Pragarą vaikų centre patyrusiems jaunuoliams – smūgis: liepė dar susimokėti ("delfi.lt", 2017-04-10)

Vaikų socializacijos centro „Širvėna“ darbuotojai nekalti, kad jų globojamas auklėtinis terorizavo ir net panaudojo seksualinę prievartą prieš du centre gyvenančius nepilnamečius. Taip nutarė teismas, išnagrinėjęs pirmą kartą Lietuvoje iškeltą bylą, kurioje tvirkinti vaikai siekė prisiteisti dėl valstybės įstaigos darbuotojų neveiklumo patirtą neturtinę žalą.
 
Dviejų dabar jau pilnamečių buvusių „Širvėnos“ auklėtinių iškeltą bylą išnagrinėjęs Vilniaus rajono apylinkės teismas pirmadienį paskelbė, kad seksualiai tvirkintų jaunuolių ieškinį tenkina tik iš dalies – teisėjas Vilmantas Ambrulevičius nutarė, kad žalą nusikaltimo aukoms privalo atlyginti ne socializacijos centras, kurio darbuotojai neužkirto kelio nusikaltimui, o iš paauglių tyčiojęsis socializacijos centro auklėtinis Modestas B.
 
Sprendime teismas nurodė, kad Modestas B. vienam nukentėjusiųjų turės sumokėi 4 tūkst., o kitam – 3 tūkst. eurų.

Kadangi „Širvėnos“ atžvilgiu ieškinys buvo atmestas, teisybės ieškoję nukentėjusieji jaunuoliai dar turės susimokėti – teisėjas iš jų socializacijos centro naudai priteisė beveik tūkstantį eurų atsiėjusių bylinėjimosi išlaidų.

Precedento neturinčioje byloje priimto sprendimo motyvai yra neskelbtini, nes teismas, tenkindamas vaikų socializacijos centro prašymą, procesą paskelbė neviešu ir bylą nagrinėjo uždaruose posėdžiuose. Tuo metu nukentėjusieji pageidavo, kad byla būtų vieša ir visuomenė kuo daugiau sužinotų, kaip yra nesaugu valstybinėse vaikų auklėjimo įstaigose.

Šioje byloje priimtas sprendimas dar gali būti skundžiamas apeliacine tvarka – bylą iškėlę jaunuoliai žada pateikti skundus, nes įsitikinę, jog už jų saugumą atsakingas vaikų socializacijos centras privalo prisiimti ne tik moralinę, bet ir materialinę atsakomybę.

Biržų rajone esančiam vaikų socializacijos centrui „Širvėna“ bylą dėl žalos atlyginimo iškėlė dabar jau pilnametystės sulaukę jaunuoliai teismo prašė priteisti po 15 tūkst. Eur neturtinės žalos atlyginimą. Šią sumą solidariai nukentėjusieji prašė priteisti ne tik iš centro, bet ir iš vieno buvusio auklėtinio – dabar jau devyniolikmečio Modesto B. Beje, iš jo vienas nukentėjusiųjų taip pat papildomai prašė priteisti 8 tūkst. Eur.

Ieškovai mano, kad socializacijos centro vadovai jiems neužtikrino saugios aplinkos, neužkirto kelio nusikaltimams, o priešingai – nusikalsti linkusiems paaugliams leido lavinti savo kriminalinius polinkius. 
 
Reikalavo susimokėti „už stogą“, o paskui išsityčiojo
 
Šioje byloje ieškinį baudžiamojoje byloje nukentėjusiaisiais pripažinti jaunuoliai pareiškė po įvykių, nutikusių dar 2013 m. liepą – vienas šešiolikmečių net vienuolika dienų buvo terorizuojamas kito auklėtinio Modesto B., kuris jį vertė perduoti pinigus „už stogą“.

O liepos 25 d. pavakarę Modestas B. terorizuojamą nepilnametį ir kitą centro auklėtinį privertė kitų vaikų akivaizdoje masturbuotis, o paskui tarpusavyje atlikti seksualinius oralinio pobūdžio veiksmus. Ne kartą – duše ir kompiuterių klasėje.

Maža to, terorizuojamas vaikas dar tai turėjo ir nufilmuoti. Šį įrašą Modestas B. ketino išplatinti internete. Laimei, nesuspėjo.

Apie tai, kad patyrė prievartą, vienas nepilnamečių socializacijos centro auklėtojai išdrįso papasakoti tik kitos dienos rytą – atėjęs į jos kabinetą šešiolikmetis pasakė, kad nori pasikalbėti.

„Jis buvo susijaudinęs, jautėsi nepatogiai, o kai papasakojo, kas nutiko, sakė, kad bijojo kreiptis pagalbos, nes jam grasino, sakė, jog bus sudaužytas, bijojo vaikų keršto“, – policijai yra nurodžiusi viena socializacijos centro auklėtoja.

Pasak jos, iš dviejų auklėtinių pasityčiojęs Modestas B. tądien buvo uždarytas į vadinamąjį apmąstymų kambarį – čia jis pasiprašė pats. O kai auklėtoja norėjo su juo pasikalbėti apie išvakarėse nutikusius įvykius, jaunuolis sutiko kalbėti tik su sąlyga – kad visada gyvens apmąstymų kambaryje.

„Šią sąlygą užtikrinau ir jis tada patvirtino, kad tai yra tiesa, ką sakė vienas nukentėjusiųjų“, – teigė auklėtoja.

Apie tai, kas įvyko centre, pedagogė informavo tuo metu atostogaujančią direktorę – buvo priimtas sprendimas apie įvykį pranešti ne tik vaiko teisių tarnyboms, bet ir policijai. Dėl šio įvykio policijoje buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, o vėliau Modestas B. nuteistas – jam skirta 3 metų 5 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
 
Vaikų centro direktorė: mes dirbome tinkamai
 
Vienas vaikų socializacijos centro „Širvėna“ darbuotojų, nagrinėjant baudžiamąją bylą teisme, sakė, kad dėl šio įvykio Švietimo ir mokslo ministerija buvo atlikusi tyrimą, tačiau, kaip pažymėjo centro direktorė Laima Vaičienė, dėl to niekas nebuvo nubaustas.

Vaikų socializacijos centro vadovybė nesutiko su buvusių auklėtinių jiems iškeltoje byloje pareikštais reikalavimais. 
 
„Manau, kad ieškinys centrui, kaip įstaigai, yra visiškai nepagrįstas, – anksčiau DELFI sakė L. Vaičienė. – Mano nuomone, už tai turi atsakyti tas, kas padarė nusikaltimą, o centras savo funkcijas atliko tinkamai.“
 
Pasak direktorės, baudžiamojoje byloje buvo užfiksuotas „tik vienas epizodas“, kai vaikai patyrė seksualinę prievartą.
 
 „Nebuvo nustatyta, kad tai tęsėsi ilgą laiką – tai buvo vienkartinis atvejis, – sakė L. Vaičienė. – Patikėkite, niekas šioje situacijoje nesijaučia gerai.“
 
Siūlo atmerkti akis ir nustoti dejuoti
 
Tuo metu nukentėjusiaisiais besirūpinančio Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro (KOPŽI) vadovė Kristina Mišinienė sako, šia byla siekiama formuoti naują praktiką, nes buvę socializacijos centro auklėtiniai reikalauja, kad už jų auklėjimą atsakingi pedagogai prisiimtų asmeninę atsakomybę.

„Šiandien vis garsiau kalbame apie gyvenimą vaikų uždarose institucijose, tačiau visuomenės nuomonė dar neturi didelės įtakos, gerinant ten vidinį klimatą, apginant silpniausius, – sakė ji. – Iš vaikų socializacijos centrų nuolat atsklinda ten dirbančio personalo dejonės, jog „kontingentas baisus, o mūsų atlyginimai tokie maži“, „jūs niekas nenorėtumėte mūsų problemų“ ir pan. Tačiau kas išgirs raudas vaikų, kurie dėl to pačio personalo nesugebėjimo atlikti savo tiesiogines pareigas – apginti juos – buvo sumušti, išprievartauti, apvogti, kitaip pažeminti? Aš nežinau, kas šiose situacijose yra baisiau – bendraamžių vykdomas smurtas ar suaugusių, turinčių aukštųjų mokyklų diplomus darbuotojų, veidmainiškas teisinimasis „aš nieko nemačiau, nieko neįtariau“? Retai bylos kaip ši, pasiekia teismą, dar rečiau išgirstame apkaltinamąjį nuosprendį dėl blogo pareigų atlikimo, aplaidumo, abejingumo.“

Pasak jos, į socializacijos centrus uždaryti vaikai niekam nerūpi, o valstybė tik imituoja, jog socialiai pažeidžiamais vaikais rūpinasi.

„Noriu paklausti savivaldybių Vaiko gerovės komisijų atstovų, kurių sprendimu vaikai patenka į socializacijos centrus – o kaip dažnai jūs tuos išsiųstus vaikus aplankote, pakalbinate, sudarote jiems galimybę atvirai pasipasakoti apie problemas? – kalbėjo K. Mišinienė. – Gal bijote, kad išgirdęs šių vaikų nerimą ir skausmą, ne vienas jūsų ilgam praras ramybę? Vėl ir vėl iškyla tas pats neišpręstas klausimas – mums reikia tarnybų, specialistų, kurie atsidavusiai gintų vaikų interesus, kad ši liepsna sušildytų vienišas, sutryptas pasiklydusių vaikų širdis, kviestų juos gyventi, o ne merdėti.“
 
Autorius Dainius Sinkevičius

Straipsniai

2015 M. VIEŠOS PASKAITOS-DISKUSIJOS „PROSTITUCIJA IŠ ARČIAU“ ŠALIES BIBLIOTEKOSE JAV ambasados iniciatyvos Lietuvoje prieš prekybą žmonėmis
  • I istorija

    Mane, trijų mėnesių kūdikį, paliko mama... užaugau vaikų globos namuose... įstojau mokytis, tačiau studijoms labai trūko pinigų... pažįstamas vaikinas pasiūlė vasarą išvažiuoti į Ispaniją padirbėti, sakė reikės skinti apelsinus, darbas nesunkus ir užsidirbsiu pinigų studijoms...kai atvažiavome, man pasakė, jog pamirščiau apelsinus - turėsiu dirbti prostitute... buvau parduota... verkiau, nesutikau... tada mane mušdavo, daužydavo, pririšdavo prie lovos ir prievartaudavo...
  • II istorija

    Gyvenau kaime su mama, jos sugyventiniu ir broliais... trylikos metų mane išprievartavo patėvis... pasakiau mamai, bet ji manimi netikėjo... man buvo labai skaudu... po trijų metų išvažiavau mokytis siuvėjos specialybės, susiradau draugę... ji pasiūlė važiuoti pailsėti į Vokietiją... apsidžiaugiau, nes niekada nebuvau užsienyje... Vokietijoje mane uždarė į kambarį ir pasakė, jog vakare ateis vyras ir turėsiu viską daryti, ko jis norės... aš verkiau ir galvojau, jog noriu mirti... ašaros nepadėjo, turėjau tapti prostitute...