Narkotikų tinkle atsidūręs paauglys kapanojasi vienas ("lrytas.lt", 2013-07-14)

Nepilnametis vaikų namų globotinis – vienas prieš nusikaltėlius. Į tokią situaciją pateko narkotikus verstas platinti šešiolikmetis. Net į policiją jam teko eiti vienam – suaugusieji nepadėjo.

Globėjų atsainumą demaskavusi istorija nutiko Saugų vaikų globos namų Šilutės rajone auklėtiniui Ramūnui (vardas pakeistas). Atsisakęs platinti narkotikus vaikinas sulaukė rimtų grasinimų, kad bus išvežtas į užsienį atidirbti. Bet nutarė nepasiduoti ir ryžosi vienas eiti į Šilutės policiją prašyti pagalbos.
„Aš dar noriu gyventi. Prisidirbai – eik pats”, – tokį patarimą 16-metis esą išgirdo iš Saugų vaikų globos namų direktoriaus Eugenijaus Judeikio.

Apie tai Ramūnas papasakojo Lietuvos „Caritas” socialinėms darbuotojoms ir atvirai prisipažino, kiek siaubo jam teko patirti. Nepilnametis bijodavo išeiti iš vaikų globos namų teritorijos, vengė pro šalį važiuojančių automobilių, baiminosi atsakyti į telefono skambučius. Jam buvo pasakyta, kad su juo bus susidorota be gailesčio, jeigu neatneš pinigų už pradangintus narkotikus.
Tačiau auklėtojai viso to nesureikšmino, nors vaikinas buvo terorizuojamas kelias savaites.

Šilutės policija surengė pasalą ir sulaikė nusikaltėlius, bandžiusius nepilnametį parduoti į užsienį vogti. Dabar vaikinas perkeltas gyventi į kitą vietovę.

Bandė gyventi savarankiškai

Kai Ramūnui buvo maždaug 12 metų, jis su vyresniuoju broliu ir seserimi atsidūrė vaikų globos namuose. Po kiek laiko į savo namus juos priėmė globėja.
Vėliau moteris persigalvojo – seserį pasiliko, o brolių globoti nebenorėjo. „Ramūnas pasakojo, kad juodu su broliu vienus metus gyveno be jokių pajamų ir suaugusiųjų pagalbos, patys suko galvą, kaip susirasti maisto. Per tą laiką jų nelankė ir vaikų teisių apsaugos darbuotojai”, – kalbėjo Lietuvos „Caritas” socialinė darbuotoja Renata Karaliūnaitė.

Kad vaikai gyvena be priežiūros, jokiai institucijai nepranešė ir mokykla. „Jo charakteris sudėtingas, bet jis nėra nusikaltėlis. Ramūnas nuoširdus vaikas, tačiau jam reikia kontrolės ir dėmesio”, – sakė R. Karaliūnaitė.

Prie mokyklos – platintojai

2010 metais Ramūnas sugrįžo į Saugų vaikų globos namus jau turėdamas asocialaus gyvenimo įpročių. Šalia judraus kelio pusiaukelėje tarp Klaipėdos ir Šilutės esanti įstaiga – didelė pagunda nusikaltėliams.
„Čia nuolat sukiojasi vyrukai su automobiliais. Arba merginų laukia, arba nepilnamečiams siūlo „žolės”, – sakė kalbinta vietos gyventoja.

Tyrėja stebėjosi atsainumu

Kad vaikų globos namų auklėtinis į policiją atėjo niekieno nelydimas, buvo apstulbinti ir policijos tyrėjai. „Mačiau, kad berniukas buvo labai išsigandęs. Grėsmė, kad jis bus išvežtas į užsienį, buvo reali. Sveiku protu nesuvokiama, kodėl jo į apklausą policijoje nepalydėjo vaikų namų darbuotojai.

Įdomu, ką direktorius būtų daręs, jeigu nepilnametis būtų neišdrįsęs į mus kreiptis ir būtų atsidūręs užsienyje?” – kalbėjo Šilutės policijos komisariato tyrėja Jurgita Nausėdienė.
Pareigūnė neturėjo teisės apklausti nepilnamečio nedalyvaujant globos namų atstovui.
Kadangi E. Judeikis, palikęs vaiką gatvėje prieš policijos komisariatą, nuėjo į posėdį Šilutės savivaldybėje, pareigūnai pakvietė Vaikų teisių apsaugos tarnybos atstovą.

Sutiko dalyvauti pasaloje

Ramūnas buvo apklaustas. Policininkai sužinojo, kad kurį laiką berniukas pats vartojo lengvus narkotikus. Platintojai apsimesdavo draugais ir tariamai vaišindavo globos namų auklėtinius. Bet netrukus buvo pareikalauta už kvaišalus atsiskaityti. Ramūnui buvo įduoti kvaišalų pakeliai, kuriuos jis privalėjo parduoti. Vaikinas juos išmetė ir netrukus buvo pradėtas terorizuoti.

Kai Ramūnas ėmė vengti narkotikus įdavusių asmenų, gyvenimas virto pragaru. Nepilnamečiui buvo grasinama, kelis kartus jis buvo pamokytas kumščiais. Vaikinas ėmė praleidinėti pamokas, nes narkotikų platintojai jo dažniausiai laukdavo prie mokyklos. Sužinoję, kad Ramūnas duotus kvaišalus išmetė, prekiautojai ėmė grasinti, jog išveš jį į Skandinavijos parduotuves vogti. Išgąsdintas vaikinas sutiko dalyvauti pareigūnų surengtoje pasaloje. Kartu su juo į užsienį turėjo būti gabenamas dar vienas nepilnametis iš Klaipėdos.

„Po pasalos berniukas turėjo būti dar kartą apklaustas policijoje. Buvo šeštadienis. Paskambinome į vaikų namus, bet ten neatsirado nė vieno atsakingo žmogaus, kuris būtų galėjęs atvykti į apklausą”, – sakė tyrėja J. Nausėdienė.

Buvo tikrinamas

„Lietuvos ryto” paklaustas, ar Saugų vaikų globos namų gyventojai patiria narkotikų platintojų spaudimą, direktorius E. Judeikis tvirtino, kad šis reiškinys nėra masinis: „Iš 70 vaikų rizikos grupėje yra 11. Narkotikų yra vartoję tik penki.

Gerai tai žinome, nes patys įsigijome testų ir ėmėme tikrinti, ar auklėtiniai nebando narkotikų.” Du kartus tyrimu buvo patvirtinta, kad marihuaną vartojo ir Ramūnas. „Šį vaikiną konsultavo psichiatras ir rekomendavo gydytis priklausomybės ligų centre, tačiau jis atsisakė.
Taisyklės yra tokios, kad prieš auklėtinio valią prievarta gydyti neturime teisės”, – kalbėjo globos namų vadovas.

Pasijuto išduotas

Ramūnui buvo suteikta vaikų globos namų psichologės konsultacija, tačiau jis pasipiktino, kad papasakotomis paslaptimis ji pasidalijo su kitais auklėtojais.

Tuo metu E. Judeikis tvirtino, kad berniukas nenori pripažinti problemos, teigia, kad tiktai žaidžia, o ne iš tiesų vartoja narkotikus: „Jis sudėtingas vaikas. Bando įrodyti, kad gali su bet kuria problema susidoroti pats. Į nurodymus reaguoja liguistai.”

Pasiteiravus, kodėl Ramūno problemos buvo aptarinėjamos viešai, direktorius kiek nustebęs paaiškino: „Kiekvienoje šeimoje vaiko nusižengimą aptaria visi. Mes irgi esame šeima – tik didelė.” Anot įstaigos vadovo, vaikai nebijo nei jo, nei auklėtojų – tai esą įrodo, kad globos namuose atmosfera šeimyniška.

Nepalydėjo specialiai

– Kodėl jūs nepalydėjote Ramūno į policiją? – pasiteiravau E.Judeikio.

– Tai netiesa. Jeigu ne aš, jis apskritai nebūtų ten nuėjęs.  Pusę valandos įkalbinėjau, kad kreiptųsi į policiją. Jis man tvirtino„Neisiu, nesu „stukačius” (liet. – skundikas).” Kai pagaliau sutiko, paprašė, kad jo nelydėčiau. Gali būti, kad norėjo, jog negirdėčiau pasakojimo detalių.

Matyt, jam atrodė, kad man nebūtina žinoti visko, nes toliau reikės čia gyventi. Puikiai pažįstu savo auklėtinių psichologiją. Negali nepaisyti globojamo vaiko nuomonės. Jeigu būčiau ėjęs į policiją prieš jo valią, jis tiesiog nieko nebūtų atskleidęs.

– Kiek narkotikų platintojams buvo skolingas Ramūnas?

– Iki tūkstančio litų.

– Ar vaikai turi teisę palikti šių namų teritoriją nepranešę, kur eina?

– Jie lanko mokyklas ir nemažai būrelių. Neįmanoma nuolat sekti, ką veikia kiekvienas vaikas. Išeiti iš namų naktį globotiniai neturi teisės. Jeigu jie pažeidžia šį reikalavimą, netenka dalies kišenpinigių.

Kaltino vieni kitus

Direktorius pasiskundė, kad Šilutės policija vangiai reaguoja į pranešimus apie nepažįstamus asmenis, bendraujančius su globos namų auklėtiniais.

Šilutės policininkai savo ruožtu blogai atsiliepė apie tvarką Saugų vaikų globos namuose. Pareigūnų teigimu, šių namų darbuotojai dažnai nežino, kur yra jų auklėtiniai, ir bando jų priežiūrą primesti policijai.

Vaidas Petniūnas, 
Laikinai einantis Šilutės policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus viršininko pareigas:

„Saugų vaikų globos namų administracija situacijos nevaldo. Vadovai nesuinteresuoti domėtis vaikų apsauga ir patys kontroliuoti, ką ir kur veikia jų auklėtiniai. Jų veikla apsiriboja skambučiais policijai ir nieko vertais pranešimais – „buvo kažkas atvažiavęs, ieškokit”.

Neužfiksuojami automobilių numeriai, nesiaiškinama, su kuo auklėtiniai leidžia laiką. Saugų vaikų globos namuose yra nuolatinių „bėgiotojų” grupelė, kuri vis dingsta iš vaikų namų. 

Prie kiekvieno vaiko policininko nepastatysi. Ramūną ne sykį esame grąžinę į vaikų namus, kai jis dingdavo. Žmonių grobimo byla – logiška pabaiga, kurią auklėtojai iš anksto galėjo numatyti.”

Renata Karaliūnaitė, 
Lietuvos „Caritas” projekto „Pagalba prekybos žmonėmis aukoms” Klaipėdos skyriaus koordinatorė:

„Įvykiai Saugų globos namuose atskleidžia, kokių sudėtingų ir nevaikiškų problemų patiria jų globotiniai. Skolos, narkotikų vartojimas, jų platinimas, smurtas, prekyba žmonėmis.

Analizuojant šiuos įvykius peršasi išvada, kad suaugusiųjų, kuriems tai rūpėtų, nerasi nė su žiburiu. Jie susirūpina vėliau, kai informacija patenka į viešumą, o situacija tampa visai nevaldoma. Net ir tada svarstoma, ar nepilnametis pats nėra to nusipelnęs.

Jei tyrėjai ir prokurorai bus atkaklūs, nusikaltėliai atsidurs teismo salėje. Tačiau kas pareikalaus atsakomybės iš globos įstaigos darbuotojų ar juos kuruojančių įstaigų, kurie toleravo bręstantį nusikaltimą?”.




Audronė Urbonaitė

Publikuota 2013 m. liepos 14 d. www.lrytas.lt

 

Straipsniai

2015 M. VIEŠOS PASKAITOS-DISKUSIJOS „PROSTITUCIJA IŠ ARČIAU“ ŠALIES BIBLIOTEKOSE JAV ambasados iniciatyvos Lietuvoje prieš prekybą žmonėmis
  • I istorija

    Mane, trijų mėnesių kūdikį, paliko mama... užaugau vaikų globos namuose... įstojau mokytis, tačiau studijoms labai trūko pinigų... pažįstamas vaikinas pasiūlė vasarą išvažiuoti į Ispaniją padirbėti, sakė reikės skinti apelsinus, darbas nesunkus ir užsidirbsiu pinigų studijoms...kai atvažiavome, man pasakė, jog pamirščiau apelsinus - turėsiu dirbti prostitute... buvau parduota... verkiau, nesutikau... tada mane mušdavo, daužydavo, pririšdavo prie lovos ir prievartaudavo...
  • II istorija

    Gyvenau kaime su mama, jos sugyventiniu ir broliais... trylikos metų mane išprievartavo patėvis... pasakiau mamai, bet ji manimi netikėjo... man buvo labai skaudu... po trijų metų išvažiavau mokytis siuvėjos specialybės, susiradau draugę... ji pasiūlė važiuoti pailsėti į Vokietiją... apsidžiaugiau, nes niekada nebuvau užsienyje... Vokietijoje mane uždarė į kambarį ir pasakė, jog vakare ateis vyras ir turėsiu viską daryti, ko jis norės... aš verkiau ir galvojau, jog noriu mirti... ašaros nepadėjo, turėjau tapti prostitute...