Prekyba žmonėmis klesti, parduotųjų vis daugiau ("silutesnaujienos.lt", 2015-09-17)

Lietuviai vis dar sunkiai patiki, kad galima nupirkti ir parduoti... žmogų, o tokios prekybos aukas dažnai kaltina, neva, jos pačios to norėjusios. 
 
Tokių nuomonių Lietuvos Caritas savanoriai, vykdantys projektą „Pagalba prostitucijos ir prekybos žmonėmis aukoms“, girdi kasdien, o „Šilutės naujienoms“ apie tai pasakojo iš Klaipėdos atvykusios šio projekto socialinės darbuotojos Sandra Bučkutė ir Žavinta Širvydaitė.
 
Pačios aukos apie savo išgyvenimus prabyla labai sunkiai ir ne kiekvienam - tik tam, kuriuo labai pasitiki, nes irgi gerai žino aplinkinių išankstinę nuomonę.
 
Projekto, vykdomo nuo 2001 metų, centrai šiandien įsikūrę 6-iuose didžiuosiuose šalies miestuose, Šilutės rajonas priskirtas Tauragės skyriui. Beje, kaip tik šiame regione dažniausiai jauni vaikinai ir merginos parduodami vagystėms užsienyje vykdyti, čia buvo užfiksuotas ir pirmasis fiktyvios santuokos atvejis, kai merginą pardavė... žmonos pareigoms.
 
Sparčiai plinta pardavimai... vedyboms
 
„Lietuvos Caritas“ kasmet padeda maždaug 100-120 žmonių - prostitucijos ir prekybos žmonėmis aukų. Šios institucijos nariai gelbsti vaikus, moteris ir vyrus, patekusius į prekeivių žmonėmis ir sutenerių pinkles. Teikiama nemokama psichologinė, socialinė, teisinė pagalba nukentėjusiesiems ir jų šeimų nariams, rengiami mokymai, informacinės - prevencinės akcijos specialistams ir plačiajai visuomenei.
 
Todėl šios organizacijos nariai jau gerai žino, jog dauguma prekybos žmonėmis aukų tiesiog norėjo geresnio gyvenimo, tačiau tapo tik preke nusikaltėlių rankose.
 
S.Bučkutė ir Ž.Širvydaitė pasakojo, kad apie žmonių pardavimą prostitucijai žinoma jau seniai, tačiau pastaruoju metu atsiranda ir naujos žmonių pardavimo formos: vagystėms, nelegaliam darbui ir net fiktyvioms santuokoms.
 
Pastaroji forma - pati naujausia, tačiau sparčiai plintanti, įtraukia, žinoma, merginas ir jaunas moteris. Jos suviliojamos gražiais pažadais: neva gyvens patogiai, turės daug pinigų, o jokių žmonos pareigų atlikti esą nereikės.
 
Euforija sklaidosi vos patekus į išsvajoto turtingo jaunikio namus: iš moters būna atimami dokumentai, ji netenka bet kokios laisvės, neturi pinigų, o užsienio kalba surašytos vedybų sutarties dažniausiai nesugeba net perskaityti. Todėl jau būta atvejų, kai savo parašą lietuvės padėjo net ant... paskolos dokumentų.
 
Be to, ir „žmonos pareigų“ išvengti paprastai nepavyksta, ir vaikus priverstinai tenka gimdyti, ir smurtą patirti. 
 
Užtat tokie „jaunikiai“ (dažniausiai - iš trečiųjų šalių) taip įgyja teisę gyventi Europos Sąjungoje.
 
Moterys yra smarkiai įbaugintos
 
Pasak socialinių darbuotojų, parduodamos dažniausiai 18-30 metų moterys. Daugelis jų yra iš socialinės rizikos šeimų, neretai - vienišos mamos, nepajėgiančios išlaikyti savo vaikų, todėl ieškančios bet kokios geresnio gyvenimo galimybės. Jos lengvai patiki sutenerių piešiamomis lengvo gyvenimo vizijomis.
 
Kiek iš viso tokių parduotų moterų yra, nežino niekas, mat suregistruojamos tik tos, kurios ilgainiui deportuojamos iš šalies, o vėliau perduodamos policijai. Dažniausiai pareigūnai ir nukreipia moteris ieškoti „Caritas“ pagalbos. 
 
Net grįžusioms namo joms būna itin sunku prabilti apie patirtus išgyvenimus, nes moterys būna smarkiai įbaugintos. Dažnai suteneriai jas įtikina, esą jos pačios to norėjusios, esą jie yra papirkę visų institucijų pareigūnus, tad jokios pagalbos jos nesulauksiančios. Be to, grasinama susidoroti ir su šeimų nariais, ne paskutinį vaidmenį suvaidina ir Lietuvoje vyraujanti nuomonė, jog jos išvyko žinodamos, kam ryžtasi. 
 
Miegoti tenka ir bagažinėse
 
Tai toli gražu nėra vienintelis įvairių vertelgų sukurptas vergovės modelis. Jauni žmonės neretai pastaruoju metu verbuojami dirbti „lengvus ir nesudėtingus“ darbus, o nuvykus į užsienį paaiškėja, kad teks vogti iš parduotuvių. Ir žadėto buto ar bendrabučio nė kvapo nebūna, dažnam tenka įsikurti net automobiliuose ar jų bagažinėse. Tokioje vergijoje pabuvoję jaunuoliai pasakoja, kad ir valgio gauna tik tiek, kiek patys parduotuvėse sugeba nugvelbti.
 
Aukų ieškoma ir pornografijai, vergiškam darbui, sukčiavimui, net narkotikų gabenimui ir platinimui.
„Tokių atvejų vis daugėja, vagiliauti dažniausiai verčiami nepilnamečiai ar labai jauni žmonės“, - sako socialinės darbuotojos. 
 
Bet ne tik labai jauni žmonės griebiasi it skęstantieji šiaudo geresnio gyvenimo vilties. Štai ką pasakoja 32 metų dviejų vaikų mama Rasa iš Tauragės rajono: „Mano buvo sunki ekonominė situacija, ir jis man pasiūlė važiuoti į užsienį užsidirbti pinigų. 
 
Sakė, kad turėsiu namus tvarkyti, valgyti gaminti. Kai atvykome, jis pasakė, kad turėsiu vogti. Iš pradžių pagalvojau, kad juokauja, ir pasakiau „Ne“. Tada jis man trenkė ir pasakė: „Nevogsi - paprasčiausiai užmušiu tave“... Vagiliaujančią mane pagavo policija, vienintelė tada buvo mano mintis: „Ačiū Dievui...“  
 
Nepulti stačia galva
 
Ką daryti, kad neužkibtum ant sukčių kabliuko? Pašnekovės pataria pirmiausia tikrinti, ar uždarbį užsienyje siūlanti įmonė išties veikia legaliai, o čia padėti galėtų ir policija, informacijos suteiktų ir ambasadų darbuotojai.
 
Patekus pas menamą darbdavį, jam jokiu būdu negalima atiduoti asmens dokumentų, prisiminti, kad jų originalų neturi teisės paimti joks darbdavys nei Lietuvoje, nei užsienyje. Be to, reikėtų pasidaryti keletą asmens dokumento kopijų ir prireikus naudoti jas.
 
Būtina atidžiai skaityti ir išstudijuoti darbo sutartis, taigi tiesiog nepulti „į geresnį gyvenimą“ stačia galva, nes skubėjimo pasekmės liks visam gyvenimui.
 
Išvykstant reikia kuo daugiau informacijos apie būsimą darbdavį palikti artimiesiems, o patekus ne ten, kur planuota, pajutus, jog esi išnaudojamas, stengtis kaip nors atkreipti į save aplinkinių dėmesį, jei reikia, net kelti triukšmą.
 
Kalbės su socialiniais darbuotojais
 
S.Bučkutė ir Ž.Širvydaitė viliasi, kad ilgainiui keisis lietuvių nuomonė, jog į panašias situacijas žmonės pakliūva tik savanoriškai, kad tik jie patys dėl to kalti, kad pagaliau pradėsime suprasti, jog žmogų, ypač - jauną, labai nesunku ir apgauti.
 
Beje, su aukomis dirbantys žmonės neretai susiduria ir su atvejais, kai aukų kaimynystėje gyvenantys žmonės turėjo pagrindą įtarti, jog vyksta nešvarūs sandėriai, jog gali būti pasinaudota patikliu žmogumi, tačiau nei jo, nei atsakingų institucijų apie tai neįspėjo. Akivaizdu, kad posakis „Ne mano daržas - ne mano pupos“ Lietuvoje vis dar labai gajus.    
 
Visi, kurie norėtų turėti daugiau informacijos, ar artimieji, turintys įtarimų dėl galimo jų šeimos nario išnaudojimo, gali skambinti telefonu Tauragėje 8 646 32720, arba Klaipėdoje 8 678 18791. 
Prekybos žmonėmis aukas lengviausiai pavyksta prakalbinti socialiniams darbuotojams, ir tik tiems, kuriems jos pajunta pasitikėjimą.      
 
Todėl kaip tik į Savivaldybės Socialinės paramos skyrių kreipėsi Šilutėn atvykusios S.Bučkutė ir Ž.Širvydaitė. O šio skyriaus vedėjas Alvidas Šimelionis pažadėjo organizuoti pokalbį prie apvalaus stalo su seniūnijų socialinio darbo organizatorėmis. 
 
Planuojama, kad tokiame pokalbyje dalyvaus ir Lietuvos Carito psichologas, socialiniai darbuotojai, kurie papasakos nemažai tokių skaudžių atvejų, duos konkrečių patarimų.

Vilija Budrikienė
 
Publikuota 2015 m. rugsėjo 20 d. http://www.silutesnaujienos.lt

Straipsniai

2015 M. VIEŠOS PASKAITOS-DISKUSIJOS „PROSTITUCIJA IŠ ARČIAU“ ŠALIES BIBLIOTEKOSE JAV ambasados iniciatyvos Lietuvoje prieš prekybą žmonėmis
  • I istorija

    Mane, trijų mėnesių kūdikį, paliko mama... užaugau vaikų globos namuose... įstojau mokytis, tačiau studijoms labai trūko pinigų... pažįstamas vaikinas pasiūlė vasarą išvažiuoti į Ispaniją padirbėti, sakė reikės skinti apelsinus, darbas nesunkus ir užsidirbsiu pinigų studijoms...kai atvažiavome, man pasakė, jog pamirščiau apelsinus - turėsiu dirbti prostitute... buvau parduota... verkiau, nesutikau... tada mane mušdavo, daužydavo, pririšdavo prie lovos ir prievartaudavo...
  • II istorija

    Gyvenau kaime su mama, jos sugyventiniu ir broliais... trylikos metų mane išprievartavo patėvis... pasakiau mamai, bet ji manimi netikėjo... man buvo labai skaudu... po trijų metų išvažiavau mokytis siuvėjos specialybės, susiradau draugę... ji pasiūlė važiuoti pailsėti į Vokietiją... apsidžiaugiau, nes niekada nebuvau užsienyje... Vokietijoje mane uždarė į kambarį ir pasakė, jog vakare ateis vyras ir turėsiu viską daryti, ko jis norės... aš verkiau ir galvojau, jog noriu mirti... ašaros nepadėjo, turėjau tapti prostitute...