Kovai su prekyba žmonėmis sutelkė jėgas ("socmin.lrytas.lt", 2015-02-13)

Į seksualinio išnaudojimo liūną įtraukti žmonės yra patys kalti dėl savo likimo? Nemaža visuomenės dalis mano, kad taip, tačiau kovos su prekyba žmonėmis specialistai kategoriškai su tuo nesutinka.
 
„Mes, remdamiesi savo praktika, galime drąsiai teigti, kad savanoriškos prostitucijos nėra“, – pabrėžė su prekybos žmonėmis aukomis dirbanti Lietuvos Carito prevencijos programos koordinatorė Erika Panova.
 
Kartu su šioje srityje dirbančiais kolegomis E. Panova siekia pakeisti visuomenėje vyraujančias klaidingas nuostatas apie prekybos žmonėmis aukas ir kuo daugiau dėmesio skirti prevencijai bei pastangoms užkirsti kelią prekybos žmonėmis atvejams. Būtent tam Lietuvos Caritas šiuo metu įgyvendina projektą „Sisteminis prekybos žmonėmis prevencijos modelis: tarpžinybinis bendradarbiavimas“.
 
Penkiose šalies savivaldybėse įgyvendinamas projektas įtraukia įvairių sričių specialistus ir leidžia giliau pažvelgti į šią problemą bei paskatinti tarpusavio bendradarbiavimo praktiką. Projektu taip pat siekiama informuoti nepilnamečius bei jaunimą apie realų pavojų ir pagalbos galimybes.
 
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos iniciatyva vykstantis projektas baigsis balandį. Jam reikalingos lėšos skiriamos iš Europos socialinio fondo.
 
Publikuota 2015 m. vasario 13 d. http://www.socmin.lrytas.lt

Straipsniai

2015 M. VIEŠOS PASKAITOS-DISKUSIJOS „PROSTITUCIJA IŠ ARČIAU“ ŠALIES BIBLIOTEKOSE JAV ambasados iniciatyvos Lietuvoje prieš prekybą žmonėmis
  • I istorija

    Mane, trijų mėnesių kūdikį, paliko mama... užaugau vaikų globos namuose... įstojau mokytis, tačiau studijoms labai trūko pinigų... pažįstamas vaikinas pasiūlė vasarą išvažiuoti į Ispaniją padirbėti, sakė reikės skinti apelsinus, darbas nesunkus ir užsidirbsiu pinigų studijoms...kai atvažiavome, man pasakė, jog pamirščiau apelsinus - turėsiu dirbti prostitute... buvau parduota... verkiau, nesutikau... tada mane mušdavo, daužydavo, pririšdavo prie lovos ir prievartaudavo...
  • II istorija

    Gyvenau kaime su mama, jos sugyventiniu ir broliais... trylikos metų mane išprievartavo patėvis... pasakiau mamai, bet ji manimi netikėjo... man buvo labai skaudu... po trijų metų išvažiavau mokytis siuvėjos specialybės, susiradau draugę... ji pasiūlė važiuoti pailsėti į Vokietiją... apsidžiaugiau, nes niekada nebuvau užsienyje... Vokietijoje mane uždarė į kambarį ir pasakė, jog vakare ateis vyras ir turėsiu viską daryti, ko jis norės... aš verkiau ir galvojau, jog noriu mirti... ašaros nepadėjo, turėjau tapti prostitute...