Mažamečių bylos teismų karuselėje sukasi iki pilnametystės ("kasdien.lt", 2015-07-21)

Nemylimos ir tėvų pamirštos, kaip nereikalingi daiktai mėtytos iš vaikų globos namų į socializacijos centrus. Galų gale, vos perkopusios mažametystės ribą, išnaudotos prostitucijai. Tai patyrė trys 14 ir 15 metų mergaitės. Visa tai įvyko prieš šešetą metų, o paskutinis teismo verdiktas paskelbtas tik prieš pat Jonines. Tik ar galutinis?
 
Nagrinėjo iš naujo

Šių metų birželio 26-ąją Lietuvos apeliacinis teismas (LApT), iš naujo išnagrinėjęs dviejų Mažeikių rajono gyventojų Petro Navicko (25 m.) ir Remigijaus Motuzo (25 m.) baudžiamąją bylą, kurioje abu vyrai buvo nuteisti pagal LR BK 307 str. 2 d. (pelnymasis iš kito asmens prostitucijos) ir pagal LR BK 308 str. 2 d. (nepilnamečio įtraukimas į prostituciją panaudojant fizinę, psichinę prievartą ar apgaulę) gan švelniomis laisvės apribojimo bausmėmis, paskyrė jiems 4 metų laisvės atėmimo bausmes, tačiau jų vykdymą atidėjo trejiems metams. Per tuos trejus metus vyrai turės atlyginti nukentėjusiosioms neturtinę žalą, būti namie nuo 22 iki 6 valandos, jei nereikia tuo metu dirbti, ir neišvykti iš gyvenamosios vietos be prižiūrinčios institucijos žinios.
 
Kaip pranešė LapT pirmininko padėjėja ryšiams su visuomene Kristina Petrošienė, tokį sprendimą teismas priėmė nustatęs, kad egzistuoja aplinkybės, leidžiančios manyti, kad reali laisvės atėmimo bausmė šiems nuteistiesiems nebūtina. „Teismui nekelia abejonių, kad nuteistųjų veiksmai padarė nepilnametėms merginoms žalą, kad jomis dėl jų amžiaus ir socialinio statuso buvo pasinaudota“, – sakoma teismo nuosprendyje, tačiau pabrėžiama, kad po nuosprendžio priėmimo nuteistieji jokių nusikalstamų veikų nepadarė, yra charakterizuojami teigiamai, dirba, sukūrė šeimas, ruošiasi jų pagausėjimui, iš dalies atlygino nukentėjusiosioms padarytą žalą, nors kai kurios iš jų to neprašė. „Ne mažiau svarbu yra ir tai, kad nuteistieji padarė tinkamas išvadas dėl savo netinkamo elgesio, atsiprašė nukentėjusiųjų ir su kai kuriomis iš jų susitaikė ar dėjo visas pastangas tai padaryti. Beje, R. Motuzas jau atliko skundžiamu nuosprendžiu paskirtą įpareigojimą – išdirbo 150 valandų Telšių rajono senelių globos namuose. Visos šios aplinkybės rodo, kad pats baudžiamasis procesas šioje byloje ir nuosprendžio priėmimas padarė pastebimą įtaką nuteistiesiems ir suformavo aiškiai matomą pasiryžimą ateityje gyventi dorai“, – akcentavo teisėjų kolegija.

Taip pat LApT atkreipė dėmesį į akivaizdžiai per ilgai (pusšeštų metų) užsitęsusį procesą šioje nei sudėtingoje, nei didelės apimties byloje. Laisvės atėmimo bausmės paskyrimas, anot kolegijos, prieštarautų teisingumo principui, o bausmės vykdymo atidėjimas nuteistiesiems šiuo atveju gali būti tinkama satisfakcija už teisės į įmanomai trumpiausią bylos procesą pažeidimą.

O įdomu, kokią satisfakciją už tokį ilgą bylos procesą gaus šių vaikinų aukomis tapusios mažametės? Keliasdešimt litų, kurių teužteks porai apsilankymų pas medikus, psichologus? Kas padės šioms jau pilnametystės sulaukusioms merginomis atsitiesti?

Negana to, kad minėti jaunuoliai jų gyvenimus pavertė košmaru, dar ir teismuose joms teko iškęsti tikrą pragarą.

Per trumpai „dirbo“

Šių dviejų sąvadautojų bylą išnagrinėjo Šiaulių apygardos teismas ir 2013 metų spalio 31-ąją paskelbė nuosprendį, kuriuo ciniškai mažametėmis pasinaudojusiems vyrams tebuvo pagrūmota pirštu: paskirtas tik dviejų metų laisvės apribojimas ir po 150 valandų išdirbti sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose. Dar jie privalėjo atlyginti neturtinę žalą.

Tačiau bene labiausiai seksualiai išnaudotas paaugles pribloškė bylą nagrinėjusios tuometinės Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkės Irenos Ivanovienės (dabar pensijoje) žodžiai. „Jeigu jūs būtumėte jas matę, komentarų nereikėtų, be to, visa tai iš viso vyko 20 dienų, – žurnalistams aiškino teisėja. – Ir prievartos nebuvo“...

Niekieno vaikai

O kas gi tuomet buvo? Bylos duomenimis, „mažeikiškiai R. Motuzas ir P. Navickas nuo 2009 metų gruodžio 22-osios iki 2010-ųjų sausio 13-osios į prostituciją įtraukė tris nepilnametes: vienai buvo 15, o dviem – po 14 metų“.

Kitaip tariant, du jauni vyrai atkreipė dėmesį į tris niekieno neprižiūrimas mergaičiukes, kurios norėjo kuo greičiau tapti savarankiškomis, suaugusiomis: gėrė, rūkė, neklausė socialinių darbuotojų nei pedagogų, ir greit sumetė, kad iš tokių nebrendylų galima puikiai pasipelnyti – jos gi viskuo tiki, ką joms sakai. O suvilioti irgi buvo visai nesunku: pasiūlė gražesnį daiktelį ar rūbelį, prižadėjo, kad turės pinigų „kaip šieno“, galės, ką tinkamos daryti.

Tik, deja, ką tinkamos daryti negalėjo – turėjo pamaloninti kaip bites prie medaus traukusius uždrausto vaisiaus paragauti vyrus.

Jauniausioji neištvėrė

Ikiteisminio tyrimo metu mergaitės papasakojo, kaip Remigijus su Petru jas „instruktavo“: kaip ir ką daryti, kad liepdavo pasidažyti, kad atrodytų vyresnės ir, šiukštu, neprisipažintų esančios nepilnametės. „Sakykit, kad jums 19 metų“, – nurodydavo suteneriai.

Vėliau Remigijus su Petru tvirtins, kad nepilnametės pačios savo noru sutikusios teikti lytines paslaugas, jokios prievartos nebuvę – jie, girdi, tik pasiųsdavę į regioninę televiziją žinučių su tekstu: „jauna mergina ieško dosnaus vyruko už paramą“.

Vyrai teigė, kad dvi mergaitės vos ne pačios pasisiūliusios ir jauniausiąją – 14-metę – jos įtraukusios į „darbą“. Tačiau pastaroji pareigūnams papasakojo, kad Remigijus su Petru jai darė tokį psichologinį spaudimą, kad neatlaikiusi ir sutikusi.

Na, uždirbtus pinigus visi „draugiškai“ pasidalindavo: vyrams už klientų paieškas ir „stogą“ irgi priklausė atlygis, tad šie pasiimdavo 50 procentų mergaičių uždirbtų pinigų.

Teisėjai atrodė, kad per trumpai vyrukai mažametes išnaudojo? Kas žino, kiek tai būtų tęsęsi, jei ne jauniausioji paslaugų „teikėja“, kuri nebepajėgdama atlaikyti psichologinės prievartos, kreipėsi į gydytoją ir viską šiam išklojo. Medikas informavo policiją. Pareigūnai apsimetė klientais ir kaip mat išsiaiškino sąvadautojus ir jų aukas.

Ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta, jog nepilnametės dirbo 20 dienų, užtat labai uoliai, nes sąvadautojai be darbo jų nelaikė. Klientams paslaugas jos teikė ir šių automobiliuose, ir butuose.
 
Nesugeba įvertinti

Kai išnaudotos merginos išgirdo teismo verdiktą, apsiverkė: teisingumo nėra. Tą patį tvirtino ir į savo globą mergaites paėmusios „Lietuvos Caritas“ socialinės darbuotojos.

„Mergaitės traumuotos, prievartos pasekmes jaus visą gyvenimą – to teismas neįvertino, – po pirmosios instancijos paskelbto nuosprendžio piktinosi projekto „Pagalba prostitucijos ir prekybos žmonėmis aukoms“ vadovė Kristina Mišinienė. – Juk teisėjai turėtų suvokti, kad potencioliomis prekybos žmonėmis ar įtraukimo į prostituciją aukomis dažniausiai ir tampa mergaitės (ir berniukai), augančios globos namuose, socializacijos centruose, socialinės rizikos šeimose ar su intelekto sutrikimais. Tokie vaikai tiek dėl savo nebrandumo, tiek dėl negalios nesugeba įvertinti pavojaus“.

Šiaulių apygardos nuosprendį vienos nukentėjusiosios advokatas ir prokurorė apskundė LapT, tačiau apeliaciniai skundai buvo atmesti.

Byla pasiekė Lietuvos Aukščiausiąjį teismą (LAT). Pernai lapkričio 11-ąją LAT Baudžiamųjų bylų kolegija, išnagrinėjusi kasacinius skundus, konstatavo, kad „pirmosios instancijos teismas esmingai pažeidė (...) baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimus dėl išsamaus įrodymų vertinimo bei tinkamo nuosprendžio surašymo, todėl priimtas nuosprendis negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu. Apeliacinės instancijos teismo nutartis neatitinka įstatymo reikalavimų, joje išdėstyti motyvai vienpusiški, išvados padarytos neatsižvelgus ir neįvertinus visų bylos aplinkybių“.

Anot LAT teisėjų kolegijos, tik išimtiniais ir ypatingais atvejais gali būti skiriamos švelnesnės bausmės. „Vien tik tokios aplinkybės kaip prisipažinimas ir nuoširdus gailėjimasis, iš dalies atlyginta padaryta nukentėjusiosioms žala, šeimos sukūrimas ar vaikų turėjimas, teigiamos darbdavių ir (ar) mokslo įstaigų charakteristikos nelaikytinos išimtinėmis, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, kad sankcijoje numatytos bausmės skyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui“, – pažymėjo LAT.

„Vertimosi prostitucija žala nepilnametėms yra akivaizdi, tai neigiamai veikia nepilnamečių psichinę būklę – pažeidžia emocinę, dvasinę būseną, kelia gėdos bei kaltės jausmų plėtrą, depresiją, slopina empatiškumą. Prostitucijos patirtis taip pat neigiamai veikia nepilnamečių socialinius ryšius – ugdo aukos sindromą, nesugebėjimą užmegzti ir palaikyti artimus ryšius, nepasitikėjimą aplinkiniais, skatina agresyvumą. Dėl to, kad buvo įtraukta į prostituciją, viena nukentėjusioji labai išgyveno, buvo save sužalojusi, gulėjo ligoninėje, o kita mergaitė pati tapo sąvadautoja,“ – rašoma LAT nutartyje, kuria nuspręsta LapT nutartį panaikinti ir gražinti bylą nagrinėti iš naujo apeliacine tvarka. Koks naujasis verdiktas, jau rašiau.

Vaikų apsauga

Derėtų priminti, kad Europos Sąjungos Taryba yra priėmusi daugybę dokumentų, kuriais remiantis siekiama apsaugoti vaikus nuo seksualinės prievartos ir išnaudojimo. Visuose sprendimuose, rekomendacijose bei 2007 metais Europos Tarybos primtoje konvencijoje dėl vaikų apsaugos nuo seksualinio išnaudojimo ir seksualinės prievartos prieš juos aiškiai apibrėžiama, kad „seksualinė prievarta – tai lytiniai veiksmai su vaiku, pagal atitinkamas nacionalinės teisės nuostatas nesulaukusiu amžiaus, nuo kurio jis gali duoti sutikimą lytiškai santykiauti bei lytinis santykiavimas su vaiku, kai naudojama prievarta, jėga ar grasinimai arba piknaudžiaujama pasitikėjimu, valdžia ar įtaka vaikui, įskaitant ir šeimoje, arba naudojamasi itin pažeidžiama vaiko padėtimi, ypač dėl jo psichinės ar fizinės negalios ar priklausomumo“.

Be to 2011 metais Europos Parlamentas įtvirtino nuostatą, kad sandoris dėl vaiko, t. y. asmens iki 18 metų amžiaus išnaudojimo, gali būti pripažįstamas prekyba žmonėmis net ir tada, jeigu prieš juos nebuvo panaudotas joks poveikis (fizinė ar psichinė prievarta, apgaulė, pagrobimas, piktnaudžiavimas aukos pažeidžiamumu ir pan.).

TIK FAKTAI:

Panaikinti R. Motuzui ir P. Navickui skirtas švelnias bausmes prašė Generalinės prokuratūros prokurorė Dainora Miliūtė – ji prašė vyrus nuteisti kalėti po pustrečių metų;

Nukentėjusiųjų advokatas Dalius Povilius manė, jog sąvadautojai už grotų turi praleisti 5  metus.

Po skandalingojo Šiaulių apygardos teismo nuosprendžio Žmogaus teisių stebėjimo institutas (ŽTSI) kreipėsi į Teisėjų etikos ir drausmės komisiją (TEDK), prašydami dėl užgaulaus teisėjos Irenos Ivanovienės elgesio nukentėjusiųjų atžvilgiu iškelti jai drausmės bylą.

Tačiau TEDK nutarė, kad į pensiją tuo metu besiruošianti išeiti teisėja I. Ivanovienė „nieko blogo nepadarė, tik išsakė savo poziciją“. Be to, Komisija tuomet pažymėjo, kad teisėjos nuosprendį paliko galioti ir LApt (kaip dabar jau žinome, jis buvo panaikintas kaip nepagrįstas ir neteisėtas).
 
Aurelija Žutautienė
 
Publikuota 2015 m. liepos 21 d. http://www.kasdien.lt
 

Straipsniai

2015 M. VIEŠOS PASKAITOS-DISKUSIJOS „PROSTITUCIJA IŠ ARČIAU“ ŠALIES BIBLIOTEKOSE JAV ambasados iniciatyvos Lietuvoje prieš prekybą žmonėmis
  • I istorija

    Mane, trijų mėnesių kūdikį, paliko mama... užaugau vaikų globos namuose... įstojau mokytis, tačiau studijoms labai trūko pinigų... pažįstamas vaikinas pasiūlė vasarą išvažiuoti į Ispaniją padirbėti, sakė reikės skinti apelsinus, darbas nesunkus ir užsidirbsiu pinigų studijoms...kai atvažiavome, man pasakė, jog pamirščiau apelsinus - turėsiu dirbti prostitute... buvau parduota... verkiau, nesutikau... tada mane mušdavo, daužydavo, pririšdavo prie lovos ir prievartaudavo...
  • II istorija

    Gyvenau kaime su mama, jos sugyventiniu ir broliais... trylikos metų mane išprievartavo patėvis... pasakiau mamai, bet ji manimi netikėjo... man buvo labai skaudu... po trijų metų išvažiavau mokytis siuvėjos specialybės, susiradau draugę... ji pasiūlė važiuoti pailsėti į Vokietiją... apsidžiaugiau, nes niekada nebuvau užsienyje... Vokietijoje mane uždarė į kambarį ir pasakė, jog vakare ateis vyras ir turėsiu viską daryti, ko jis norės... aš verkiau ir galvojau, jog noriu mirti... ašaros nepadėjo, turėjau tapti prostitute...