Pasiruoškime naujai smurto prieš vaikus bangai - artėja užstalių metas, o tarnybos neįgalios padėti ("15min.lt", 2016-12-01)

Specialistai perspėja, kad kasmet per šventes padidėja smurto artimoje aplinkoje atvejų. Itin pažeidžiami vaikai. Pernai, oficialiais duomenimis, nuo smurto nukentėjo daugiau nei pusantro tūkstančio vaikų.

Nors Lietuvą drebina skaudžios istorijos, šioje srityje dirbantys ekspertai daugiau tylėti nenori – Vaiko teisių apsaugos tarnyba politiškai angažuota ir nepajėgi vykdyti savo funkcijų.
 
 
Sukrečiantys mastai
 
Paramos vaikams centro atstovės Ievos Daniūnaitės teigimu, pernai policija pradėjo apie 18 tūkst. tyrimų dėl smurto artimoje aplinkoje. Vien oficialiais duomenimis, nuo smurto nukentėjo 1578 vaikai, nors iš tiesų problemos mastai gerokai didesni.

„Nukenčia daug daugiau, nei rodo oficiali statistika. Vaikai dažnai tyli, jie nenori išduoti savo tėvų ir artimųjų. Mažesni vaikai gali nesuprasti, kad patiria seksualinę prievartą. Vaikai gali bijoti grasinimų“, – Nacionalinės teismų administracijos surengtoje konferencijoje teigė I.Daniūnaitė.

Jai pritarė pati tris vaikus auginanti Vilniaus apylinkės teismo baudžiamųjų bylų teisėja Viktorija Šernienė. Pasak jos, tokiose bylose apie artimuosius sunku kalbėti net ir suaugusiems žmonėms:

„Teko nagrinėti bylą, kurioje girtas pensinio amžiaus vyras sumušė savo žmoną ir suaugusią dukrą. Mačiau, kaip jai sunku buvo kalbėti. Ji smurtą buvo patyrusi ne pirmą kartą. Įsivaizduokite, kaip jaučiasi vaikai, kurie linkę visą kaltę prisiimti sau?“


Smurto daugiau per šventes

Specialistai pabrėžė, kad artėja žiemos šventės, per kurias smurto artimoje aplinkoje atveju itin išauga. Tai rodo ir policijos statistika, ir su vaikais dirbančių žmonių patirtis.
 
Didžiausia problema tampa svaigalų vartojimas. Neretai šeima kartu sėda prie šventinio stalo, tačiau po kelių taurelių situacija gali pasikeisti kardinaliai. Tokių barnių metu dažnai nukenčia ne tik moterys, bet ir vaikai.

„Šiandien galiojanti teisinė bazė yra labai plati ir sukūrusi daug instrumentų kovojant prieš fizinį, psichologinį, ekonominį smurtą. Išnagrinėti bylą ir skirti nuobaudą yra paprasta, bet kas iš to? Kas trečią kartą baudžiant už vaikų nepriežiūrą nuobauda skiriama pakartotinai. Visada kyla klausimas, kuo mes padėsim vaikams“, – teigė V.Šernienė.


Sistema neveikia
 
„Turime gerą teisinę bazę, bet matome Vaiko teisių apsaugos tarnybą kaip silpnąją grandį. Kartais atrodo, kad jie atstovauja smurtaujantiems suaugusiesiems, bet ne vaikams. Ši tarnyba vegetuoja“, – teigė Lietuvos „Carito“ atstovė Kristina Mišinienė.

Pasak jos, dažniausiai žiūrima, kas politiškai paranku. Tarnybos skyriai itin suaugę su savivaldybėmis: „Visada turėjom daug skaudžių įvykių, bet dabar pradėjome kalbėti daugiau. Girdime tas pačias mantras, kad dirba, lankosi, bet nepastebi. Kiek dar tai kartosis? Į šeimą kurioje smurtaujama grąžinti vaiką yra nerealu.
Ieškokime sprendimų. Tai gali būti krizių centrai, galbūt, mes verti atskiros tarnybos.

Matome, kad tarnybos specialistai mato problemas, bet jaučiais bejėgiai. Vis tikimasi, kad kažkas staiga pasikeis šeimoje. Nežinoma, kur dėti paimto vaiko. Paklauskit seniūnų, kur dėti vaiką, jei negrąžinti atgal į šeimą?
 
Mechanizmą per 25 metus buvo galima sutvarkyti, bet tai nebuvo prioritetas ir tai nebuvo svarbu.“
 
 
 
 
Autorius Skirmantas Malinauskas
 
 

Straipsniai

2015 M. VIEŠOS PASKAITOS-DISKUSIJOS „PROSTITUCIJA IŠ ARČIAU“ ŠALIES BIBLIOTEKOSE JAV ambasados iniciatyvos Lietuvoje prieš prekybą žmonėmis
  • I istorija

    Mane, trijų mėnesių kūdikį, paliko mama... užaugau vaikų globos namuose... įstojau mokytis, tačiau studijoms labai trūko pinigų... pažįstamas vaikinas pasiūlė vasarą išvažiuoti į Ispaniją padirbėti, sakė reikės skinti apelsinus, darbas nesunkus ir užsidirbsiu pinigų studijoms...kai atvažiavome, man pasakė, jog pamirščiau apelsinus - turėsiu dirbti prostitute... buvau parduota... verkiau, nesutikau... tada mane mušdavo, daužydavo, pririšdavo prie lovos ir prievartaudavo...
  • II istorija

    Gyvenau kaime su mama, jos sugyventiniu ir broliais... trylikos metų mane išprievartavo patėvis... pasakiau mamai, bet ji manimi netikėjo... man buvo labai skaudu... po trijų metų išvažiavau mokytis siuvėjos specialybės, susiradau draugę... ji pasiūlė važiuoti pailsėti į Vokietiją... apsidžiaugiau, nes niekada nebuvau užsienyje... Vokietijoje mane uždarė į kambarį ir pasakė, jog vakare ateis vyras ir turėsiu viską daryti, ko jis norės... aš verkiau ir galvojau, jog noriu mirti... ašaros nepadėjo, turėjau tapti prostitute...