Pasiūlymas ravėti daržą baigėsi miške su trimis vyrais: baisius spąstus paspendė vyresni draugai ("delfi.lt", 2015-05-15)

Skurdas, nedarbas, žinių stoka, priklausomybės – šios ir kitos bėdos ne vieną paskatina priimti abejotinus pasiūlymus ir, patikėjus saldžiais pažadais, pakliūti į prekiautojų žmonėmis tinklus. Tie tinklai jau išskleisti labai plačiai.
 
Tinka kiekvienas
 
Kaip teigia Panevėžio apygardos prokuratūros vyriausioji prokurorė Nida Grunskienė, šiais laikais nei aukų amžius, nei lytis nebesvarbu. Nusikaltėliams svarbiausia rasti labiausiai pažeidžiamus, patiklius žmones, įvilioti juos į spąstus, išvežti ir parduoti.
 
Prekybos žmonėmis aukos – ne tik sekso vergės. Vyrai, moterys, vaikai verčiami vogti, elgetauti, pervežti narkotikus ar užsiimti kita neleistina veikla.
 
Prekyba žmonėmis įgauna vis platesnį mastą – jį sumažinti pavyktų tik sutelkus visos visuomenės pastangas, tarnyboms ir žinyboms dirbant drauge. Vienas iš bendros veiklos iniciatorių Lietuvos „Caritas“ prie bendro stalo sukvietė įvairių Panevėžio tarnybų atstovus. Savivaldybės, švietimo, teisėsaugos, socialiniai darbuotojai ir kiti specialistai svarstė, ką daryti, kad kuo mažiau žmonių pakliūtų į 21 amžiaus vergiją.
 
Šalyje pirmauja
 
Klausantis tiesiogiai su prekybos žmonėmis aukomis susiduriančiųjų pasakojimų sunku patikėti, jog tai iš tikrųjų vyksta šalia mūsų. Patekusiems į prekeivių spąstus žmonėms išsivaduoti būna sunku, o nubausti sąvadautojus – dar sunkiau.
 
Prokurorė N. Grunskienė pripažįsta, jog kiekviena byla reikalauja ypač daug susikaupimo ir pastangų. Šiuo metu prokuratūroje atliekami 6 ikiteisminiai tyrimai, 9 moterys pripažintos nukentėjusiosiomis, yra 23 įtariamieji.
 
Pirmoji prekiautojų žmonėmis byla Panevėžyje buvo nagrinėta 2006 metais, nuo tada tokių nusikaltimų, taip pat ir bylų, tik daugėja. Pastaruoju metu teismui atiduota 20 baudžiamųjų bylų, 14 jau išnagrinėta, 43 asmenys pripažinti nukentėjusiaisiais, 41 – nuteistas.
 
Griežčiausiai už prekybą žmonėmis nuteistam asmeniui skirta 13 metų laisvės atėmimo bausmė.
 
Pasak N. Grunskienės, „Carito“ pagalba nukentėjusiesiems neįkainojama. Ši organizaciją daugeliui padėjo išsigelbėti iš sudėtingų situacijų, rasti prieglobstį. Daugiausia prekiautojų žmonėmis aukų – prostitutėmis verčiamos dirbti moterys.
 
Aukos jaunėja
 
Panevėžio regione dirbanti „Carito“ socialinė darbuotoja Živilė Liekienė atkreipia dėmesį, jog į prekiautojų žmonėmis nagus pakliūna vis jaunesnės mergaitės.
 
„Teko padėti nukentėjusiai dvylikos metų mergaitei“, – sako socialinė darbuotoja.
 
Jos teigimu, situacija keičiasi tikrai ne į gera. Moterų pirkliai įvairiausiais būdais vilioja penkiolikos, šešiolikos metų ar dar jaunesnes mergaites, žada joms aukso kalnus, o patikėjusiąsias paverčia sekso vergėmis. Pasitaiko, kad į sąvadautojų tinklus merginos patenka ne tik iš socialinės rizikos, bet ir iš rūpestingų, gerų šeimų.
 
Dar viena tendencija – fiktyvios santuokos. Merginos kviečiamos už pinigus sukurti šeimas, tikisi nesunkiai praturtėti, tačiau nė nepastebi, kaip atimami jų pasai ir prarandama laisvė.
 
Socialinė darbuotoja atkreipia dėmesį, jog vis daugėja berniukų tvirkinimo atvejų.
 
„Atėjo laikas apie tykančius pavojus kalbėti visu balsu. Tik žinantieji, kas gresia, gali apsisaugoti. Perspėjimų niekada nebus per daug. Prevencinis darbas, ypač mokyklose, turi būti dirbamas ne valdiškai – papasakojau kartą ir gerai. Kiekvienas vaikas, ypač iš rizikos grupės, turi žinoti apie galimas situacijas, apgaulės būdus. Būtina atkreipti dėmesį į pasikeitusį elgesį, kitus įtartinus požymius“, – tvirtina prevencijos programos koordinatorė Erika Panova.
 
Į užsienį neišvežė
 
Prekybos žmonėmis aukoms padedančio „Carito“ socialinė darbuotoja Edita Krištaponienė sako, jog aukų nusikaltėliai dažniausiai ieško iš labiausiai pažeidžiamų visuomenės sluoksnių.
 
Edita pasakoja vienos mergaitės, pavadinusi ją Rasos vardu, atvejį. Dabar jai jau 18 metų. Rasa augo keturis vaikus auginančioje nepilnoje šeimoje. Išgerianti, nuolat sugyventinius keičianti motina, nepriteklius, skandalai, barniai – mergaitės vaikystėje džiaugsmo buvo mažai. Mokykloje ji laikėsi nuošaliai, neturėjo draugų, gėdijosi savo padėties.
 
Kai Rasai buvo penkiolika, ji netikėtai susirado naujų draugų, kiek vyresnę draugę, su kuria nuolat kartu būdavo dvidešimtmetis vaikinas. Rasa su draugais dažnai susitikdavo, bendraudavo. Kartą naujieji draugai pasakė, kad netolimame kaime moteris ieško talkininkės daržams ravėti – pati sveikatos neturi, tad žada už ravėjimą neblogai sumokėti. Mergaitė iš karto sutiko imtis darbo, o draugai pažadėjo pas tą moterį nuvežti.
 
Kelionė tęsėsi tik iki miško – ten sutartoje vietoje jau laukė trys vyrai, kurie penkiolikmetę seksualiai išnaudojo. Po to įvykio „draugai“ Rasą pradėjo šantažuoti, gąsdino visiems pasakysiantys, ką ji darė su trimis vyrais miške, jeigu nesutiks susitikinėti su jų nurodomais vyrais už pinigus. Rasa, nežinodama kaip išsigelbėti, sutiko, tačiau neprisivertė už pinigus tenkinti vyriškų aistrų ir iš ją laikiusio vyro glėbio pabėgo.
 
Išsigandusią, išsitaršiusią keliu lekiančią mergaitę paėmė pavežti jauna pora – išklausę padriko pasakojimo, žmonės nuvežė Rasą į policiją. Taip ji pateko į „Carito“ globą ir paliko nemielus namus.
 
Varo elgetauti
 
Tokių merginų kaip Rasa yra ir daugiau. Ne kiekvienai iš jų pavyksta sutikti pagalbos ranką tiesiančių žmonių, išsivaduoti.
 
Miesto Savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja Audronė Grainienė sako, kad nepilnamečiams, kaip ir suaugusiems žmonėms, gresia pavojus patekti ne tik į sekso vergiją. Vaikai priviliojami ir įtraukiami į įvairias neteisėtas veikas – jie seksualiai išnaudojami, verčiami elgetauti, prekiauti narkotikais, tapti kišenvagiais, organų donorais, gali būti parduodami įvaikinti.
 
Pirmiausia grėsmė kyla rizikos grupei priklausantiems vaikams – iš socialinių įgūdžių stokojančių, nedarnių,girtaujančių šeimų, pavojus gresia šeimos krizę išgyvenantiems, skurdą, netektį, sunkumų moksle, bendraujant patiriantiems vaikams.
 
„Kaip nusikaltėliai išsirenka, išskaičiuoja galimas aukas, taip jas turėtume numatyti ir mes – mokytojai, atsakingų tarnybų specialistai. Vaikas neišvežamas per vieną dieną, dažniausiai tam nuosekliai ruošiamasi – būsima auka stebima, įkalbinėjama“, – sako A. Grainienė.
 
 
Vitalija Jalianiauskienė
 
Publikuota 2015 m. gegužės 15 d. http://www.delfi.lt
 
http://www.sekunde.lt/panevezyje/prekeiviu-zmonemis-voratinklyje-naujos-aukos/

Straipsniai

2015 M. VIEŠOS PASKAITOS-DISKUSIJOS „PROSTITUCIJA IŠ ARČIAU“ ŠALIES BIBLIOTEKOSE JAV ambasados iniciatyvos Lietuvoje prieš prekybą žmonėmis
  • I istorija

    Mane, trijų mėnesių kūdikį, paliko mama... užaugau vaikų globos namuose... įstojau mokytis, tačiau studijoms labai trūko pinigų... pažįstamas vaikinas pasiūlė vasarą išvažiuoti į Ispaniją padirbėti, sakė reikės skinti apelsinus, darbas nesunkus ir užsidirbsiu pinigų studijoms...kai atvažiavome, man pasakė, jog pamirščiau apelsinus - turėsiu dirbti prostitute... buvau parduota... verkiau, nesutikau... tada mane mušdavo, daužydavo, pririšdavo prie lovos ir prievartaudavo...
  • II istorija

    Gyvenau kaime su mama, jos sugyventiniu ir broliais... trylikos metų mane išprievartavo patėvis... pasakiau mamai, bet ji manimi netikėjo... man buvo labai skaudu... po trijų metų išvažiavau mokytis siuvėjos specialybės, susiradau draugę... ji pasiūlė važiuoti pailsėti į Vokietiją... apsidžiaugiau, nes niekada nebuvau užsienyje... Vokietijoje mane uždarė į kambarį ir pasakė, jog vakare ateis vyras ir turėsiu viską daryti, ko jis norės... aš verkiau ir galvojau, jog noriu mirti... ašaros nepadėjo, turėjau tapti prostitute...