Moterų prostitucija - vyrų problema? ("balsas.lt", 2012-04-25)

Kai vi­suo­me­nei pa­tei­kia­ma in­for­ma­ci­ja apie XXI a. tra­ge­di­ją – pre­ky­bą žmo­nė­mis pro­sti­tu­ci­jai, pa­gal­bą sek­so ver­gi­ją ken­tu­sioms mo­te­rims tei­kian­čios „Lie­tu­vos Ca­ri­tas“ dar­buo­to­jos stve­ria­si už gal­vų. Ne­re­tai in­for­ma­ci­ja pa­tei­kia­ma dvip­ras­miš­ka, su leng­va šyp­se­na, ne­va pro­sti­tu­ci­jo­je at­si­dū­ru­sios mer­gi­nos pa­čios kal­tos, o in­for­ma­ci­ją pa­ly­di vulgarios nuo­trau­kos. 

„Kaž­ko­dėl nu­ty­li­ma, kad iš tik­ro ant­žmo­giai ir dva­sios skur­džiai yra bū­tent su­te­ne­riai, pre­ky­bą žmo­nė­mis organizuojan­tys vy­rai ir mo­te­rys. Į su­te­ne­rių tink­lus pa­ten­ka­ma ir per vie­ną die­ną, o tai, ką mer­gi­noms ten­ka kas­dien pa­tir­ti iš jo­mis be­si­nau­do­jan­čių vy­rų – neap­si­ver­čia lie­žu­vis pa­sa­ko­ti. Pros­ti­tu­ci­ja – vy­rų pro­ble­ma. Kol vi­suo­me­nė ją to­le­ruos, tol apie ly­gias vy­rų ir mo­te­rų tei­ses kal­bė­ti ne­ga­lė­si­me“, – sa­ko Ma­ry­tė Pui­do­kie­nė, „Lie­tu­vos Ca­ri­tas“ koordi­na­to­rė Šiau­lių re­gio­nui. 

Pros­ti­tu­ci­ja – taip pat pre­ky­ba žmo­nė­mis
Kas­met į pro­jek­tą „Pa­gal­ba pro­sti­tu­ci­jos ir pre­ky­bos žmo­nė­mis au­koms“ įgy­ven­di­nan­tį „Lie­tu­vos Ca­ri­tas“ Šiau­lių skyrių pa­gal­bos krei­pia­si 20 nau­jų pro­sti­tu­ci­jos au­kų. Vie­nas mer­gi­nas su­si­ran­da pa­čios dar­buo­to­jos, ki­tas nu­krei­pia ki­tų tar­ny­bų spe­cia­lis­tai ar­ba at­ve­da pa­gal­bą jau gau­nan­čios drau­gės. Iš sek­so ver­gi­jos iš­trū­ku­sios mo­te­rys at­vyks­ta su­ža­lo­tos fi­ziš­kai ir psi­cho­lo­giš­kai, tad pir­miau­sia joms tei­kia­ma me­di­ci­ni­nė ar psi­cho­lo­gi­nė pa­gal­ba, so­cia­li­nė parama. Pros­ti­tu­ci­jo­je iš­nau­do­tas mo­te­ris ten­ka pa­ly­dė­ti pas įvai­rių li­gų gy­dy­to­jus, pa­dė­ti at­si­gau­ti psi­cho­lo­giš­kai, pasi­rū­pin­ti jų sau­gu­mu, at­sta­ty­ti nu­trū­ku­sius ry­šius su šei­ma, o vė­liau pa­dė­ti įsi­gy­ti spe­cia­ly­bę, ras­ti dar­bą. 

„Lie­žu­vis neap­si­ver­čia pa­sa­ko­ti, ką mo­te­ri­ms pa­da­ro su­te­ne­riai ir jo­mis be­si­nau­do­jan­tys vy­rai. Jos pa­ver­čia­mos alkoho­li­kė­mis, nar­ko­ma­nė­mis, yra prie­var­tau­ja­mos įvai­riais bū­dais, pjaus­to­mos, kan­džio­ja­mos, pla­ka­mos, ant jų šlapi­na­ma­si. Ne vie­na pro­sti­tu­ci­jos su­žlug­dy­ta mo­te­ris pa­sa­ko­jo, jog pri­si­ger­da­vo, kad nie­ko ne­be­jaus­tų, kol ja naudoja­ma­si“, – sa­ko Ma­ry­tė Pui­do­kie­nė, „Lie­tu­vos Ca­ri­tas“ koor­di­na­to­rė Šiau­lių re­gio­nui. 

Anot pa­šne­ko­vės, kai vi­suo­me­nei pa­tei­kia­ma in­for­ma­ci­ja apie pro­sti­tu­ci­ją, ji pa­tei­kia­ma tar­si su šyp­se­na, ne­va moterys pa­čios no­ri tuo už­siim­ti. „Šiau­lių re­gio­ne ne­bu­vo nė vie­no at­ve­jo, kai mo­te­ris pa­ti no­rė­jo bū­ti ko­kio nors sutene­rio nuo­sa­vy­bė, par­da­vi­nė­ja­ma, že­mi­na­ma. La­bai re­tai pa­vie­niai as­me­nys par­duo­da mo­te­rį į sek­so ver­gi­ją. Dažniau­siai tai or­ga­ni­zuo­ta nu­si­kals­ta­ma vei­ka, iš­ti­sa sek­so in­dust­ri­ja. Su­te­ne­riai ir pre­kiau­to­jai žmo­nė­mis – itin žiau­rūs žmo­nės, pui­kiai iš­ma­nan­tys au­kos psi­cho­lo­gi­ją ir tuo be­si­nau­do­jan­tys“, – sa­ko M. Pui­do­kie­nė.

Pre­ky­ba žmo­nė­mis pro­sti­tu­ci­jos tiks­lais – vie­na po­pu­lia­riau­sių nu­si­kals­ta­mu­mo for­mų Lie­tu­vo­je, ta­čiau pa­sta­ruo­ju me­tu at­si­ran­da ir nau­jų pre­ky­bos žmo­nė­mis for­mų. Į už­sie­nį jau par­duo­da­mi vai­kai, paaug­liai, ku­rie ver­čia­mi tap­ti iš­mal­dos pra­šy­to­jais ar va­gi­mis. Net pro­sti­tu­ci­ją sa­vo ša­ly­je M. Pui­do­kie­nė va­di­na pre­ky­ba žmo­nė­mis. Nes tai – smur­to for­ma.
M. Pui­do­kie­nė sa­ko, kad mer­gi­nos į sek­so ver­gi­ją ga­li pa­tek­ti per vie­ną die­ną, ta­čiau pa­dė­ti at­si­sto­ti joms ant ko­jų prirei­kia ne vie­ne­rių me­tų. Pros­ti­tu­ci­ja iš mo­ters ati­ma ne tik kū­ną, bet ir sie­lą. Mo­te­ris bū­na pa­lū­žu­si, su­tryp­ta, bejėgė ir jai pa­dė­ti rei­kia itin daug pa­stan­gų. Po ke­le­rių me­tų pro­sti­tu­ci­jos mo­te­ris ne­ten­ka so­cia­li­nių įgū­džių, pasitikėji­mo sa­vi­mi ir ki­tais žmo­nė­mis, ne­ti­ki, kad jai pa­si­seks grįž­ti į nor­ma­lų gy­ve­ni­mą. Jai ten­ka mo­ky­tis gy­ven­ti iš nau­jo. 

„Ne­re­tai pa­si­tai­ko, kad mer­gi­nos, įtrauk­tos į pro­sti­tu­ci­ją, net pri­si­ri­ša prie sa­vo kan­kin­to­jų. Ne­no­ri jų at­skleis­ti policijai, pa­vie­šin­ti var­dų, nes joms gai­la su­te­ne­rio šei­mos – žmo­nos, vai­kų. Tai, kad ji pa­ty­rė bai­sią trau­mą, bu­vo prie­var­tau­ta, že­min­ta, dau­žy­ta, tar­si pa­mirš­ta“, – sa­ko dar­buo­to­ja.
Ne pa­slap­tis, kad į pre­ky­bos žmo­nė­mis pink­les pa­ten­ka la­biau­siai so­cia­liai ir psi­cho­lo­giš­kai pa­žei­džia­mos nepilnametės, mo­te­rys. Dar vai­kys­tė­je jos yra pa­ty­ru­sios sek­sua­li­nę ar fi­zi­nę prie­var­tą šei­mo­je, eko­no­mi­nį ne­pri­tek­lių, daž­nai net ne­tu­rin­čios ar­ti­mų­jų. Mer­gi­na ne­re­tai net ne­su­vo­kia, kad bu­vo pa­žeis­tos jos tei­sės, kad ji bu­vo ap­gau­ta.

Su­te­ne­riai – dva­sios skur­džiai
Vi­suo­me­nė ne­re­tai smer­kia mer­gi­nas, pa­te­ku­sias į pro­sti­tu­ci­ją, ta­čiau prieš ką nors smer­kiant rei­kia ap­si­mau­ti jo batus ir nuei­ti tą ke­lią, ku­rį pa­sta­ra­sis nuė­jo.
„Su­te­ne­riai, pre­kei­viai mo­te­rų kū­nais, vy­rai, gau­nan­tys pel­ną iš ki­tų žmo­nių skaus­mo, gy­ve­na tarp mū­sų, yra kie­no nors tė­vai, kie­no nors vai­kai, ta­čiau kal­bant apie pro­sti­tu­ci­ją jie tar­si pa­mirš­ta­mi. Vi­suo­me­nei at­ro­do sa­vai­me supranta­ma, kad mo­te­ris yra skir­ta vy­ro įgei­džiams ten­kin­ti, tar­si ji bū­tų daik­tas, ku­rį ga­li­ma pirk­ti ir par­duo­ti“, – sako pa­šne­ko­vė. 

Koor­di­na­to­rės tei­gi­mu, vy­rams net iš kar­tos į kar­tą per­duo­da­ma ži­nia, kad mo­te­rį ga­li­ma pirk­ti. „Vy­rus pre­kiau­ti žmo­nė­mis ska­ti­na no­ras už­dirb­ti daug pi­ni­gų. Vy­rams – ver­ty­bių su­maiš­tis, jie tik­ri dva­sios skur­džiai. So­cia­li­nės rizikos šei­mo­je gy­ve­nan­čią mer­gai­tę nuo vai­kys­tės sle­gia įvai­rios pro­ble­mos ir tuo gud­riai pa­si­nau­do­ja­ma. Prostitucija – tai su­si­kau­pu­sių pro­ble­mų – skur­do, smur­to – pa­sek­mė. Pa­si­nau­do­ja­ma nu­skriaus­ta mo­te­ri­mi ir per ke­le­rius me­tus ji bū­na taip su­ža­lo­ja­ma, kad net pa­tiems su­te­ne­riams bū­na ne­be­rei­ka­lin­ga“, – sa­ko M. Pui­do­kie­nė.

Pa­sak pa­šne­ko­vės, ypač skau­du, kai į pro­sti­tu­ci­jos liū­ną įtrau­kia­mos 13-14 me­tų mer­gai­tės. „Ko­kie tie vy­rai, ku­rie taip el­gia­si? Kas pa­lai­ko tuos as­me­nis, da­ran­čius nu­si­kal­ti­mus? Čia jiems rei­kia pa­gal­bos“, – sa­ko pa­šne­ko­vė.
So­cia­li­nei dar­buo­to­jai As­tai Lu­čins­kie­nei, taip pat dir­ban­čiai šia­me sky­riu­je su nu­ken­tė­ju­sio­mis mo­te­ri­mis, ypa­tin­gą nuo­sta­bą ke­lia vis pa­si­girs­tan­čios kal­bos apie pro­sti­tu­ci­jos le­ga­li­za­vi­mą. Juk tai vy­rų prieš mo­te­ris vir­še­ny­bės įteisinimas. Juk ta­da apie ly­čių ly­gy­bę ne­ga­li­ma net kal­bė­ti. Tai bū­tų vals­ty­bės do­va­na su­te­ne­riams, žmo­nių pardavėjams ir nu­si­kal­tė­lių pa­sau­liui. 

Bu­vo at­lik­ti ty­ri­mai. Paaiš­kė­jo, kad re­tas ku­ris no­ri, jog jų ar­ti­mas žmo­gus už­sii­mi­nė­tų pro­sti­tu­ci­ja. 75 pro­c. mo­te­rų ir 52 pro­c. vy­rų pa­si­sa­ko prieš pro­sti­tu­ci­jos le­ga­li­za­vi­mą.
Pa­sak A. Lu­čins­kie­nės, ša­ly­se, kur pro­sti­tu­ci­ja bu­vo le­ga­li­zuo­ta, tik pa­blo­gė­jo kri­mi­no­ge­ni­nė si­tua­ci­ja, pa­dau­gė­jo išnau­do­ji­mo for­mų, ne­le­ga­lios nu­si­kals­ta­mos vei­kos – do­ku­men­tų klas­to­ji­mo, pre­ky­bos nar­ko­ti­kais, mo­te­rų ve­ži­mo pro­sti­tu­ci­jai iš tre­čių­jų ša­lių. 

Ei­na pas pro­sti­tu­tes, nes ne­ken­čia mo­te­rų?
Kal­bant apie pro­sti­tu­tes, daž­nai var­to­ja­mas žo­dis „ma­lo­nu­mai“, ta­čiau psi­cho­lo­gai sa­ko, jog iš tie­sų rei­kė­tų kal­bė­ti apie skaus­mą, liū­de­sį, šird­gė­lą, pa­gie­žą ir ne­si­bai­gian­čią sa­vig­rau­žą.
Moks­li­nin­kų at­lik­ti ty­ri­mai skel­bia, kad vy­rų, ku­rie lan­ko­si pas pro­sti­tu­tes, skai­čius ski­ria­si pri­klau­so­mai nuo ša­lies, ku­rio­je jie gy­ve­na. Pa­vyz­džiui, JAV per­ka­mo sek­so pa­slau­go­mis nau­do­ja­si 16 pro­c., Tai­lan­de – net 90 pro­c. vy­rų. Dau­ge­ly­je ki­tų pa­sau­lio ša­lių šie skai­čiai svy­ruo­ja tarp 16 ir 39 pro­c. 
Da­lis vy­rų lan­ko­si pas pro­sti­tu­tes dėl ne­nu­mal­do­mo sek­so po­rei­kio, ta­čiau yra to­kių, ku­riems rim­ti san­ty­kiai at­ro­do per daug ri­zi­kin­gi, juos gąs­di­na in­ty­mu­mas. Pros­ti­tu­tė ne­rei­ka­lau­ja jo­kio grįž­ta­mo­jo emo­ci­nio ry­šio ir tam tik­ra prasme „ra­mi­na vy­ro psi­chi­ką“. 

Kai ku­rie eks­per­tai yra įsi­ti­ki­nę, kad lan­ky­tis pas pro­sti­tu­tes vy­rus ska­ti­na mi­zo­gi­ni­ja – nea­py­kan­ta mo­te­rims. Pa­sak jų, vy­rai, ku­rie daž­nai per­ka sek­so pa­slau­gas, ne­ken­čia mo­te­rų. Šie vy­rai trokš­ta, kad mo­te­rys jiems pa­klus­tų, ir sek­so me­tu daž­nai jas že­mi­na. 

Psi­cho­lo­gas Arū­nas Nor­kus sa­ko, jog ne­ga­li­ma sa­ky­ti, kad pro­sti­tu­čių pa­slau­go­mis be­si­nau­do­jan­tys vy­rai yra psichiškai ne­svei­ki, pro­ble­miš­ki ir t. t. Jie ga­li ir ne­tu­rė­ti jo­kių psi­cho­lo­gi­nių pro­ble­mų, tie­siog tai ga­li bū­ti im­pul­sy­vus įgim­to la­bai stip­raus ins­tink­to pa­ten­ki­ni­mas.
„To­kie at­ve­jai daž­nes­ni, kai var­to­ja­mas al­ko­ho­lis ar ki­ti svai­ga­lai. Tai pa­tvir­ti­na ne­se­niai ki­lęs skan­da­liu­kas dėl vie­no gar­saus po­li­ti­ko el­ge­sio. Kal­bant apie to­kius vy­rus, daž­niau su­si­du­ria­ma su ne­pa­kan­ka­mais so­cia­li­niais įgū­džiais: nemo­kė­ji­mu bend­rau­ti, už­megz­ti san­ty­kius su mo­te­ri­mi, ne­ge­bė­ji­mas įsi­pa­rei­go­ti ir pan. Ki­ta ver­tus, vi­sa tai, kas išvar­dy­ta, ga­li bū­ti at­si­ra­dę dėl vai­kys­tės pa­tir­čių, per­ne­lyg griež­to auk­lė­ji­mo, vi­di­nio men­ka­ver­tiš­ku­mo jaus­mo, bend­ro ne­ri­mas­tin­gu­mo, pa­sau­lio su­vo­ki­mo kaip ne­sau­gaus ir t. t.“ – sa­ko jis.

A. Nor­kaus tei­gi­mu, skir­tin­gais at­ve­jais ga­li su­veik­ti skir­tin­gi veiks­niai, čia sun­ku nu­sta­ty­ti bend­rą dės­nin­gu­mą. Vis dėl­to bend­ra ten­den­ci­ja tik­rai yra – kad pa­si­nau­do­tų mo­te­ri­mi už pi­ni­gus, vy­ras tu­ri per­lip­ti per sa­vo mo­ra­li­nį slenks­tį ar­ba, anot spe­cia­lis­tų, įveik­ti „su­pe­re­go konf­lik­tą“. Vie­nų tas slenks­tis yra aukš­tes­nis, ki­tų – že­mes­nis. 

Ego­cent­riš­ki, ag­re­sy­vūs, abe­jin­gi ki­tiems
Psi­cho­lo­gas sa­ko, kad pre­kiau­to­jus žmo­nė­mis ga­li­ma api­bū­din­ti ki­taip. „Ty­ri­mai ro­do, kad to­kiems as­me­nims (ir vyrams, ir mo­te­rims) bū­din­gas stip­riai iš­reikš­tas psi­cho­tiš­ku­mo bruo­žas. Jį nu­sa­ko ego­cent­riz­mo, ag­re­sy­vu­mo, abejin­gu­mo ki­tiems po­žy­miai. To­kie žmo­nės ne­lin­kę de­rin­tis prie ki­tų, daž­nai bū­na prie­šiš­kai nu­si­tei­kę ki­tų at­žvil­giu, žiau­rūs, be­jaus­miai, lin­kę į ri­zi­ką ir nei­gian­tys pa­vo­jų. Pap­ras­tai jie ven­gia ar­ti­mų as­me­ni­nių san­ty­kių, pir­me­ny­bę teikia „nuas­me­nin­tam“ sek­sui, pa­si­žy­mi ri­zi­kin­ga sek­sua­li­ne elg­se­na, pvz., sek­sas su bi­sek­sua­lais ir gru­pi­nis sek­sas“, – sa­ko jis. 

Pa­sak psi­cho­lo­go, to­kiems žmo­nėms sun­ku su­pras­ti ki­to as­mens jaus­mus, jie ne­tu­ri em­pa­tiš­ku­mo. To­kia as­me­ny­bė daž­niau­siai su­si­for­muo­ja dėl emo­ciš­kai ne­pa­lan­kių są­ly­gų anks­ty­vo­je vai­kys­tė­je, kai vai­kas ne­pa­ti­ria ma­mos mei­lės, ar­tu­mo, men­kai ten­ki­na­mi ar vi­sai ne­ten­ki­na­mi jo pri­si­ri­ši­mo, pri­klau­so­my­bės, mei­lės po­rei­kiai. 

Ko­dėl pro­sti­tu­tės pri­si­ri­ša prie kan­kin­to­jų, ima net juos gin­ti?
A. Nor­kus sa­ko, kad dar Mar­kas Tve­nas į sa­vo įžy­mio­jo he­ro­jaus To­mo So­je­rio lū­pas įdė­jo min­tį, jog be­lais­vių mo­te­rų žu­dy­ti ne­ga­li­ma – jas rei­kia lai­ky­ti ur­ve ir bū­ti man­da­giam. Ta­da po ku­rio lai­ko jos pa­gro­bė­ją pa­mils ir jo­kiu bū­du ne­no­rės grįž­ti na­mo.
„Tik po ke­lių de­šimt­me­čių šve­dų psi­chiat­rai šį reiš­ki­nį pa­va­di­no Stok­hol­mo sind­ro­mu. Tai pa­ra­dok­sa­lus psi­cho­lo­gi­nis reiš­ki­nys, kai sa­vo skriau­dė­jui pra­de­da­mi jaus­ti tei­gia­mi jaus­mai. Iš prin­ci­po tai yra gy­ny­bi­nė pa­są­mo­nės reak­ci­ja, ky­lan­ti dėl prie­var­tos ir pa­vo­jaus gy­vy­bei grės­mės. Stip­raus emo­ci­nio šo­ko są­ly­go­mis įkai­tai, be­lais­viai (bū­tent to­kios yra prie­var­ta į pro­sti­tu­ci­ją įtrauk­tos mo­te­rys) tar­si su­si­ta­pa­ti­na su sa­vo skriau­di­kais, ima tei­sin­ti jų el­ge­sį, ne­tgi perima jų po­žiū­rį“, – sa­ko jis.
Kuo di­des­nė as­mens izo­lia­ci­ja, tuo grei­čiau ir in­ten­sy­viau for­muo­ja­si Stok­hol­mo sind­ro­mas. Iš pra­džių mo­te­rų pasąmo­nė lie­pia joms ne­si­prie­šin­ti ir to­kiu bū­du iš­veng­ti fi­zi­nio smur­to, vė­liau su­si­for­muo­ja iš­kreip­ta nuo­sta­ta, kad nu­si­kal­tė­lis ne­pa­kenks au­kai, jei bus vei­kia­ma iš­vien. Taip pa­laips­niui pra­de­da­ma siek­ti smur­tau­to­jo glo­bos. Išlaisvintos to­kios mo­te­rys ga­li rū­pin­tis, kad bū­tų su­ma­žin­ta baus­mė skriau­di­kui, lin­ku­sios in­ten­sy­viai su juo bend­rau­ti.
 


Oksana Laurutytė
 

Publikuota 2012 m. balandžio 25 d. www.balsas.lt

 

Straipsniai

2015 M. VIEŠOS PASKAITOS-DISKUSIJOS „PROSTITUCIJA IŠ ARČIAU“ ŠALIES BIBLIOTEKOSE JAV ambasados iniciatyvos Lietuvoje prieš prekybą žmonėmis
  • I istorija

    Mane, trijų mėnesių kūdikį, paliko mama... užaugau vaikų globos namuose... įstojau mokytis, tačiau studijoms labai trūko pinigų... pažįstamas vaikinas pasiūlė vasarą išvažiuoti į Ispaniją padirbėti, sakė reikės skinti apelsinus, darbas nesunkus ir užsidirbsiu pinigų studijoms...kai atvažiavome, man pasakė, jog pamirščiau apelsinus - turėsiu dirbti prostitute... buvau parduota... verkiau, nesutikau... tada mane mušdavo, daužydavo, pririšdavo prie lovos ir prievartaudavo...
  • II istorija

    Gyvenau kaime su mama, jos sugyventiniu ir broliais... trylikos metų mane išprievartavo patėvis... pasakiau mamai, bet ji manimi netikėjo... man buvo labai skaudu... po trijų metų išvažiavau mokytis siuvėjos specialybės, susiradau draugę... ji pasiūlė važiuoti pailsėti į Vokietiją... apsidžiaugiau, nes niekada nebuvau užsienyje... Vokietijoje mane uždarė į kambarį ir pasakė, jog vakare ateis vyras ir turėsiu viską daryti, ko jis norės... aš verkiau ir galvojau, jog noriu mirti... ašaros nepadėjo, turėjau tapti prostitute...