Moterų iššūkiai sekso vergijai - nedrąsūs.

Moterų iššūkiai sekso vergijai – nedrąsūs
Iš tūkstančių užsienyje parduotų lietuvių tik nedaugelis ryžtasi priešintis
Jurgita Činkienė
„Lietuvos ryto“ korespondentė, Vilnius,
Vytas Rudavičius
„Lietuvos ryto“ spec. korespondentas, Didžioji Britanija
2007-01-20
Pasipriešina nedaugelis
Pardavė. Išniekino. Sumušė. Į sekso vergiją užsienio viešnamiuose parduotos lietuvės jau skaičiuojamos ne šimtais, o tūkstančiais.
Didžioji jų dalis, patekusios į sąvadautojų pinkles, savo dalią linkusios iškęsti tyliai. Tik nedaugelis išdrįsta bylinėtis teismuose.
„Tos, kurios ryžtasi liudyti tokiose baudžiamosiose bylose, yra herojės“, – „Lietuvos rytui“ sakė katalikiškos organizacijos „Caritas“ rizikos grupių skyriaus kuratorė, programos „Pagalba prostitucijos ir prekybos moterimis aukoms“ vadovė Kristina Mišinienė.
Didžiosios Britanijos Mančesterio miesto kriminalinių bylų teismas laisvės atėmimo bausmėmis neseniai nuteisė šešis tarptautinės nusikaltėlių grupuotės narius, kurie dvi merginas iš Lietuvos apgaule įtraukė į prostitucijos verslą.
Už prekybą žmonėmis nuteista ir tuo besivertusi lietuvė 27 metų Vaida Bušauskaitė.
Nustebo net detektyvas
Ši istorija, pasibaigusi parduotų lietuvių pergale teisme, vyko Anglijos Varvikšyro grafystėje.
Grafystės policijos vyriausiasis detektyvas Adrianas McGee „Lietuvos rytui“ pripažino, kad pirmąkart per savo ilgametę karjerą susidūrė su vergija.
„Aš nė kiek neperdedu vartodamas terminą „vergija“. Nes būtent tokio lygio išnaudojimą teko patirti mano tirtos bylos aukoms – dviem moterims iš Lietuvos.
Su jomis buvo elgiamasi kaip su prekėmis, jos buvo parduodamos, joms teko patirti fizinę ir seksualinę prievartą.
Iš kolegų žinojau, kad sekso vergių bylų pasitaiko Londone, Mančesteryje ar Bristolyje. Bet provincialiame Varvikšyre tai – pirmas atvejis“, – „Lietuvos rytui“ pasakojo A.McGee.
Tarp nuteistųjų – ir moteris
Šis detektyvas kartu su Mančesterio policijos inspektoriumi Michaelu Fraseriu vadovavo jungtinei britų policijos operacijai, kurios metu 2005-ųjų rugpjūtį buvo išvaduotos dvi į vergovę pakliuvusios lietuvės.
Tuo pat metu buvo suimti šeši nusikaltėliai albanai ir jų bendrininkė iš Lietuvos.
Pernai gruodžio pabaigoje Mančesterio teismas nuteisė 27 metų sąvadautoją lietuvę V.Bušauskaitę, laikinai gyvenusią Koventrio mieste, trejiems metams kalėjimo.
„Vaida buvo gaujos narė. Tačiau teisėjas ir prisiekusieji atkreipė dėmesį, kad prieš tapdama nusikaltėle ji pati buvo sutenerių auka. Todėl jai buvo skirta palyginti švelni bausmė“, – „Lietuvos rytui“ sakė inspektorius M.Fraseris.
V.Bušauskaitės bendrai albanai nubausti gerokai griežčiau. Gaujos vadeivai ir prievartautojui Vladimirui Ismaili skirta 14 metų nelaisvės. Jis nuteistas už akių, mat nuo policijos iki šiol slapstosi. Paskelbta tarptautinė jo paieška.
Dar vienam prievartautojui – Albertui Ramai – skirta 11 metų nelaisvės.
Keturi kiti albanai – Klentonas Ismaili, Ndricmas Kaci, Iliras Elezi ir Sajmiras Hysa – kalėjime turės praleisti po 8-9 metus.
Tyrėją sužavėjo drąsa
Bylos tyrime dalyvavo ne tik vietinės policijos pajėgos, bet ir britų Nacionalinė kriminalinės žvalgybos tarnyba, naujasis Prekybos žmonėmis centras, Imigracijos tarnyba, Interpolas ir Lietuvos policija.
Lietuvoje suimti ir laukia teismo dar penki šios tarptautinės prekeivių žmonėmis grupuotės nariai.
„Šios dvi jaunos lietuvės – labai drąsios merginos. Žaviuosi jų pasiryžimu kuo greičiau atgauti laisvę, padėti policijai Didžiojoje Britanijoje bei Lietuvoje, o paskui pažvelgti savo skriaudikams į akis teismo salėje“, – „Lietuvos rytui“ sakė bylą tyręs A.McGee.
Į užsienį išvežė apgaule
Dvi jaunos moterys Mančesterio teismo proceso metu įvardytos išgalvotais vardais – Rožė ir Daina.
Į nusikaltėlių pinkles jos pateko 2005-ųjų birželį.
Vilniuje sutikti vyriškiai merginoms žadėjo parūpinti gerai mokamą padavėjų arba valytojų darbą Didžiojoje Britanijoje.
Vyrai net supažindino Rožę ir Dainą su kita lietuve, kuri neva jau grįžo užsidirbusi pinigų.
Ši ragino merginas neabejoti ir vykti į Angliją.
Merginos būsimu darbu susiviliojo. Maždaug po mėnesio jos atskrido į Londono Getviko oro uostą. Lietuves lydėjo darbą siūlęs vyras ir dar viena nepažįstama moteris.
Atiteko albanų sąvadautojams
Vos atskridusi Daina pajuto, kad kažkas ne taip. Mergina ėmė kamantinėti savo palydovus.
Lietuvei buvo paaiškinta, kad jų pasiimti atvažiuos du žmonės ir nuveš į Koventrio miestą.
Intuicija Dainos neapgavo. Pasiimti merginų atvyko du nepažįstami albanai. Tą patį vakarą lietuvės atsidūrė Koventrio „Formule One“ viešbučio bare ir buvo parduotos kitiems albanų suteneriams – kiekviena už 4 tūkstančius svarų (apie 20 tūkst. 500 litų).
Sandėryje dalyvavo albanų bendrininkė V.Bušauskaitė – ji patarė merginoms nesipriešinti, nes kitaip jos bus parduotos į prastus viešnamius. Buvo pagrasinta, kad ten lietuvės būtų mušamos.
V.Bušauskaitė aiškino, kad už jas jau sumokėti pinigai, todėl privalu už juos atidirbti.
Telefonu prašė pagalbos
Rožę nusipirko vienas gaujos narių albanas A.Rama. Jis moterį parsivežė į savo butą Londono Enfildo rajone.
Suteneris lietuvę išprievartavo, grasino susidorosiąs, jeigu mėgins pabėgti. Tačiau po poros dienų Rožei pavyko iš albano mobiliojo telefono prisiskambinti savo buvusiam vaikinui Lietuvoje ir papasakoti, kas atsitiko.
Šis susisiekė su Rožės motina, o ji viską pranešė Lietuvos policijai.
Buvo suimti per dieną
Merginai liko tik laukti ir tikėtis, kad ji iš vergijos bus išvaduota.
Po kelių dienų A.Rama užsiminė Rožei turįs bėdų su policija ir todėl atiduodąs ją atgal pardavėjui – V.Ismaili.
Vyras taip ir padarė. Merginai vėl buvo grasinama, suteneriai aiškino, kad ji netrukus pradės dirbti viešnamyje.
Tačiau po kelių dienų lietuvė sulaukė savo motinos skambučio.
Tuo metu Lietuvos policija jau buvo susisekusi su kolegomis Varvikšyre. Aptartas Rožės išvadavimo planas.
Iš namų išėjus ją saugojusiam albaniečiui, Rožė išspruko į gatvę, kur jos jau laukė nepažymėtas policijos automobilis.
Tą pačią dieną Nunitono miestelyje policija sustabdė BMW automobiliu važiuojančius kitus Rožės sąvadautojus.
Į Lietuvą mergina grįžo pernai rugpjūčio mėnesį. Tačiau ir čia nerado ramybės.
Laisvėje buvę tos pačios gaujos nariai maždaug po savaitės pas ją derėtis atsiuntė V.Bušauskaitę.
Rožės motina iš karto pranešė Lietuvos policijai, ir derybininkė buvo suimta.
Išsivaduoti padėjo klientai
Dainos išsilaisvinimo istorija – kitokia. Merginos suteneris I.Elezi ją nuo pat pradžių vertė dirbti Mančesterio Šadhilo rajono viešnamyje „Dolly Mixtures“.
Tačiau netrukus mergina sugalvojo pabėgimo planą. Ji kreipėsi pagalbos į du lenkų tautybės viešnamio klientus. Jauna moteris papasakojo jiems savo istoriją. Vyriškiai sutiko lietuvei padėti.
Po kelių dienų, rytą, jų automobilis sustojo prie viešnamio. Buvo sutarta, kad jie pasiims Dainą.
Tačiau iškilo nenumatytų kliūčių – tuo pat metu suteneris lietuvę kažkur sugalvojo vežti taksi.
Lenkai savo automobiliu taksi automobilį sekė. Kiek pavažiavęs jis sustojo prie sąvadautojo namų.
Tuo metu lenkai ir pamėgino išlaisvinti lietuvę. Bet į gatvę iš gretimų namų išbėgo maždaug šeši albaniečiai ir puolė Dainą mėginusius išvaduoti vyrus. Jie buvo ginkluoti peiliais ir pistoletais.
Pabūgę lenkai pabėgo, bet apie įvykį jie pranešė policijai.
Netrukus Daina buvo išvaduota, o jai padėjusiems lenkams Didžiosios Britanijos teisėsaugininkai už drąsą skyrė po 250 svarų (apie 1280 litų).
„Ir lenkai, ir lietuvės elgėsi itin drąsiai, nes šios sutenerių gaujos yra gerai organizuotos ir ginkluotos. Jos dažnai verčiasi ne tik prostitucija, bet ir narkotikų ar ginklų prekyba.
Tokiais atvejais nereikia bijoti kreiptis į britų policiją. Mes padėsime kiekvienai aukai, nė vienos neatstumsime dėl jų socialinio ar imigracinio statuso“, – „Lietuvos rytui“ tvirtino M.Fraseris.
Prekyba žmonėmis suklestėjo
Didžiojoje Britanijoje sekso paslaugų versle dirba apie 80 tūkstančių moterų.
Britų nacionalinės kovos su organizuotomis kriminalinėmis grupuotėmis agentūros „SOCA“ atstovai „Lietuvos rytui“ tvirtino, kad nuo 2004 metų pavasario, kai Lietuva įstojo į Europos Sąjungą, prekyba lietuvių moterimis labai padidėjo.
Grįžo sulaužytu stuburu
Parvažiavusias į Lietuvą moteris jau oro uoste dažniausiai pasitinka Tarptautinės migracijos organizacijos (TMA) atstovai.
„Mums tenka matyti visko – ir ašarų, ir pykčio“, – „Lietuvos rytui“ sakė TMA programų koordinatorė Rasa Erentaitė.
Kartą grįžusią iš užsienio moterį iš oro uosto teko vežti tiesiai į ligoninę – ji grįžo sulaužytu stuburu.
„Baisiausios – nepilnamečių istorijos. Pavyzdžiui, pernai grįžo septyniolikmetė mergina, kurią į užsienį išvežė jos draugas.
Su juo lietuvė susipažino naktiniame klube. Jie ėmė draugauti.
Vyras papasakojo, kad Didžiojoje Britanijoje turi nuosavą barą ir ten ji galėtų dirbti padavėja“, – vienos lietuvaitės istoriją prisiminė R.Erentaitė.
Užsienietis apsilankė lietuvės tėvų namuose ir sugebėjo įtikinti juos išleisti dukterį į užsienį.
Tačiau nuvykusi į Angliją mergina buvo parduota. Sekso verge ji buvo kelis mėnesius, vėliau ją išlaisvino ir į Lietuvą sugrąžino vietos policijos pareigūnai.
Realybė baisesnė nei filmai
Į vergiją patekusioms merginoms prireikia nuolatinio moralinio palaikymo, psichologo konsultacijų.
Tokių moterų kelias normalaus gyvenimo link būna ilgas. Prireikia daugelio mėnesių, o kartais net kelerių metų, kad jos bent iš dalies pamirštų patirtus košmarus.
- Jūsų organizacija nuolat bendrauja su moterimis, sugrįžtančiomis iš užsienio. Kokios jų istorijos? - „Lietuvos rytas“ paklausė programos „Pagalba prostitucijos ir prekybos moterimis aukoms“ vadovės K.Mišinienės.
- Tos istorijos – skirtingos. Antai pernai iš Didžiosios Britanijos grįžo dviejų vaikų motina. Ji buvo patekusi į albanų viešnamį. Moteris važiavo į užsienį užsidirbti, tačiau ją pardavė. Ją šantažavo, filmavo intymias scenas.
Šiai moteriai pavyko pasprukti – ji iššoko per langą. Grįžusią į Lietuvą ją paliko vyras, nes negalėjo tokios „išdavystės“ atleisti.
- Tačiau pabėgti nuo sąvadautojų pavyksta ne visoms?
- Ne. Šios moterys būna labai saugomos, dažnai jos laikomos užrakintos.
Kartais moterys išvaduojamos tik per specialius policijos reidus.
Realybė yra baisesnė nei filmų siužetai. Pabandykite įsivaizduoti, ką jaučia moteris, artimo žmogaus parduota į sekso vergiją. Sugriūva visas jos pasaulis.
Ką patiria motina, kurios lyties organus filmuoja sąvadautojai ir grasina filmuotą medžiagą nusiųsti jos vaikams?
Svarbu nebijoti savo praeities
- Tačiau turbūt yra moterų, kurios šį darbą dirba niekieno neverčiamos?
- Niekada nesutiksiu su tokia nuomone.
Skaudžiausia, kad kartais sąvadautojai sugeba moteris ir merginas įtikinti – tu esi šiukšlė, niekas, tavo vieta – čia. Ir neturinčios šeimos, iš vaikų namų kilusios merginos tuo patiki.
Gyvenimo posūkį kartais nulemia paauglystėje patirta prievarta. Jei 14-16 metų mergina buvo išžaginta, vėliau jos kelias gali pasibaigti viešnamyje. Išžaginimo pasekmės yra tarsi tiksinti bomba.
Tačiau tikrai nemanau, kad visos šios moterys – prostitutės iš pašaukimo. Nė viena jų nėra gimusi turėdama prostitucijos geną.
Į sekso vergiją patekusios ir iš jos ištrūkusios moterys turi nebijoti savo praeities. Tai – pirmas žingsnis į kelią, vedantį kitokio gyvenimo link.
- Kokios tų moterų svajonės?
- Svajonės? Pirmiausia joms reikia išgyti nuo patirtų traumų ir pradėti normaliai gyventi.
Atsigavusios po patirtos traumos moterys kalba apie tai, kad norėtų įgyti profesiją, rasti darbą. Jos nori sutikti mylimą žmogų, turėti šeimas ir normaliai gyventi.
Bet mes kalbame tik apie moteris. Kada pradėsime apie vyrus?
- Apie vyrus?
- Jei nebūtų paklausos, nebūtų pasiūlos. Problema – ne tik užsienyje parduodamos moterys, tačiau ir vietinis sekso paslaugų tinklas.
Nusipirkti moterį – vyriška?
- Neseniai kartu su policijos pareigūnais Kaune rengėte reidą, per kurį buvo sulaikomos ne tik merginos, bet ir jų klientai.
- Toks reidas surengtas pirmą kartą. Ką pamatėme? Kad tų merginų klientai – ne daug uždirbantys verslininkai, nusikalstamo pasaulio atstovai arba kažkokie sekso gigantai. Tai – patys paprasčiausi žmonės.
Vienas sulaikytų vaikinų buvo atvažiavęs į Kauną iš kito miesto. Jis pasakojo, kad netrukus bus jo vestuvės, tačiau prieš tai nusprendė pasilinksminti.
Kiti sulaikytieji – studentai. Jie taip pat turi merginas. Buvo ir užsienio turistų, kurie ieškojo trumpalaikių nuotykių.
Pribloškė tų vyrų požiūris – jiems atrodo, kad nusipirkti moterį nakčiai ar valandai yra tam tikras vyriškumo įrodymas. Taip neva elgiasi tikri vyrai. Tačiau už tokio „vyriškumo“ slypi nevykėliškumas ir bejėgiškumas.

Straipsniai

2015 M. VIEŠOS PASKAITOS-DISKUSIJOS „PROSTITUCIJA IŠ ARČIAU“ ŠALIES BIBLIOTEKOSE JAV ambasados iniciatyvos Lietuvoje prieš prekybą žmonėmis
  • I istorija

    Mane, trijų mėnesių kūdikį, paliko mama... užaugau vaikų globos namuose... įstojau mokytis, tačiau studijoms labai trūko pinigų... pažįstamas vaikinas pasiūlė vasarą išvažiuoti į Ispaniją padirbėti, sakė reikės skinti apelsinus, darbas nesunkus ir užsidirbsiu pinigų studijoms...kai atvažiavome, man pasakė, jog pamirščiau apelsinus - turėsiu dirbti prostitute... buvau parduota... verkiau, nesutikau... tada mane mušdavo, daužydavo, pririšdavo prie lovos ir prievartaudavo...
  • II istorija

    Gyvenau kaime su mama, jos sugyventiniu ir broliais... trylikos metų mane išprievartavo patėvis... pasakiau mamai, bet ji manimi netikėjo... man buvo labai skaudu... po trijų metų išvažiavau mokytis siuvėjos specialybės, susiradau draugę... ji pasiūlė važiuoti pailsėti į Vokietiją... apsidžiaugiau, nes niekada nebuvau užsienyje... Vokietijoje mane uždarė į kambarį ir pasakė, jog vakare ateis vyras ir turėsiu viską daryti, ko jis norės... aš verkiau ir galvojau, jog noriu mirti... ašaros nepadėjo, turėjau tapti prostitute...