Norvegų pareigūnai - apie parduotą lietuvę, išprievartautą kelte ("kauno.diena.lt|, 2013-02-13)

Prekyba žmonėmis šiuo metu laikoma vienu pagrindinių nusikalstamo pasaulio pelno šaltinių. Skaičiuojama, kad prekybos žmonėmis mastas pasaulyje gali siekti net kelis milijonus per metus. Daugiausia tai būna moterys ir vaikai.

Kaune apsilankę Oslo (Norvegija) policijos Organizuoto nusikalstamumo padalinio pareigūnai Rune Sivertsen ir Tore Jo Nielsen daugelį metų kovoja su prekyba žmonėmis, prostitucija. Jie portalui kaunodiena.lt papasakojo apie šio nusikalstamo verslo žabangas, į kurias neretai pakliūva ir lietuvės.

Užsienyje ieško geresnio gyvenimo

Norvegijos pareigūnų teigimu, dauguma moterų, kurios tampa prekybos žmonėmis aukomis, verbuotojams yra lengvas taikinys, nes jos gyvena skurde, neturi darbo, gyvenimo tikslo. Sąvadautojai dažnai naudojasi internetu, kuriame skelbia apie siūlomą darbą, o lengvatikės susigundo geromis sąlygomis.

„Dažniausiai joms nupiešiama graži istorija apie jų ateitį svetimoje šalyje, kurioje jos gali užsidirbti daug pinigų, gyventi prašmatniai, patogiai ir padėti savo šeimoms“, – pasakojo R. Sivertsen.

Atvykus į svečią šalį šias jaunas moteris pasitinka kitokia realybė: tenka pardavinėti savo kūną. Anot pareigūno, tik nedaugelis į prostitucijos pinkles pakliuvusių aukų žino, kad jos važiuoja dirbti prostitutėmis.

Sąvadautojai į sekso vergiją parduotų moterų uždirbtus pinigus atima, jas muša, todėl ilgainiui prostitutėmis paverstos atvykėlės tampa lyg robotai, kurie tiesiog padaro savo darbą.

„Visuomenėje vyrauja nuomonė, kad moterys, papuolusios į sąvadautojų rankas, pačios kaltos, nes patikėjo pažadais. Žmonės pamiršta, kad jos yra nukentėjusiosios“, – priminė norvegų pareigūnas.

Prievartavimai, smurtas, narkotikai

Kodėl į prostitucijos liūną klampinamos moterys neprašo pagalbos? Visų pirma, jos bijo. Jas nuolat prievartauja sąvadautojai, jų draugai, klientai.

Be to, nėra pinigų, kad būtų galima nusipirkti bilietą ir grįžti namo. Kitas svarbus aspektas – aukos neturi paso, nes juos atima sąvadautojai. Be asmens dokumentų žmogus tampa nelegalu. Be to, kreiptis pagalbos trukdo kalbos barjeras.

„Įsivaizduokite, ką išgyvena moteris, kurią atveža į sodybą, užrakina, kasdien veda į pirtį ir verčia tenkinti visus vyrų norus“, – kraupų vaizdinį nupiešė Oslo policijos inspektorius T. J. Nielsen.
Jo teigimu, dažnai parduotos moterys per vieną dieną turi aptarnauti daugiau nei 10 klientų. Be nuolat patiriamo smurto, jas dar svaigina narkotikais.

Išprievartavo pakeliui į Norvegiją

Per dešimt metų bendradarbiaujant su Lietuvos policija teismą pasiekė keturios bylos, kuriose dominuoja lietuvės, prievarta išvežtos į Norvegiją.

Pareigūnai prisiminė vieną skaudžią istoriją. Lietuvos kaime skurde augusi neišsimokslinusi mergina dar nepilnametė pakliuvo į sąvadautojų rankas, kai susiviliojo pasiūlymu gyventi geriau. Tačiau net nepasiekusi Norvegijos ji patyrė seksualinį smurtą – kelte buvo išprievartauta.

Norvegijoje ji išbuvo metus, tačiau nuo ją įkalinusių skriaudikų jai pavyko pabėgti. Grįžusi į Lietuvą, nors ir patyrusi prievartą, svaiginimą narkotikais, mergina vis tiek bandė kabintis į gyvenimą.

„Jai prireikė ne vienerių metų, kad atgautų pasitikėjimą, vėl savyje atrastų žmogų, nes ji save ilgą laikė tiesiog šiukšle“, – pasakojo policininkas R. Sivertsen.

Šiandien ji gyvena normalų gyvenimą: dirba, turi šeimą, vaikų.

Į kalėjimą pasiuntė 11 nusikaltėlių

Pareigūnų teigimu, prireikė nemažai laiko, kol pasisekė įtikinti lietuvę liudyti ir padėti nubausti ją išniekinusius asmenis.

Norvegiją sukrėtusi byla prasidėjo 2003-iaisiais, o galutinis verdiktas nusikaltėliams buvo paskelbtas tik 2006 metais. Į kalėjimą sėdo 11 asmenų, iš jų trys – lietuviai.

Pagrindinis organizatorius buvo nuteistas 11 metų nelaisvės. Administratorė, kuri atsakinėdavo į skambučius ir tardavosi su klientais, atsipirko tik bauda. Dar vienas norvegas, kuris paruošdavo kambarius, pasirūpindavo rankšluosčiais, prezervatyvais, buvo nubaustas keleriems metams kalėjimo. Jis ilgai slapstėsi, kol įkliuvo policijai. Bausmės sulaukė ir Indijos pilietis, nuomojęs namą sąvadautojams. Tačiau belangės išvengė gaujai priklausęs Rusijos pilietis, nes ši šalis atsisakė bendradarbiauti.

Ilgametė darbo patirtis pareigūnus išmokė kitaip žiūrėti į moteris, kurios prievarta pateko į prostitucijos verslą.

„Nevadiname jų prostitutėmis, kekšėmis, nelaikome šiukšlėmis, joms mums – aukos. Šios moterys yra žmonės, kurias privalome gerbti“, – sakė T. J. Nielsen.

Lietuvos Policijos departamento duomenimis, 2011 metais mūsų šalies institucijos inicijavo 21 prekybos žmonėmis nusikaltimo tyrimą, pradėjo 37 prekeivių žmonėmis baudžiamąjį persekiojimą, laisvės atėmimo bausmėmis nuteista 17 prekeivių žmonėmis.


 Vilija Žukaitytė

Publikuota 2013 m. vasario 13 d. www.kauno.diena.lt

 

Straipsniai

2015 M. VIEŠOS PASKAITOS-DISKUSIJOS „PROSTITUCIJA IŠ ARČIAU“ ŠALIES BIBLIOTEKOSE JAV ambasados iniciatyvos Lietuvoje prieš prekybą žmonėmis
  • I istorija

    Mane, trijų mėnesių kūdikį, paliko mama... užaugau vaikų globos namuose... įstojau mokytis, tačiau studijoms labai trūko pinigų... pažįstamas vaikinas pasiūlė vasarą išvažiuoti į Ispaniją padirbėti, sakė reikės skinti apelsinus, darbas nesunkus ir užsidirbsiu pinigų studijoms...kai atvažiavome, man pasakė, jog pamirščiau apelsinus - turėsiu dirbti prostitute... buvau parduota... verkiau, nesutikau... tada mane mušdavo, daužydavo, pririšdavo prie lovos ir prievartaudavo...
  • II istorija

    Gyvenau kaime su mama, jos sugyventiniu ir broliais... trylikos metų mane išprievartavo patėvis... pasakiau mamai, bet ji manimi netikėjo... man buvo labai skaudu... po trijų metų išvažiavau mokytis siuvėjos specialybės, susiradau draugę... ji pasiūlė važiuoti pailsėti į Vokietiją... apsidžiaugiau, nes niekada nebuvau užsienyje... Vokietijoje mane uždarė į kambarį ir pasakė, jog vakare ateis vyras ir turėsiu viską daryti, ko jis norės... aš verkiau ir galvojau, jog noriu mirti... ašaros nepadėjo, turėjau tapti prostitute...