje.

Anot N. Orlonės, moters idėją nebūti valstybės išlaikytine, išvažiuoti užsidirbti palaikė ir šeima. Vos pasiekusi Ispaniją panevėžietė buvo parduota albanams. Pusamžė moteris buvo laikoma užrakinta – ruošiama prostitutės darbui gatvėje: kasdien prievartaujama sąvadautojų ir jų atvedamų klientų, mušama. N. Orlonės teigimu, vadinamajame parengimo darbui etape sąvadautojų tikslas – priversti moteris besąlygiškai paklusti.

„Prostitucijai ruošiamos moterys apgyvendinamos po šešias 15 kvadratinių metrų kambarėlyje, kartu su jomis nuolatos miega prižiūrėtojas. Moterys be perstojo kontroliuojamos –  ką valgyti, kuo rengtis, kada kalbėti. Jų žodis yra niekas, o pačios – tik mėsa. Bet kuri netrukus palūžtų, jei per dieną po dešimt vyrų prievartautų“, – aukų išgyvenimus atskleidžia socialinė darbuotoja.

Porą mėnesių žiaurų elgesį ir pažeminimus kentusi panevėžietė, nutaikiusi progą, vieną dieną iššoko pro antro aukšto langą. Galvą susižalojusi moteris prabudo ligoninėje, o prie lovos stovėjo policijos pareigūnai. Ant šaligatvio be sąmonės gulinčiai nelaimėlei medikus iškvietė praeivė.

Iš sąvadautojų nelaisvės ištrūkusią moterį globoja „Caritas“. Ji serga depresija, išsiskyrė su vyru.
Sąvadautojai  prostitutėmis paverstomis lietuvėmis aprūpina Vokietiją, Didžiąją Britaniją, Graikiją, Ispaniją, Olandiją – kone visą Europos Sąjungą ir Skandinavijos šalis. Anot N. Orlonės, nupieštas prekeivio žmonėmis paveikslas niekuo nesiskirtų nuo bet kurio pažįstamo vyro: kaimyno, draugo, netgi brolio ar tėvo.

„Kaip pavadintumėte vadybininką, per pietų pertrauką seksui perkantį nepilnametę? Vyrai, perkantys ir parduodantys moteris, nėra išskirtiniai – jas pažeminę, po darbo sugrįžę namo bučiuoja savo žmonas, vaikus“, – sako socialinė darbuotoja.

Anot jos, iškrypėliškų poreikių nenuslopina nė amžius. Viena „Carito“ globotinių pasakojo užsienyje aptarnavusi 88-erių kretantį senuką. Kitai teko patenkinti tėvo pas prostitutę atvestą trylikametį sūnų.

Vyrus verbavo nusikaltimams

„Savanoriška prostitucija neegzistuoja“, – tvirtina N. Orlonė.

Visas aukas vienija skurdas. „Jei Lietuva būtų aukšto pragyvenimo lygio šalis, mes nekalbėtume apie prekybą žmonėmis. Šie nusikaltimai visada būna valstybėse, kurių nestabili ekonomika. Todėl vien gero teisėsaugos darbo neužtenka. Mes kovojame jau su pasekmėmis“, – „Caritui“ pritaria Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Organizuoto nusikalstamumo tyrimo biuro viršininkas Ramūnas Sarapas.

Panevėžio policijos komisariatas šiuo metu atlieka ikiteisminius tyrimus dėl prekybos žmonėmis net 10-yje baudžiamųjų bylų. Dvejose iš jų aiškinamasi dėl žmonių verbavimo nusikaltimams daryti, vienoje – pornografijai, kitose – prostitucijai. Net aštuoniolika asmenų suimti. Policija aiškinasi maždaug 20-ies aukų likimus, iš jų dvylika vyrų nuo 18-os iki 50-ies metų. Į nusikalstamą organizuotą grupuotę susibūrę vienuolika įtariamųjų įvairiais būdais įkalbėdavo jaunus vyrus,  kad šie vyktų į Vokietiją daryti nusikaltimų. Vykstantieji dažniausiai žinodavo, koks darbas jų laukia svečioje šalyje, tačiau susigundydavo solidžiu atlygiu. Jiems buvo sakoma, kad per mėnesį uždirbs iki 10–15 tūkst. litų, tačiau pinigų gaudavo tik būtiniausiems poreikiams.

Moterys vežtos dirbti prostitutėmis į Vokietiją ir Didžiąją Britanija. Jauniausia auka – vos penkiolikos.

„Neįmanoma išskirti nė vieno atvejo. Visi jie paženklinti tragedijos dėme, žmonių likimai sulaužyti, gyvenimai sugadinti. Nėra ir vieno modelio, kaip užverbuojamos aukos. Visi žmonės turi savų lūkesčių, tiki pažadais. Bet visi važiavo turėdami vilčių užsidirbti“, –teigė R. Sarapas.

Per parą – trisdešimt klientų

Akivaizdu, kad nukentėjusiųjų nuo prekeivių žmonėmis yra gerokai daugiau, nei skelbiama policijos suvestinėse. Į statistiką patenka tik tie atvejai, kai auka kreipiasi į policiją ir pradedamas ikiteisminis tyrimas. Tačiau savo iniciatyva bendradarbiauti su teisėsauga aukos ryžtasi itin retai. Dažniausiai jas suranda patys pareigūnai arba atsiunčia „Caritas“.

„Psichologiškai palaužtos aukos ne visos gali kalbėti apie patirtą pažeminimą, o jei žmogus nesikreipia, mes nieko negalime padaryti. Pažiūrėkite, kiek emigruoja. Ne visi grįžta į Lietuvą, o grįžę ne visi apie savo patirtį šneka. Nepamirškite, kad aukos apskritai niekuo nepasitiki, be to, dauguma pareigūnų esame vyrai. Moterims prabilti, ką išgyveno, nėra lengva“, – teigė R. Sarapas.

Anot pareigūno, kai kurios moterys į užsienį važiavo žinodamos, kad dirbs prostitutėmis, tačiau negalėjo įsivaizduoti, į kokį pragarą pateks.

„Niekas joms nepasakoja, kokiomis sąlygomis dirbs, kad per parą teks aptarnauti iki 30 klientų. O tai – Anglijos viešnamių sąlyga. Netgi gatvės prostitutė nesitiki tokio skaičiaus sulaukti“, – pasakojo pareigūnas.

Informacinių technologijų amžiuje sąvadautojams netgi nebereikia vargintis išvežti aukas svetur. Panevėžio pareigūnai aiškinasi maždaug dešimties merginų, dirbusių virtualiame viešnamyje, išnaudojimo atvejus. Merginoms buvo siūlomas solidus atlygis už šokį prieš kompiuterio kamerą. Vėliau joms liepta išsirengti, dar vėliau – atlikti su savimi veiksmus, kad sėdintysis anapus ekrano nusipirkęs laiką mėgautųsi.  Merginoms buvo grasinama pagrobti ir išvežti į užsienį, jei nepaklus.

Daugiausia bylų Panevėžyje

Panevėžio apygardos vyriausiosios prokurorės Nidos Grunskienės teigimu, mūsų miestas pirmauja Lietuvoje pagal baigtų bylų ir atliekamų ikiteisminių tyrimų dėl prekybos žmonėmis skaičių. Panevėžio apskrityje už šį nusikaltimą nuteista daugiausia asmenų. Ne vienam jų skirta griežčiausia, 13-os metų kalėti, bausmė.

Pirmasis ikiteisminis tyrimas dėl prekybos žmonėmis Panevėžio apskrityje buvo pradėtas 2006-aisiais. Šioje byloje nukentėjusiomis buvo pripažintos 24-ios moterys, o laisvės neteko septyni nusikaltėliai.

Pasak N. Grunskienės, nuo 2006-ųjų bylų dėl prekybos žmonėmis gerokai padaugėjo.„Daug kas manęs klausia, kodėl Panevėžio apygardoje tiek daug bylų, susijusių su prekyba žmonėmis. Atsakymas, manau, vienas: gerai dirba policija, jai pagalbą teikia „Carito“ darbuotojos, galų gale žmonės pradeda pasitikėti pareigūnais. Panevėžys nėra nusikaltėlių kraštas, čia gerai dirba pareigūnai“, – mano vyriausioji prokurorė.

Europa be prostitucijos

Apie 50 Europos Parlamento (EP) narių iš skirtingų šalių bei visų didžiųjų politinių grupių spalio pradžioje pasirašė Europos moterų lobistinės organizacijos pristatytą dokumentą, kuriuo siekiama Europos Sąjungos be prostitucijos.

Šį dokumentą parėmė apie 200 moterų teises ginančių nevyriausybinių organizacijų visoje ES. Jame prostitucija apibrėžiama kaip smurto forma bei asmens orumo ir teisių pažeidimas.

ES valstybės narės ypač raginamos iš esmės peržiūrėti savo politiką, nukreiptą prieš prekybą žmonėmis bei prostituciją, taip pat raginama drausti prekybą seksualiniais santykiais bei malšinti represines priemones prieš prostitucija užsiimančius asmenis.

Visame pasaulyje moterys sudaro 85 proc. prekybos žmonėmis prostitucijos tikslais aukų, o  79 proc. prekybos žmonėmis atvejų susiję būtent su prostitucija.

80–95 proc. asmenų, įtrauktų į prostituciją, prieš tai yra patyrę kurios nors formos smurtą, o 62 proc. moterų, užsiimančių prostitucija, buvo patyrusios išžaginimą.
 
Inga Kontrimavičiūtė

Publikuota 2013 m. spalio 25 d. www.sekunde.lt

 

Straipsniai

2015 M. VIEŠOS PASKAITOS-DISKUSIJOS „PROSTITUCIJA IŠ ARČIAU“ ŠALIES BIBLIOTEKOSE JAV ambasados iniciatyvos Lietuvoje prieš prekybą žmonėmis
  • I istorija

    Mane, trijų mėnesių kūdikį, paliko mama... užaugau vaikų globos namuose... įstojau mokytis, tačiau studijoms labai trūko pinigų... pažįstamas vaikinas pasiūlė vasarą išvažiuoti į Ispaniją padirbėti, sakė reikės skinti apelsinus, darbas nesunkus ir užsidirbsiu pinigų studijoms...kai atvažiavome, man pasakė, jog pamirščiau apelsinus - turėsiu dirbti prostitute... buvau parduota... verkiau, nesutikau... tada mane mušdavo, daužydavo, pririšdavo prie lovos ir prievartaudavo...
  • II istorija

    Gyvenau kaime su mama, jos sugyventiniu ir broliais... trylikos metų mane išprievartavo patėvis... pasakiau mamai, bet ji manimi netikėjo... man buvo labai skaudu... po trijų metų išvažiavau mokytis siuvėjos specialybės, susiradau draugę... ji pasiūlė važiuoti pailsėti į Vokietiją... apsidžiaugiau, nes niekada nebuvau užsienyje... Vokietijoje mane uždarė į kambarį ir pasakė, jog vakare ateis vyras ir turėsiu viską daryti, ko jis norės... aš verkiau ir galvojau, jog noriu mirti... ašaros nepadėjo, turėjau tapti prostitute...