Pavojingos fiktyvių santuokų organizatorių pinklės ("valstietis.tv3.lt", 2017-04-06)

Retkarčiais „Akistatai“ vis tenka prisiminti emigravusius į svečias šalis lietuvius. Ir bėda ta, kad ne vien gerai tenka minėti. Mat galimybė laisvai įvažiuoti į bet kurią Europos Sąjungos (ES) ar Šengeno erdvės šalį bei gyventi joje kartu ir nusikaltėliams atveria galimybes jungtis į tarptautinius tinklus, verstis nusikalstama veikla. O didėjanti imigracija ne iš ES šalių dar sukūrė ir savotišką „migracijos industrijos“ rinką – suklestėjo fiktyvių santuokų verslas, kaip nesunkus būdas legalizuotis vienoje ar kitoje ES šalyje.

Nusikaltėlių tinklai

Šioje srityje jau pasižymėjo ir lietuviai. Tokio nusikalstamo verslo organizatorių išaiškinama ne tik mūsų šalyje – jų nemažai sulaikoma ir Jungtinėje Karalystėje, kur itin veržiasi gyventi trečiųjų šalių piliečiai. Europolo duomenimis, fiktyvias santuokas paprastai organizuoja ne pavieniai nusikaltėliai, o organizuoto nusikalstamumo tinklai, ir šis faktas traktuojamas ne tik kaip nusikaltimas prieš valstybę, bet ir kaip nusikaltimas prieš žmogų, kitaip dar įvardijamas kaip prekyba žmonėmis.

Niekas neskelbia oficialių duomenų, kiek lietuvių yra įkliuvę į fiktyvių santuokų organizatorių tinklą, kiek tokių tinklų išaiškinta, kiek nusikaltėlių išgirdo apkaltinamuosius nuosprendžius.

Dr. Karolis Žibas, dirbantis žmogaus teisių, kovos su prekyba žmonėmis, migracijos, prieglobsčio ir integracijos srityse, savo knygoje „Fiktyvios išnaudojančios santuokos ir prekybos žmonėmis situacija Lietuvoje“ rašo, jog 2015 metais buvo pradėti 3 ikiteisminiai tyrimai dėl fiktyvių santuokų sudarymo. Pasak K. Žibo, dažniausiai tikslo šalis – Jungtinė Karalystė, kur mūsų merginos ištekinamos dažniausiai už pakistaniečių, indų, afganistaniečių bei kitų šalių piliečių, bet kokia kaina norinčių legalizuotis toje šalyje.

„Vestuvių organizatorės“

Neseniai Didžiosios Britanijos spaudoje ir internetiniuose portaluose pasirodė žinia apie nuteistas 5 atvykėles iš Lietuvos, kurios, susibūrusios į gerai organizuotą nusikalstamą grupuotę, su trečiųjų šalių piliečiais fiktyviai apvesdino net 26 lietuvaites.

Kaip rašo „Mail Online“, nusikalstamai gaujai vadovavo Lina Kezelytė (33 m.) ir Mohamedas Jemaldynas (33 m.). Pastarasis buvo atsakingas už jaunikių „parinkimą“. Linos motina Valentina Kezelienė (53 m.) talkino dukrai – derindavo su būsimosiomis nuotakomis atvykimo laiką, rezervuodavo skrydžius iš Vilniaus į Londoną. Beata Jarmolovič (28 m.) „dirbo“ vestuvių fotografe, taip pat ji paruošdavo ir puošdavo būsimąsias nuotakas, o Rūta Sperskaitė (25 m.) bei Renata Semaško (29 m.) leido nusikaltėliams naudotis savo banko sąskaitomis ir taip „išplauti“ nemažas pinigų sumas. Visos bendrininkės gyveno skirtinguose Londono priemiesčiuose, tačiau kaip viešnios dalyvaudavo visose savo organizuojamose vestuvių ceremonijose.

Padėjo legalizuotis

Pasak prokuroro Džonatano Polnojaus, grupuotė savo „veiklą“ vystė beveik trejus metus (2012-2014 m.) ir iš „jaunikių“ gavo 315 000 svarų sterlingų (maždaug 361 000 eurų) užmokestį, kurį nuslėpė. Tuo metu L. Kezelytė valdžios įstaigoms buvo deklaravusi, jog ji per metus uždirbo 36 000 svarų sterlingų.

„Aferos sumanytojos padėjo vyrams iš ES nepriklausančių šalių – Šri Lankos, Pakistano, Nigerijos ir Nepalo – legalizuotis Jungtinėje Karalystėje. Kadangi lietuvės buvo ES šalies pilietės, tai trečiųjų šalių gyventojams, sudarius fiktyvią santuoką, atsirasdavo galimybė gyventi ir dirbti mūsų šalyje. Kai kuriais atvejais jiems pasisekė apgauti Vidaus reikalų ministeriją ir kitas institucijas, jog santuoka yra tikra“, – sakė prokuroras D. Polnojus.

Rado įkalčių

Pasak nusikaltimų kamuolį narpliojusių tyrėjų, lietuvės ilgą laiką sugebėjo savo nusikalstamą veiklą maskuoti: vestuves rengdavo gana puošnias, dažnai pagal „jaunikio“ papročius, kad būtų labiau įtikinama, jungtuvių šventėse daug fotografuodavo.

Pirmasis pavojaus skambutis „vestuvių organizatorėms“ nuskambėjo 2013 metų spalį, kai gavę informacijos, vestuvių ceremoniją nutraukė imigracijos tarnybos pareigūnai. Nuotaka ir jaunikis buvo suimti. Jiems buvo pateikti kaltinimai dėl fiktyvios santuokos, abiems buvo paskirtos po 3 mėnesius laisvės atėmimo bausmės.

Tačiau grupuotė savo veiklos nenutraukė ir toliau „gelbėjo“ nelegalus. Kai pagaliau pareigūnai atliko kratas visų įtariamųjų gyvenamose vietose, rado pakankamai įkalčių, bylojančių apie nusikalstamą veiklą. Pavyzdžiui, B. Jarmolovič fotoaparato atmintyje buvo rastos įrašytos šešių skirtingų santuokų nuotraukos, iš kurių matyti, kaip nuotakos ir pamergės keičiasi vaidmenimis.

Tiesa, L. Kezelytė tvirtino, kad jokia neleistina veikla neužsiėmusi – ji girdi „vysčiusi teisėtą tarptautinių pažinčių agentūros veiklą“, tačiau britų pareigūnai tai įvardijo kaip nelegalios imigracijos organizavimą.

Teismo verdiktas

Kovo viduryje Karališkasis Kroidono teismas L. Kezelytę pripažino kalta dėl bendrininkavimo vykdant nelegalią imigraciją ir nuteisė 4 su puse metų laisvės atėmimo bausme. Už tokią pačią nusikalstamą veiką 4 metams laisvės atėmimo buvo nuteistas ir „jaunikių medžiotojas“ M. Jemaldynas. Tik šis vyras teismo nuosprendžio neišgirdo, nes nuo teisėsaugos pareigūnų pasislėpė.

Dvejiems su puse metų su laisve turės atsisveikinti ir V. Kezelienė. R. Sperskaitė nuteista kalėti dvejus metus, tačiau bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams, įpareigojant nuteistąją nemokamai atidirbti 200 valandų visuomeninių darbų. Tiek pat valandų visuomeninių darbų privalės atidirbti ir B. Jarmolovič. Jai skirtas 18 mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymas irgi atidėtas – 18 mėnesių. Visi nuteistieji pripažinti kaltais dėl bendrininkavimo vykdant neteisėtą imigraciją.

Vienintelės R. Semaško likimas dar neaiškus, nes jai nuosprendis bus paskelbtas, kai bus įrodyta jos kaltė.

Pirmas nuosprendis

Pasak pagalbą nukentėjusiosioms teikiančių „Carito“ projekto „Pagalba „Pagalba prostitucijos ir prekybos žmonėmis aukoms“ vadovės Kristinos Mišinienės bei jos kolegių, daugelis moterų, kurios užkimba ant verbuotojų kabliuko, yra labai pažeidžiamos – dažniausiai jos yra bedarbės, vienišos auginančios vaikus, jas supa slogi socialinė aplinka arba merginos turi psichinių sutrikimų. Todėl nedaugeliu atveju nusikaltėliams pateikiami kaltinimai – jie sugeba auką įtikinti, kad dėl visko kalta ji pati. Arba įbaugina jas, todėl dažnai moterys bijo pasakoti, kas nutikę ir liudyti teisme.

Tačiau pernai vasarą Klaipėdos apygardos teisme buvo paskelbtas pirmas nuosprendis tokio pobūdžio prekybos žmonėmis (fiktyvi santuoka) baudžiamosiose bylose Lietuvoje. Dviejų metų laisvės atėmimo bausmė buvo skirta tauragiškei Alinai Ačaitei (24 m.), kuri 2013 metais į Jungtinę Karalystę išviliojo metais jaunesnę savo draugę Gitą (vardas pakeistas – red. past.) ir pardavė ją kaip nuotaką Šri Lankos piliečiui, tokiu būdu ketinusiam gauti leidimą gyventi ir dirbti ES.

Paskirtos bausmės vykdymas A. Ačaitei buvo atidėtas 5 metams. Per tą laiką jai uždrausta išvykti iš savo gyvenamosios vietos.

Nuotaka šrilankiečiui

Istorija apie prievartinę santuoką pasiekė „Carito“ darbuotojų ausis, o vėliau ir pareigūnų, kai Gita ištrūko iš nelaisvės ir grįžo į Lietuvą. Mergina apie patirtą slogią „nuotakos“ dalią teisme pasakojo: „Tuo metu materialinė padėtis buvo sunki: neturėjau nei darbo, nei pinigų. Alina man pasiūlė už pinigus susituokti, sakė, kad būsimas vyras nupirks viską, ko norėsiu, galėsiu valgyti viską, ko užsigeisiu, o namo grįšiu gavusi 8000 litų. Iš pradžių nepatikėjau, bet Alina parodė savo vestuvinę suknelę – mat ji taip pat yra ištekėjusi už užsieniečio. Tada ir susigundžiau. Sakė, jog Anglijoje teks pabūti 2-3 savaites ir dar šiek tiek po vestuvių… Susituokėme maždaug po mėnesio – tikslios dienos nepamenu. Prieš tai turėjome atvykti pokalbio į migracijos tarnybą“.

Pasak merginos, tam pokalbiui abu ruošėsi – sukūrė pažinties ir meilės legendą, atmintinai ją išmoko. Migracijos tarnyboje „jaunikis“ ir „nuotaka“ buvo apklausti atskirai, jų papasakotos istorijos sutapo, tad pareigūnams nekilo jokių įtarimų. Po fiktyvių vestuvių Gitai dar kurį laiką teko pagyventi pas tariamą vyrą. Vėliau jis leido Gitai grįžti į gimtinę, nupirko lėktuvo bilietą ir davė 2000 svarų (2345 eurus).

Tauragiškė teisme sakė, jog šrilankietis ja ir toliau rūpinosi: per metus į Lietuvą atsiuntė 16 piniginių perlaidų – nuo 58 iki 235 eurų.

Laikė uždarytą

2014 metų pradžioje šrilankietis pakvietė Gitą vėl atvažiuoti į Angliją – mat reikėjo eiti į migracijos tarnybą patvirtinti, kad šeima gyvena kartu ir puikiai sutaria.

Mergina tikina, jog važiuoti nenorėjusi, nes neseniai buvo pagimdžiusi dukrą. „Tuomet jis atvažiavo pas mane ir maldavo eiti į pokalbį. Sutikau, kartu išsivežiau ir dukterį, – pasakojo Gita. –Vyras buvo persikėlęs į kitą butą, reikėjo įforminti mano vardu buto nuomos sutartį, sumokėti komunalinius mokesčius. Kai viską sutvarkėme, ketinau važiuoti namo, bet jis pasakė, kad dar niekada nėra turėjęs moters, o aš esu jo žmona, taigi privalanti atlikti „pareigą“. Kai aš nesutikau, užvirė pragaras“.

Jaunavedys atėmė dokumentus, užrakino Gitą namuose, neleisdavo jai miegoti su dukra, pats guldavosi šalia. Išgirdęs, kad Gita su kažkuo kalbasi telefonu, atėmė ir sudaužė telefono aparatą. Kai jaunoji moteris, surankiojusi detales vėl ėmė telefonu naudotis, vyras atėmė telefono kortelę – tik griežtai nustatytu laiku leisdavo paskambinti motinai, prigrasinęs, kad ji turinti sakyti, jog viskas gerai. Bet Gita šiaip nutaikiusi momentą, kai vyras buvo darbe, pabėgo ir mikroautobusu grįžo į Lietuvą.

Klaipėdos apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras Ruslanas Ušinskas, specializavęsis prekybos žmonėmis bylose, sakė, jog informaciją apie šią fiktyvią santuoką perdavė Jungtinės Karalystės pareigūnams. Įsiteisėjus Lietuvos teismo sprendimui, ši santuoka turėtų būti panaikinta. „Kiek pinigų už paslaugą gavo A. Ačaitė, nenustatėme, tačiau ji neslėpė, jog tikėjosi atlygio, – sakė prokuroras. – Kai nukentėjusioji gaudavo pinigų iš tariamo vyro, ji vaišindavo savo „geradarę“. A. Ačaitė taip pat ištekėjusi už trečiųjų šalių piliečio, tad kyla įtarimų – gal galėjo ištekėti tokiu pat būdu. Ji tai neigia, tikina, kad šeimą sukūrė savo noru. Ar nuteistoji galės lankyti užsienyje gyvenantį sutuoktinį, spręs Probacijos tarnyba, bet tokia galimybė – abejotina.“

TIK FAKTAI:

Šiais metais keli ikiteisminiai tyrimai dėl prekybos žmonėmis – fiktyvių santuokų – tęsiami Vilniaus, Tauragės bei Panevėžio apskrityse.

2015 metais Jungtinėje Karalystėje už fiktyvių santuokų su Azijos šalių piliečiais organizavimą buvo nuteisti du klaipėdiečiai – sugyventiniai Vita Ramonaitė (27 m.) ir Robertas Čiužas (24 m.). V. Ramonaitei skirta 10 metų, o R. Čiužui – 6 metų laisvės atėmimo bausmė.

Tuo pačiu nuosprendžiu 5 metų laisvės atėmimo bausmė buvo paskirta ir vienam „jaunikiui“ – Huseinui Ali Rezajė ( 22 m).

Policijos pareigūnai iš Prekybos žmonėmis ir žmonių grobimo skyriaus 10 mėnesių trukusį tyrimą pradėjo 2014 metų rugsėjį, kai dvi aukos apie V. Ramonaitės ir R. Čiužo nusikaltimus pranešė policijai.

Britų pareigūnai išsiaiškino, kad per pusantrų metų į šių sugyventinių „vestuvių organizavimo“ tinklą pakliuvo bent 10 moterų, tačiau teisme parodymus davė tik 3, kitos atsisakė liudyti – neigė esančios nukentėjusios. Pagal Jungtinės Karalystės įstatymus tai neužtraukia baudžiamosios atsakomybės.

Nustatyta, kad iš vienos fiktyvios santuokos organizatoriai uždirbdavo nuo 4000 iki 5000 svarų sterlingų (maždaug 4600-5700 eurų) pelno.

Moterys buvo suviliojamos pažadant legalų gerai apmokamą darbą Didžiojoje Britanijoje, o įkliuvusios į sugyventinių pinkles buvo pasmerkiamos išnaudojimui – lyg prekės parduodamos vyrams.

 

  1. Ramonaitė šioje šalyje jau buvo teista už vagystes iš parduotuvių.

 

  1. Čiužas, nagrinėjant prekybos žmonėmis – fiktyvių santuokų – baudžiamąją bylą, buvo vežiojamas iš kalėjimo, kur jau atlikinėjo 9 metų laisvės atėmino bausmę už sunkų sugyventinės V. Ramonaitės sveikatos sutrikdymą.
Autorius Aurelija Žutautienė 

Straipsniai

2015 M. VIEŠOS PASKAITOS-DISKUSIJOS „PROSTITUCIJA IŠ ARČIAU“ ŠALIES BIBLIOTEKOSE JAV ambasados iniciatyvos Lietuvoje prieš prekybą žmonėmis
  • I istorija

    Mane, trijų mėnesių kūdikį, paliko mama... užaugau vaikų globos namuose... įstojau mokytis, tačiau studijoms labai trūko pinigų... pažįstamas vaikinas pasiūlė vasarą išvažiuoti į Ispaniją padirbėti, sakė reikės skinti apelsinus, darbas nesunkus ir užsidirbsiu pinigų studijoms...kai atvažiavome, man pasakė, jog pamirščiau apelsinus - turėsiu dirbti prostitute... buvau parduota... verkiau, nesutikau... tada mane mušdavo, daužydavo, pririšdavo prie lovos ir prievartaudavo...
  • II istorija

    Gyvenau kaime su mama, jos sugyventiniu ir broliais... trylikos metų mane išprievartavo patėvis... pasakiau mamai, bet ji manimi netikėjo... man buvo labai skaudu... po trijų metų išvažiavau mokytis siuvėjos specialybės, susiradau draugę... ji pasiūlė važiuoti pailsėti į Vokietiją... apsidžiaugiau, nes niekada nebuvau užsienyje... Vokietijoje mane uždarė į kambarį ir pasakė, jog vakare ateis vyras ir turėsiu viską daryti, ko jis norės... aš verkiau ir galvojau, jog noriu mirti... ašaros nepadėjo, turėjau tapti prostitute...