Kova su prekyba žmonėmis, išnaudojimas – panevėžiečių nedomina (www.ip.lt, 2019-08-28)

Panevėžyje šiandien vyko prevencinė akcija „SOS – prekyba žmonėmis“. Laisvės aikštėje įsikūrę Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu (KOPŽI) centro darbuotojai kalbino panevėžiečius ir bandė atkreipti dėmesį į žmonių išnaudojimo problemą bei priminti apie vis dar gajas problemas – prekybą žmonėmis ir įvairias žmogaus išnaudojimo formas.
 
KOPŽI socialinė darbuotoja Simona Kaminskaitė naujienų portalui JP apgailestavo, kad panevėžiečiai ne itin domėjosi opia žmonių išnaudojimo problema.
 
„Kai kurie stabtelėjo prie palapinės ir klausinėjo, kas tai yra. Kiti įsitikinę, kad jų tai neliečia arba sakė, kad viską žino. Kai paklausia, ką žino, atsakymas, kad tai – prostitucija. Šiandien darome prevencinę akciją tam, kad Panevėžio visuomenė ir į miestą atvykę žmonės susipažintų su prekybos žmonėmis įvairiomis formomis“, – aiškino KOPŽI socialinė darbuotoja.
 
Svarbu – skleisti informaciją
 
Pasak S. Kaminskaitės, KOPŽI akcija skirta daugiau jaunimui ir norima pateikti kuo daugiau informacijos, kad egzistuoja įvairios seksualinės prievartos formos.
 
„Šiek tiek esame nusivylę Panevėžio jaunimu. Jie nelabai domisi tokiais dalykais ir prevencinėmis priemonėmis. Akcija ir daroma tam, kad kuo daugiau žmonių sužinotų apie prekyba žmonėmis, kokie pavojai slypi. Svarbiausia – suteikti informacija, kur galima gauti apie KOPŽI informaciją, kur gauti pagalbą. Dabar labai populiarus sekstingas – vadinamas erotinio pobūdžio žinučių, nuotraukų ar vaizdo įrašų siuntinėjimas mobiliuoju telefonu“, – sakė S. Kaminskaitė ir aiškino, kad prievarta patiria ne tik moterys, bet ir vyrai, vaikai.
 
Panevėžyje – 52 atvejai
 
KOPŽI socialinė darbuotoja S. Kaminskaitė sakė, kad 2018 metų statistika suteikta pagalba beveik 400 žmonių.
 
„Tai yra bendra statistika ir tai susiję ne tik su merginomis ar moterimis. Tai ir vaikai, ir vyrai, ir prostitucija, ir prekyba žmonėmis, ir seksualinis išnaudojimas, ir pedofilija. Tai visos formos, po kuriomis slepiasi išnaudojimas. Panevėžio mieste – 52 atvejai užfiksuoti 2018 metais“, – pristatė statistinius duomenis socialinė darbuotoja.
 
Sunkiausia – prisiminti
 
Pasiteiravus, ar sudėtinga grįžti į normalų gyvenimą patyrus prievartą, KOPŽI darbuotoja S. Kaminskaitė aiškino:
 
„Patikėkite, nėra lengva. Dirbu su klientais ir žinau, kaip psichologiškai jaučiasi žmonės patyrę prievartą. Juk būna įvairiausių atvejų. Vieni atvejai lengvesni, kiti – sudėtingi. Kartais tenka su vienu žmogumi dirbti net iki 4 metų, kad jis tvirtai atsistotų ant kojų. Sunkiausiai žmonėms ištverti teisinius dalykus ir teismo posėdžiuose prisiminti patirtą prievartą. Tai labai sunku išgyventi morališkai. Tačiau kalbėti, pasakoti apie patirtas prievartas, seksualinius išnaudojimus – būtina.“
 
Autorius: Raimonda Mikučionytė
 

Straipsniai

2015 M. VIEŠOS PASKAITOS-DISKUSIJOS „PROSTITUCIJA IŠ ARČIAU“ ŠALIES BIBLIOTEKOSE JAV ambasados iniciatyvos Lietuvoje prieš prekybą žmonėmis
  • I istorija

    Mane, trijų mėnesių kūdikį, paliko mama... užaugau vaikų globos namuose... įstojau mokytis, tačiau studijoms labai trūko pinigų... pažįstamas vaikinas pasiūlė vasarą išvažiuoti į Ispaniją padirbėti, sakė reikės skinti apelsinus, darbas nesunkus ir užsidirbsiu pinigų studijoms...kai atvažiavome, man pasakė, jog pamirščiau apelsinus - turėsiu dirbti prostitute... buvau parduota... verkiau, nesutikau... tada mane mušdavo, daužydavo, pririšdavo prie lovos ir prievartaudavo...
  • II istorija

    Gyvenau kaime su mama, jos sugyventiniu ir broliais... trylikos metų mane išprievartavo patėvis... pasakiau mamai, bet ji manimi netikėjo... man buvo labai skaudu... po trijų metų išvažiavau mokytis siuvėjos specialybės, susiradau draugę... ji pasiūlė važiuoti pailsėti į Vokietiją... apsidžiaugiau, nes niekada nebuvau užsienyje... Vokietijoje mane uždarė į kambarį ir pasakė, jog vakare ateis vyras ir turėsiu viską daryti, ko jis norės... aš verkiau ir galvojau, jog noriu mirti... ašaros nepadėjo, turėjau tapti prostitute...