Londono policija ir „Caritas“ jungia jėgas kovai prieš prekybą vaikais ("15min.lt", 2013-08-27)

„Lietuvos Caritas“, bendradarbiaudamas su Londono policija, Didžiosios Britanijos nevyriausybinėmis organizacijomis „Rehab“ ir „Stop the Traffik“, pradėjo vykdyti naują projektą „Europos bendruomenės prieš prekybą žmonėmis“ (angl. ECAT), kurį planuojama užbaigti kitų metų pabaigoje. Projektas paremtas žmogaus teisių, vaiko teisių, lyčių pažeidžiamumo ir tarptautinio bendradarbiavimo principais.

ECAT projekto tikslas – plėtoti prevenciją bei reabilituoti ir integruoti prekybos žmonėmis aukas. Svarbiausiais savo uždaviniais projekto vykdyme „Lietuvos Caritas“ įvardija visuomenės sąmoningumo apie tai, kas yra prekyba žmonėmis ir kokios yra galimos jos formos, didinimą ir bendruomenių skatinimą netoleruoti prekybos žmonėmis.

„Džiaugiamės, kad tarptautinės bendruomenės įvertino mūsų organizacijos ilgametę patirtį kovoje su prekyba žmonėmis bei seksualiniu išnaudojimu ir pakvietė mus bendradarbiauti šiame novatoriškame projekte. Visada esame pasiruošę iš kolegų mokytis ir perduoti savo sukauptas žinias,“ – pasakojo ECAT projekto koordinatorė Lietuvoje Kristina Mišinienė.

Prekyba žmonėmis yra vienas sunkiausių nusikaltimų, deja, šiuo metu gana plačiai paplitęs pasaulyje ir dar vadinamas šiuolaikine vergijos apraiška. Į prekiautojų žmonėmis tinklą patenka socialiai ir emociškai pažeidžiami vyrai, moterys ir vaikai. Prekyba žmonėmis, kintant socialinėms ir ekonominėms aplinkybėms, taipogi keičia savo veidą, įgauna vis naujas formas, todėl kovojant su šiais nusikaltimais, šiurkščiai ir žiauriai pažeidžiančiais žmogaus teises, atimančiais iš aukų garbės ir orumo jausmą, itin svarbu bendradarbiauti ir dalintis patirtimi su tarptautiniais partneriais.

Socialinių darbuotojų teigimu, ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas kovai prieš prekybą vaikais. „Yra begalės priežasčių, kodėl vaikai patenka į prekiautojų žmonėmis rankas. Dažnai tai vaikai iš socialinės rizikos, skurdžių šeimų, apleisti tiek fiziškai, tiek emociškai, turintys mokymosi ar elgesio sutrikimų. Neretai šiems vaikams stinga ne tik pasitikėjimo savimi, bet ir socialinių įgūdžių ir žinių apie prekybą žmonėmis, o kelią nusikaltėliams neretai atveria socialinės priežiūros stygius, aplinkinių abejingumas ar neigiamas nusistatymas prieš sudėtingesnio likimo vaikus,“ – apgailestavo K. Mišinienė. Vis dėlto patekti į prekiautojų rankas dėl patiklumo ar mažo informuotumo gali ir vaikai iš rūpestingų šeimų, todėl, norint užkirsti kelią vaikų išnaudojimui, specialistų bendradarbiavimas yra būtinas.

„Lietuvos Caritas“ ECAT projekte yra atsakingas už mokomosios prevencinės medžiagos sukūrimą. Pradedant projektą buvo numatyta aplankyti 20 vaikų globos namų įvairiuose Lietuvos regionuose, iš jų šiuo metu jau aplankyti devyni. Projekto darbuotojai džiaugiasi, kad globos įstaigų administracijos „Carito“ atstovus noriai įsileidžia ir labai laukia jų organizuojamų prevencinių paskaitų. „Bendraudami su globos įstaigų darbuotojais pastebėjome, kad daugeliui iš jų reikalingos informacijos taip pat stinga, todėl žinių plėtojimas būtinas ne tik jaunuoliams, bet ir su jais dirbančiam personalui,“ – pasakojo „Lietuvos Carito“ socialinė darbuotoja Erika Panova.

Nepilnamečiai iš globos namų yra itin pažeidžiama grupė, kuri dažnai tampa lengvu prekiautojų žmonėmis grobiu, kadangi patikliai žvelgia į žmones, žadančius geresnę rytdieną ar meilę, kurios jiems stinga. Socialinės darbuotojos teigimu, akivaizdu, kad jiems dažnai stinga net elementariausių žinių apie prekybą žmonėmis, jie vengia apie tai kalbėti: „Dažniausiai globos namų auklėtiniai klausia: ar prostitucija vyksta ir Lietuvoje? Ar berniukus irgi parduoda? Kaip parduoti žmonės išsilaisvina?“ – teigė E. Panova.

Socialinių darbuotojų teigimu, nepilnamečių domėjimasis šia problema yra skurdus, nes tai – nemaloni tema, jiems nejauku apie tai kalbėti, minėti kasdienybėje retai vartojamus žodžius – prostitucija, prievarta ir t.t. Pastebima, kad nepilnamečiai nesuvokia prekybos žmonėmis formų įvairovės, dažnai ją tapatina su prostitucija ar organų donoryste: pasakojimai apie išnaudojimą darbui ar nusikaltimams jiems – naujiena.

Renginiuose vaizdinės medžiagos pagalba pristatoma prekybos žmonėmis problematika, bandoma vaikus įtraukti į gyvą ir įdomią diskusiją. „Dažnai vaikai suvokia, kad prekyba žmonėmis yra reali ir svarbi problema, bet, jų nuomone, tai vyksta kažkur toli nuo jų ir jiems patiems taip nutikti negali. Siekdami parodyti realią situaciją skaitome jiems „Lietuvos Carito“ klientų parašytas savo gyvenimo istorijas, kurios vaikus itin sudomina, pažadina jų smalsumą ir paskatina aktyviau įsitraukti į užsiėmimą. Realūs išgyvenimai vaikams padeda plačiau atmerkti akis ir suvokti, kad tokias istorijas išgyvena ne tik filmų ar knygų herojai,“ – patirtimi dalijosi E. Panova.

„Caritas“ Lietuvoje – Romos katalikų bažnyčios Caritas organizacijų tinklas, siekiantis socialinio teisingumo visuomenėje bei teikiantis įvairią socialinę pagalbą Lietuvoje. Praėjusiais metais pagalba buvo suteikta 335 tūkstančių Lietuvos gyventojų. Nuo 1989 metų atkūrusi savo veiklą, organizacija vienija 300 profesionalių darbuotojų ir apie 2500 savanorių visoje šalyje ir yra didžiausias Lietuvos valstybės socialinės pagalbos partneris.

Publikuota 2013 m. rugpjūčio 27 d. www.15min.lt

 

Straipsniai

2015 M. VIEŠOS PASKAITOS-DISKUSIJOS „PROSTITUCIJA IŠ ARČIAU“ ŠALIES BIBLIOTEKOSE JAV ambasados iniciatyvos Lietuvoje prieš prekybą žmonėmis
  • I istorija

    Mane, trijų mėnesių kūdikį, paliko mama... užaugau vaikų globos namuose... įstojau mokytis, tačiau studijoms labai trūko pinigų... pažįstamas vaikinas pasiūlė vasarą išvažiuoti į Ispaniją padirbėti, sakė reikės skinti apelsinus, darbas nesunkus ir užsidirbsiu pinigų studijoms...kai atvažiavome, man pasakė, jog pamirščiau apelsinus - turėsiu dirbti prostitute... buvau parduota... verkiau, nesutikau... tada mane mušdavo, daužydavo, pririšdavo prie lovos ir prievartaudavo...
  • II istorija

    Gyvenau kaime su mama, jos sugyventiniu ir broliais... trylikos metų mane išprievartavo patėvis... pasakiau mamai, bet ji manimi netikėjo... man buvo labai skaudu... po trijų metų išvažiavau mokytis siuvėjos specialybės, susiradau draugę... ji pasiūlė važiuoti pailsėti į Vokietiją... apsidžiaugiau, nes niekada nebuvau užsienyje... Vokietijoje mane uždarė į kambarį ir pasakė, jog vakare ateis vyras ir turėsiu viską daryti, ko jis norės... aš verkiau ir galvojau, jog noriu mirti... ašaros nepadėjo, turėjau tapti prostitute...