Tokia šokiruojanti tiesa buvo atskleista Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešojoje bibliotekoje vykusioje viešoje paskaitoje „Seksualinei prievartai – NE!“
Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centre dirbanti socialinė darbuotoja Bernadeta Dumskytė susirinkusiems priminė, kad ši problema vis dar egzistuoja ir jos mastai tik didėja. Tam, kad galėtumėme geriau padėti nukentėjusiems, socialinė darbuotoja patarė pirmiausia pasidomėti, kaip jaučiasi žmogus, nukentėjęs nuo seksualinės prievartos.
Ji atskleidė, kad aukos išgyvena nemažą kompleksą sudėtingų jausmų, dėl kurių žmonės vėliau labai ilgai gyja.
Pirminė nukentėjusiųjų reakcija dažniausiai būna šokas. Vieni elgiasi tarsi nieko nebūtų įvykę, o kitiems pasireiškia įvairūs požymiai: vieną dieną būna labai laimingi, kitą – labai liūdni. Baimė, bejėgiškumo jausmas, sumišimas, nesaugumas, problemos pasitikint kitais – taip pat nesvetimi jausmai nukentėjusiesiems.
Baisiausia, kad patyrę seksualinę prievartą patiria dar ir gėdą bei kaltę. Mūsų visuomenėje vis dar gaji nuomonė, jog pats esi kaltas, jei tave išprievartavo. Kartais nepadeda ir artimieji, kurie užuot palaikę, tik priberia daugiau druskos ant žaizdos. Šeimose neretai pasigirsta kaltinimai, esą pats prisiprašei, nereikėjo taip vėlai vaikščioti gatvėmis, dėvėti trumpo sijono ir t. t. Kai kurios aukos tuo patiki ir pradeda save kaltinti, kad nemokėjo apsiginti, ar tiesiog dėl to, jog tą dieną išėjo iš namų.
Skriaudėjai beveik niekada nesigaili
Galbūt jeigu aukos netylėtų ir praneštų apie patirtą žalą, šiandien skriaudėjai jau sėdėtų už grotų. Deja, taip nėra, nes aukos dažniausiai tyli. Jos žino, kad teismo procedūros gali užtrukti pusmetį ar metus, be to, nenori susitikti su skriaudėjais ir vis iš naujo prokurorams, teisėjams, tyrėjams aiškinti, kaip viskas vyko iš tiesų. Negana to, lietuviai apskritai nepasitiki teisėsaugos institucijomis.
B. Dumskytė komentavo, kad taip mąstyti yra neteisinga.
„Šiandien teisėsauga daugiau dėmesio skiria nukentėjusiajam. Atidžiau klausosi, dėl to auka gali jaustis saugi“, – sakė nukentėjusiems padedanti socialinė darbuotoja.
Vis dėlto ji pripažino, kad prievartautojai iš tiesų gali labai apsunkinti bylą, nes jie dažniausiai nebūna linkę nusileisti. Specialistė pasakojo, kad yra susidūrusi su atvejais, kai skriaudėjai ne tik nepripažindavo savo kaltės, bet ir kaltindavo auką. Užuot prašę atleidimo, jie teisindavosi, esą auka pati to norėjo, buvo per daug iššaukiančiai apsirengusi, priėmė dovanas ir pan.
Kita dažnai pasitaikanti prievartautojų savybė yra ta, kad jie nuolat imasi manipuliacijos ir grasina aukoms. Aiškina, esą jeigu kam nors pasiskųsi, nukentės tavo šeima, daugiau nebegyvensi arba negausi valgyti.
Anot socialinės darbuotojos, apeliaciją į prievartautojo sąžinę dažniausiai būna visiškai bevaisė. Kad ir kaip norėtųsi įgelti skriaudėjui, priversti jų gailėtis beveik neįmanoma.
„Nesvarbu, kiek kartų pasakotum, kaip jie sugriovė žmogui gyvenimą, skriaudėjams visiškai vienodai. Jie net didžiuojasi sakydami, kad naktimis ramiai miega“, – niūria patirtimi dalijosi B. Dumskytė.
Egzistuoja ir nerašytas susitarimas, esą vaikinams galima objektyvizuoti moterį. Pavyzdžiui, jeigu vaikinas bet kurioje socialinėje erdvėje išreiškia savo nuomonę apie moters kūną, ji turi pasakyti „ačiū“, priešingu atveju galima sulaukti neigiamų pasekmių.
B. Dumskytė pasakojo, kad žino vieną realų atvejį, kai mergina, viešoje erdvėje sulaukusi vyrų „komplimentų“, vyrus ignoravo ir už tai buvo sumušta taip, kad net atsidūrė ligoninėje.
Kaip bebūtų keista, šiuolaikinėje visuomenėje vis dar gajus mitas, esą jeigu tu turėjai lytinių santykių su kitu vyru, nors ir ne savo noru, tu esi gėjus. O jeigu apie tai dar sužino kiti žmonės – patyčios neišvengiamos.
Taip pat manoma, kad vyras privalo savarankiškai išspręsti visas problemas. Jeigu to nesugeba, vadinasi, nėra tikras vyras. Negana to, jis visada turi išlaikyti kontrolę, demonstruoti tik minimalų kiekį emocijų, negali pripažinti, kad yra pažeidžiamas.
Daugiausiai pavojų vaikams ir paaugliams kyla kibernetinėje erdvėje. Pedofilai apsimeta jų amžiaus asmenimis ir kviečia susitikti, o po to nepilnamečiais pasinaudoja. Specialistė kalbėjo, kad internete lengviausia paveikti paauglius, nes jie pamišę dėl socialinių tinklų ir tiesiog negali be jų gyventi.
Pavojų kelia ir neatsakingas alkoholio ir kitų svaigiųjų gėrimų vartojimas. Vieša paslaptis, kad pavartojus alkoholio sunku mąstyti blaiviai, todėl jo reikėtų vengti. Nereikėtų be priežiūros palikti savo gėrimo, nes ten kas nors gali įpilti narkotinių medžiagų ir pan.
Taip pat labai svarbu nepalikti viešos vietos kartu su įtartinu, nepažįstamu asmeniu. Svarbu su juo nepasilikti dviese, ypač uždarose patalpose.
Norintys padėti nuo seksualinės prievartos nukentėjusiems asmenims, turėtų žinoti, kad aukoms pirmiausia reikia suteikti fizinę pagalbą, išklausyti, suteikti emocinę paramą, palydėti pas ginekologą. Sudaryti sąlygas, kad žmogus jaustųsi patogiai. Svarbiausia užtikrinti, kad auka daugiau nepatirtų fizinės žalos, ir paraginti, jog nukentėjusysis kreiptųsi į teisėsaugą.