Po monstrų puotos – šiurpą kelianti 14-mečio išpažintis: išgyvenau, nes apsimečiau mirusiu ("delfi.lt", 2017-05-12)

Įkalino bagažinėje, vežiojo po Kauną, o po to nuvežę į mišką prie Karmėlavos tyčiodamiesi sumušė, prievartavo, kol galop nutarė atsikratyti – nuo stataus šlaito nustūmė į Nerį. „Likau gyvas tik todėl, kad plūduriuodamas vandenyje apsimečiau negyvu ir šiaip ne taip sugebėjau išplaukti“, – šiandien sako šešiolikos metų sulaukęs kaunietis.

Tuo metu, kai prieš jį buvo panaudota prievarta, vaikinui tebuvo keturiolika. Nors po baisių įvykių dar neprabėgo nė dveji metai, nepilnamečio skriaudikai dar nenuteisti – įrodinėja, kad nėra monstrai ir tikina, jog verti gyventi šalia tų, kurie bet kada taip pat gali tapti jų aukomis. 
 
„Kaip tragiška ir kartu absurdiška, bet nesustabdoma pakaunės gyventojus gąsdinusi gauja – viso labo tik keli nepilnamečiai ir jiems vadovavęs „patyręs“ zonos ir visų mūsų išlaikytinis, nė neslepiantis savo iškrypėliškų polinkių, – sako Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro (KOPŽI) vadovė Kristina Mišinienė. – Sėkmingai subūręs neprižiūrimų paauglių grupę, apipainiojęs jų protus šlykščiais, iš įkalinimo įstaigų atsineštais neva „įstatymais“, šis liguistas žmogus sprendė, kam gyventi, o kam tenkinti jo instinktus ir... mirti.“

Tai, kas 2015 m. liepos pabaigoje nutiko prie Kauno esančioje Karmėlavoje, netelpa į jokius sveiko proto rėmus, todėl šį straipsnį rekomendajame skaityti tik labai stiprių nervų žmonėms. Ir valdininkams, kurie daugiau nieko, išskyrus formalius raštus apie esą gerėjančią padėtį Lietuvoje, nemato.
 
„Buvau su vaiku Karmėlavoje prie čigonų taboro, kai vaikinai aptarinėjo vakarykščius įvykius, – apie baisią istoriją pareigūnams yra pasakojusi viena mergina. – Artūras su pasididžiavimu pasakė, kad „davė į burną“ berniukui, kuris buvo skolingas pinigų, dar leido jam pasirinkti – ar į burną, ar į užpakalį. Valerijus gailėjosi, kad su plyta neužmušė to vaiko ir jis liko gyvas, o kitas sakė, kad už tokią pinigų sumą dar niekas nėra tiek gavęs, taip pat gyrėsi, kad su peiliu kažką darė.“
 
Rankos suteptos krauju
 
Kauno apygardos teisme šiuo metu nagrinėjama baudžiamoji byla dėl pasikėsinimo nužudyti nepilnametį, jo seksualinio prievartavimo, neteisėto laisvės atėmimo panaudojant smurtą arba sukeliant pavojų nukentėjusio asmens gyvybei ir turto prievartavimas.
 
Ikiteisminį tyrimą atlikusi Kauno apygardos prokuratūra kaltinimus pateikė septyniems asmenims – įtariama, kad penkiolikmetį prievartavo anksčiau dėl tyčinio nužudymo teistas ir anksčiau laiko į laisvę paleistas po mėnesio 50 metų sulauksiantis Artūras Liutkevičius, o kiti asmenys buvo bendrininkai, stebėję ir pritarę prievartai. Tai – vienas anksčiau teistas nepilnametis Laurynas S., po mėnesio sulauksiantis 18 metų (kol kas jo duomenų negalima skelbti, nes tai draudžia įstatymas), taip pat teisti 31 metų Valerijus Kulikovas, 18 metų Domantas Rudžionis, 29 metų Edvinas Gurskas, 30 metų Marijonas Taraila. Anksčiau neteistas 31 metų Saulius Juozaitis kaltinamas tik dėl neteisėto laisvės atėmimo.
 
Šią baudžiamąją bylą prokurorai iš karto buvo perdavę apylinkės teismui, kaltinamųjų nekaltinant pasikėsinimu paauglį nužudyti, tačiau teismas suabejojo tokiais kaltinimais ir patenkino nukentėjusiojo motinos bei advokato prašymą ir bylą perdavė prokurorams kaltinimams dėl pasikėsinimo nužudyti papildyti.
 
Kaltinamiesiems nukentėjusiojo nepilnamečio motina yra pateikusi ieškinį dėl 210 tūkst. eurų neturtinės žalos atlyginimo.
 
Kol buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas, dauguma įtariamųjų buvo laisvėje, tarp jų – ir V. Kulikovas. Tačiau šiandien jis jau suimtas, nes laisvėje nesugebėjo gyventi – įtariama, nužudė senolę, kuri jį priglaudė savo namuose.
 
Norėjo nusipirkti „žolės“
 
Bylos duomenimis nustatyta, kad Kaune gyvenantis keturiolimetis Kalniečių mikrorajone buvo pagrobtas dar 2015 m. liepos 26 d. Nepilnametis žinojo, kas prekiauja narkotikais, todėl ne kartą yra pagelbėjęs tiems, kurie norėjo įsigyti kvaišalų.
 
Taip buvo ir tą vakarą – jam paskambino iš matymo pažįstamas vaikinas ir pasiūlė susitikti prie gimnazijos, kurioje mokėsi. Netrukus čia atvažiavo BMW – jį vairavo keturiolikmečiui skambinęs E. Gurskas, pravarde Edcka, kartu su juo buvo dar trys vaikinai. Jie visi norėjo nusipirkti „žolės“.
 
Paauglys sutiko padėti – kartu nuvažiavo iki parduotuvės, čia atvažiavo ir dar kitas automobilis, kuriame sėdėjo taip pat kanapių nusipirkti norėjusi mergina ir du vaikinai. Jie nepilnamečiui padavė pinigus – vieni 6, kiti – 5 eurus.
 
„Nuvažiavome prie šeštojo forto, čia atvažiavo vaikinas, prekiaujantis žole, – sakė keturiolikmetis. – Aš jam pasakiau, kad mes norime nusipirkti „žolės“, todėl jis, sėdęs ant dviračio, nuvažiavo jų atvežti. Bet taip ir nesugrįžo.“
 
 
O tada E. Gurskas esą visiems pamelavo, kad nepilnametis prekeiviui atidavė pinigus, nors iš tikrųjų juos pasiėmė sau. Tada kilo sumaištis – E. Gurskas kitai kompanijai ėmė grasinti ir reikalauti 20 eurų, kuriuos esą buvo sumokėjęs už kvaišalus.
 
Nors šie niekuo nebuvo susiję su tariamai pasisavinusiais pinigais, jiems buvo grasinama, kad automobilis bus nutemptas tralu, reikalavo, jog į lombardą priduotų savo mobiliojo ryšio telefoną, o gautus pinigus atiduotų, nes kitaip merginai išdegins akis. Galop kompanijai pavyko pasiskolinti pinigus ir atiduoti grasintojams, o paskui pabėgti.
 
Paglostė koją ir tarė: „viskas bus gerai, mažute“ 
 
Bet nepilnametis, iš matymo pažįstamus vaikinus suvedęs su narkotikų prekeiviu, niekur pasprukti negalėjo – jam buvo grasinama, kad bus išprievartautas analiniu būdu ir nužudytas. Galop jis buvo prievarta įtemptas į automobilį ir vežiojamas po Kauną.
 
„Vienoje iš Pramonės pr. esančių žiedinių sankryžų E. Gurskas partrenkė per pėsčiųjų perėją ėjusį vyrą, bet šis kažkur pabėgo, o mane nuvežė prie kažkokių garažų, – sakė nepilnametis. – Čia man Laurynas S. prie gerklės prikišo peilį ir paklausė, ar noriu gyventi. Pasakiau, kad noriu, tada jis peilį patraukė, bet kumščiu trenkė į pakaušį. Mušė ir Domantas.“
 
Netrukus įbaugintą nepilnametį vyrai įgrūdo į automobilio bagažinę. „Tada vėl važinėjome po Kauną, paskui kažkur sustojome, prie manęs priėjęs Edcka prie kojos pridėjo peilį ir klausė, ar durti, – pasakojo paauglys. – Pasakiau, kad ne, nereikia, tada jis man peiliu perbraukė per žandą ir paskambino kažkokiam Šrekui ir pakvietė atvažiuoti.
 
Po kiek laiko privažiavo „golfas“, jame buvo trys keturi maždaug 30-40 metų vyrai. Vienas jų priėjo prie bagažinės, kurioje gulėjau, paglostė man koją ir pasakė, kad „viskas bus gerai, mažute“. Ir mane perkėlė į „golfo“ bagažinę.“ 
 
Nepilnametis sakė, kad buvo nuvežtas į mišką pie Neries, ties Karmėlavos miesteliu. „Tada Edcka su vyru, kaip vėliau sužinojau, su V. Kulikovu, mane išvilko iš bagažinės, – pasakojo jis. – O vyriausias vyras nusimovė kelnes ir man liepė čiulpti jo lytinį organą.“
 
Vidury upės pajuto, kad baigiasi jėgos

Berniukas labai išsigando – dar prieš tai jam buvo grasinama, kad jeigu jis nečiulps, tai jį papjaus ar kitu būdu nužudys.
 
„Paskui mane mušė – visi tie, kurie atvažiavo į mišką, – pareigūnams sakė jis. – Manau, tai truko apie valandą laiko. Labai stipriai. Mušė rankomis, kojomis, keliais, man stengėsi pataikyti į galvą, po to pagriebę už plaukų vilko žeme, buvo numovę kelnes, bet paliko su apatinėmis kelnaitėmis. Jie tyčiojosi iš manęs, bet po kiek laiko liepė apsimauti kelnes, ir vėl ėmė mušti. O tas vyras, kurie prieš tai prievartavo, netikėtai prigulė prie manęs ir vėl liepė čiulpti... Bet paskui vėl buvau mušamas, man laikė rankas, kad negalėčiau užsidengti – specialiai smūgiavo į veidą.“
 
Keturiolikmetis sakė, kad netrukus Edcka pasiūlė jam į galvą „paleisti plytą“, jam pritarė vienas vyras, tačiau „vyriausiasis kažką pasakė ir jie taip nedarė“.
 
„Po to E. Gurskas pasiūlė mane paskandinti ir paėmę už plaukų ėmė tempti link vandens, – apie egzekuciją pasakojo berniukas. – Nežinau kaip, bet tuo metu kažkaip išsprūdau ir įkritau į žoles, o tada – ridentis šlaitu žemyn, link vandens. Pajutęs, kad beveik sustojau, specialiai ėmiau toliau ridentis, kol įkritau į upę. Gulėdamas vandenyje apsimečiau, kad esu be sąmonės, plūduriavau sulaikęs kvėpavimą.
 
Tada girdėjau, kaip kažkuris iš vyrų sakė, kad tikriausiai mane užmušė, sakė, reikia ištraukti iš vandens. Po šių žodžių labai išsigandau ir nepastebimai pradėjau irtis link kito kranto. Ties viduriu upės pajutau, kad baigiasi jėgos, todėl stengdamasis nepaskęsti atsiguliau ant nugaros ir taip bandžiau išsilaikyti paviršiuje.“
 
Norėjo ištraukti iš upės ir kūną paslėpti
 
Nepilnametis sakė, kad ant kranto likusi budelių kompanija norėjo jį ištraukti iš vandens ir paslėpti kūną. „Jie buvo įsitikinę, kad esu negyvas“, – sakė jis.
 
Pasiekęs krantą keturiolikmetis išbėgo ieškotis pagalbos – nubėgo į artimiausius rastus namus. „Prieš tai teko pereiti kelią – laukiau, kol pravažiuos automobiliai, nes bijojau, kd užpuolikai gali manęs ieškoti“, – sakė vaikas.
 
Ikiteisminio tyrimo metu nepilnametis pareigūnams konkrečiai nurodė jį mušusius vyrus, nors iš pradžių iš baimės apie baisius įvykius kalbėjo labai nedrąsiai. Tik vėliau, supratęs, kad yra saugu, jaunuolis atskleidė daugiau detalių, kaip buvo daužomas.
 
Pasak jo, žiaurių vyrų kompanija tuo metu buvo apsvaigusi nuo alkoholio – gėrė įvairius gėrimus.
 
Apie tai, kas nutiko keturiolikmečiui, jo motina sužinojo tik iš policijos pareigūnų, kurie jai pranešė, kai paauglys buvo atvežtas į ligoninę.
 
„Tą vakarą sūnus pasakė, kad eina į kiemą pas draugus, kai vėliau negrįžo, bandžiau jam skambinti telefonu, bet niekas neatsiliepė, o naktį į namus atvažiavo pareigūnai“, – sakė ji.
 
Visi bejėgiai, už nieką neatsakantys, pervargę, neįvertinti
 
Baudžiamojon atsakomybėn patraukti keturiolikmečio budeliai kol kas laikomi nekaltais, nes jų nenuteisė teismas, o pateiktus kaltinimus jie pripažįsta tik iš dalies, tačiau tikina, jog esą nieko baisaus nenutiko – paauglys juk gyvas. Vienas kaltinamųjų D. Rudžionis prisipažino, kad tuo metu, kai paauglys nuo šlaito nusirideno ir įkrito į upę, „iš vandens iškilo burbuliukai“. 
 
„Po to iškilo nukentėjusysis, vandens srovė ėmė jį nešti, maniau, kad jis gyvas“, – sakė jis.
 
Ar buvo galima užkirsti kelią šiam vos didžiule tragedija nesibaigusiam įvykiui? Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro (KOPŽI) vadovė K. Mišinienė įsitikinusi, kad tai privalėjo padaryti ne tik policijos pareigūnai, bet ir vaiko teisių apsaugos tarnybų atstovai. Tai, kad pakaunėje siautėja suaugusių vyrų, į savo veiklą įtraukusių nepilnamečius, kompanija, visiems buvo puikiai žinoma. Tačiau net ir po baisaus įvykio į tai buvo numota ranka – esą nėra taip baisu, tai – tik vienetinis atvejis.
 
Ir – laimingai pasibaigęs. Nesvarbu, kad keturiolikmečio gyvenimas jau sugriautas, tai, kas įvyko, jis prisimins visą gyvenimą.
 
„Nepilnamečių nusikalstamumo reiškinys yra atvira žaizda ne dėl savo sudėtingumo, o dėl niekaip neįveikiamo suaugusiųjų, šiuo atveju – Vaiko teisių apsaugos tarnybos, policijos, seniūnijos, mokyklos – visiško abuojumo, – sakė K. Mišinienė. – Prašau, pasakykite man, ko šioms tarnyboms trūksta, kad neleistų tokioms „grupuotėms“ įsisiautėti? Metodikų, darbo aprašų, bendradarbiavimo sutarčių? Kažkokia „juodoji skylė“ šių struktūrų darbe – visi bejėgiai, už nieką neatsakantys, pervargę, neįvertinti.
 
O gal vis tik Kauno rajono savivaldybei pavyktų surasti specialistus, norinčius ir sugebančius įtakoti šių nelaimingų – nes apleistų ir pasmerktų – paauglių likimus?
 
Mums įsiprašius į Kauno rajono savivaldybės Vaiko gerovės komisjos posėdį aptarti galimų bendrų veiksmų, kad daugiau tokie įvykiai nepasikartotų – gavome kelias minutes „pretenzijų išdėstymui“, po to sekė įvertinimas: „Nedomina. Kitas!“ Baisu.“

Pasak K. Mišinienės, kurios vadovaujama organizacija rūpinasi nepilnamečiu, šiuo metu vaikas jau „pakankamai atsigavęs po patirtų išgyvenimų“.
 
„Tikimės, kad ilgos valandos konsultacijose su patyrusia psichologe jam padės jeigu ne užmiršti, tai bent išmokti su tuo gyventi toliau, – sakė ji. – Savo ruožtu norėčiau paskatinti jaunuolius, suaugusius vyrus, patyrusius seksualinę prievartą, kreiptis pagalbos į mus – norime jums padėti atsigauti bei patraukti atsakomybėn smurtautojus. Nekentėkite užsidarę su savo trauma, leiskite jums padėti!“
 
Anot K. Mišinienės, su Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centru galima susisiekti visą parą veikiančiu telefonu (+370) 679-61617. Taip pat, jeigu žinote apie smurto atvejus, praneškite policijai bendruoju pagalbos tel. 112. 
 
Autorius Dainius Sinkevičius
 





























 

Straipsniai

2015 M. VIEŠOS PASKAITOS-DISKUSIJOS „PROSTITUCIJA IŠ ARČIAU“ ŠALIES BIBLIOTEKOSE JAV ambasados iniciatyvos Lietuvoje prieš prekybą žmonėmis
  • I istorija

    Mane, trijų mėnesių kūdikį, paliko mama... užaugau vaikų globos namuose... įstojau mokytis, tačiau studijoms labai trūko pinigų... pažįstamas vaikinas pasiūlė vasarą išvažiuoti į Ispaniją padirbėti, sakė reikės skinti apelsinus, darbas nesunkus ir užsidirbsiu pinigų studijoms...kai atvažiavome, man pasakė, jog pamirščiau apelsinus - turėsiu dirbti prostitute... buvau parduota... verkiau, nesutikau... tada mane mušdavo, daužydavo, pririšdavo prie lovos ir prievartaudavo...
  • II istorija

    Gyvenau kaime su mama, jos sugyventiniu ir broliais... trylikos metų mane išprievartavo patėvis... pasakiau mamai, bet ji manimi netikėjo... man buvo labai skaudu... po trijų metų išvažiavau mokytis siuvėjos specialybės, susiradau draugę... ji pasiūlė važiuoti pailsėti į Vokietiją... apsidžiaugiau, nes niekada nebuvau užsienyje... Vokietijoje mane uždarė į kambarį ir pasakė, jog vakare ateis vyras ir turėsiu viską daryti, ko jis norės... aš verkiau ir galvojau, jog noriu mirti... ašaros nepadėjo, turėjau tapti prostitute...